Sekmadienį lemiamame balsavