Tik apsilankius projekte, galima suprasti jo mastą. Tai ne aptverta teritorija mieste, koks yra Šiaulių karinis miestelis, o kylanti visiškai nauja gyvenvietė. Gruodžio pradžioje daug ryškiau matyti jos kontūrai. Architektūra orientuota į funkcionalumą: nors pilki pastatai, priimsiantys Vokietijos brigados karius, gali atrodyti nykokai, tačiau miškų apsuptyje kylanti infrastruktūra pirmiausia skirta šalies saugumui.
„Kai laimi tokį projektą, yra misija – įgyvendinti laiku, net greičiau pastatyti, atiduoti Vokietijos brigadai, kad kariai kuo greičiau čia atvažiuotų ir būtų“, – sako A. Čebanauskas.
Vadovas pasakoja, kad šiame projekte bendrovė įgauna daug patirties – kai kuriuos pastatus, pavyzdžiui, degalines, plovyklas, jai tenka statyti pirmąkart.
„Šis projektas yra labiau mitų paneigimas. Labai lengva sakyti, kad statybos visada vėluoja. Čia didelis projektas, per 100 mln. Eur, kodėl gi nepabandžius padaryti greičiau, procesus taip sudėlioti? Tada tobulėji“, – kalba jis.
Terminai
„Eika Construction“ pirmąjį etapą viliasi užbaigti 2027 m. kovą, nors pagal sutartį tai turėtų padaryti 2027 m. rugpjūtį.
„Matysime, kokia bus žiema. Nedrįstu sakyti, kad pavyks dar greičiau. Gal ir pavyks, bet daugiau žadėti nenoriu“, – sako pašnekovas.
A. Čebanausko teigimu, santykis su užsakove, Krašto apsaugos ministerijai pavaldžia Infrastruktūros valdymo agentūra, labai geras.
„Statyba, jei užsakovo požiūris būtų nepalankus, jei nesistengtų, būtų neįmanoma. Matome suinteresuotumą, kad reikia to objekto kaip įmanoma greičiau. Iš mūsų pusės 5–6 žmonės, iš jų pusės 5–6 žmonės kasdien ne po vieną kartą susitinka. Labai glaudžiai dirbame, deriname, pasitariame ir važiuojame toliau“, – teigia pašnekovas.
Pasak „Eika Construction“ vadovo, lygiagrečiai užsakovas poreikius derina ir su Vokietijos partneriais: „Buvo smulkių atvejų, kad kažko negalėjome daryti, nes nežinojome vokiečių poreikių. Nesakyčiau, kad buvo kritinių atvejų – vienus darbus teko pastabdyti, nes laukėme sprendimo.“
Progresas
Objekte lankantis liepą buvo statomas vienas iš bendrabučių Vokietijos kariams, sandėliukų centras, pradedamas administracinis pastatas, įrengtas sargybos pastatas, užbaigta kloti apie 70–80% skaldos dangų, apie 7 km ilgio inžinerinių tinklų.
Šiuo metu stovi visų 19 pastatų konstrukcijos, o kiti pastatai dar daugiau pasistūmėję – sandėliukų centras ir stoginė baigti, viename iš trijų bendrabučių jau įrengiami kambariai, užbaigta apie 30% betoninių dangų, apie 11 km ilgio inžinerinių tinklų.
Taip pat įrengiami amunicijos konteineriai, remonto dirbtuvės, plovyklos, du administraciniai pastatai, pradėtos valgyklos statybos.
„Valgykla bus vieno aukšto, kur iš viso galės pavalgyti 2.400 žmonių arba 800 žmonių vienu metu“, – pristato A. Čebanauskas.
Ir nors statybos jau pasistūmėjusios, „Eika Construction“ direktorius pasakoja, kad jos nebuvo paprastos.
„Teritorijoje labai aukštas vandens lygis, sudėtingos darbo sąlygos. Pakasus 10–15 cm, vanduo, kaip pelkė išeina. 1–1,5 m ištisinė pelkė“, – pasakoja jis ir priduria, kad iš teritorijos teko iškasti ir išvežti 60.000 kub. m durpių.
Tad dabar teritorijoje matyti daug smėlio. A. Čebanauskas tvirtina, jog jis visas – iš sklypo: „Pavyko išbalansuoti „ant nulio“, kad nereiktų smėlio nė atvežti, nė išvežti.“
Anot jo, šiuo metu aikštelėje dirba apie 270 žmonių, tačiau kitąmet, įrengiant pastatų vidų, vienu metu gali dirbti ir 350–400 žmonių. Tik darbuotojų rasti nėra lengva.
Žirmūnų transformacija: „Citus Mūnai“ tęsia sėkmės istoriją
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
45 min.„Citus Mūnai“ tęsia sėkmės istoriją
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė
„Šiuo metu dirbame su agentūromis, planuojame kitąmet iš Filipinų darbuotojų atsivežti. Čia yra labai griežti reikalavimai, negali dirbti priešiškų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Kinijos – VŽ) piliečiai. Užsakovas gali sutartį nutraukti radęs bent vieną darbuotoją iš priešiškų šalių. Todėl labai griežtai stebime, kokie darbuotojai ateina. Nėra kompromisų“, – sako A. Čebanauskas.
Šiais metais įmonė planavo įdarbinti 80 žmonių, priėmė – 55: „Ir kitais metais tempo nemažinsime.“
Vienas iš kambarių
Šiuo metu viename iš trijų bendrabučių jau įrengiami kambariai Vokietijos kariams. Jie gyvens 35 kv. m ploto kambariuose, kuriuose – 31 kv. m ploto erdvė su virtuve ir 4 kv. m ploto vonios kambarys. Taip pat kariai galės naudotis 6 kv. m ploto sandėliukais, kuriems pastatytas atskiras pastatas.
Įrengti ir pirmieji reprezentaciniai kambariai – neutralios spalvos dažytos sienos, taškuotas linoleumas, pilkas virtuvės komplektas, šviesus vonios kambarys su dušo kabina. Keli kambarių skirtumai – viename iš jų kiek tamsesnės sienos, kitame skiriasi ritininės užuolaidos. Nors objekte lankėmės apniukusią dieną, į kambarį dėl didelių langų patenka daug dienos šviesos. Iš viso tokių kambarių „Eika Construction“ turės įrengti 600.
„Mes įrengiame tik virtuvės baldus, vonią. Šaldytuvą teikia užsakovas, o kambario apstatymu rūpinsis kariuomenė“, – teigia A. Čebanauskas.
Anot jo, visi kambariai bus vienodi.
„Tik padarėme, kad būtų kairinis ir dešininis kambarys. Kiek spalvas keitėme, leidome užsakovui pasirinkti, bet daugiau kambariai tokie pat. Padarėme du variantus, kad užsakovas pasakytų, kaip jam atrodo geriau, ir tada jau įrengsime visus, kaip pasakys“, – teigia jis.
A. Čebanauskas, paklaustas, ar dėl greitų statybų nėra didesnės defektų rizikos, aiškina, kad svarbiausia – technologija.
„Yra du labai skirtingi dalykai: skubota statyba ir greita statyba. Greita statyba dažnai painiojama su skubota, kai jau vėluojama ir tada sugriūna į kambarį 10 žmonių dirbti vienu metu. Tada kokybės nėra, neaišku, kas ką daro. Jei tu darai žingsnis po žingsnio, technologiškai, tvarkingai, žmonės kaip gamykloje, lengviau daryti. Ateini ir žinai, kaip daryti, nes jau darei 3–4 objektus taip pat prieš tai“, – pasakoja pašnekovas.
Medžiagos ir subrangovai
A. Čebanauskas pasakoja, kad iš pradžių bendrovė karinį miestelį rengėsi statyti iš mūro ir tinko, bet vėliau nusprendė pasirinkti surenkamą gelžbetonį.
„Kad ir brangiau, manau, kad labai teisingai nusprendėme, nes galime dirbti greičiau. Antra, jei būtume dirbę su mūru, būtų reikėję labai daug žmonių, o žinant dabartinę situaciją su atlyginimais, nebūtų išėję pigiau“, – teigia „Eika Construction“ vadovas.
Visgi jis neslepia, kad ieškant medžiagų būna „visaip“.
„Prisiimame atsakomybę, jei kažkas neatvažiuoja, vėluoja. Ieškome sprendimų, galime būti ir pikti, teko ir sutartį nutraukti. To nepropaguojame, bet jei sutariame – laikomės susitarimo. Jei susitarimų nėra laikomasi, to netoleruojame“, – sako A. Čebanauskas.
Anot jo, buvo atvejų, kai pavyko suprojektuoti greičiau, todėl dalies pastatų statybos prasidėjo kiek anksčiau, kartu teko tartis su tiekėjais dėl greitesnio medžiagų pristatymo. Vis dėlto, pašnekovo vertinimu, didžiausias iššūkis šiuo metu – gelžbetonio konstrukcijų tiekimas. Situacija, sako, ateityje gali būti dar sudėtingesnė.
„Valgyklos kolonos atvažiavo iš Lenkijos. Šiek tiek brangiau, 5–6%, bet investavome, kad judėtų procesas. Laikas kainuoja dar daugiau. Didžioji dalis medžiagų tiekėjų yra Lietuvoje, tik daugiasluoksnės plokštės iš Lenkijos“, – aiškina „Eika Construction“ vadovas.
Pašnekovas pasakoja, kad į partnerius telkiasi jau žinomus subrangovus, kurie vertina gerai suplanuotus procesus. Bet teko susidurti ir su iššūkiais.
„Lietuvoje visi pratę, kad statybos vėluos 3–4 mėnesius. Specializuotų darbų, elektros, šildymo, vėdinimo ar stogų rangovai, kai planuoja savo darbus, įvertina vėlavimą. Jie pasirašo sutartį vienam terminui, bet susiplanuoja, kad vis tiek vėluos 3 mėnesius, dažniausiai taip ir įvyksta. Šiame projekte viskas vyksta laiku, todėl susidūrėme su problema, kad subrangovas, kuris turėjo ateiti dirbti, dar buvo kitame objekte ir planavo pas mus ateiti po 3 mėnesių“, – kalba jis.
A. Čebanauskas teigia, kad tuomet teko kalbėtis ir „situaciją pavyko išsiaiškinti“.
„Nesusipykom nė su vienu“, – teigia jis.
Įmonės sveikata
VŽ primena, kad šis užsakymas „Eika Construction“ yra didžiausias istorijoje, ji pernai pasiekė 41,6 mln. Eur apyvartą (21,5% mažiau nei 2023-iaisiais) ir uždirbo 5,1 mln. Eur grynojo pelno (3,2 karto daugiau nei užpernai).
„Pajamos šiais metais turėtų augti apie 60%, šiemet sieks 70 mln. Eur. Kitais metais perlipsime jau 100 mln. Eur, taip suplanuota“, – sako A. Čebanauskas.
Anot jo, Rūdninkų karinis miestelis šiuo metu sudaro maždaug pusę įmonės apyvartos.
„Iš dalies, taip, rizika, bet, žinote, šimtamilijoninių projektų Lietuvoje daug nėra, todėl negali apsiimti tokios apimties trijų keturių vienu metu. Paprasčiau, nes užsakovė yra valstybė, yra suinteresuotumas įgyvendinti projektą, todėl baimės, kad valstybė neatsiskaitys, nebuvo“, – kalba jis.
Anot jo, suvaldyti finansinius srautus nėra taip sudėtinga, „jei žinai, ką darai“. Vien lapkritį įmonė atliko darbų už 12 mln. Eur.
Visgi A. Čebanauskas žiūri ir į ateitį. Jo nuomone, po 3–4 metų, kai bus įgyvendinti didieji infrastruktūros projektai, tokios pat statybos apimties Lietuvoje nebepavyks išlaikyti.
„Todėl analizuojame ir užsienio rinkas“, – sako jis.
Remiantis KAM duomenimis, 190 ha ploto teritorijoje numatoma įrengti 91.000 kv. m gyvenamojo ploto.
%20(1).jpg)
Rūdninkų karinis miestelis. Bendrovės vizualizacija.
Taip pat 84.000 kv. m ploto bus skirta administracijai dirbti, mokymų erdvėms, 7.000 kv. m ploto – sporto infrastruktūrai. Dar 80.000 kv. m ploto skiriama techninės paskirties pastatams, pavyzdžiui, sandėliams, garažams, degalinėms, plovykloms, remonto dirbtuvėms. Be to, bus įrengta apie 300.000 kv. m ploto kelių, aikščių, inžinerinių tinklų.
VŽ primena, kad Rūdninkų karinio miestelio projektas įgyvendinamas dviem etapais: pirmasis – rangos būdu, o antrasis – viešojo ir privataus sektorių partnerystės (public private partnership, PPP) būdu.
Atranka yra suskirstyta į 3 dalis, o pakviestos dalyvauti įmonės galėjo pasiūlymus teikti daugiausia 2 dalims. Lapkritį įmonės pateikė galutinius pasiūlymus, gruodžio antrojoje pusėje numatoma paskelbti laimėtojus.
Kiekvienos iš dalių privačių investicijų biudžetas gali siekti apie 400–500 mln. Eur. Valstybės įsipareigojimai šiuose 15 metų trukmės projektuose privatiems partneriams galėtų siekti 1,8 mlrd. Eur (su PVM).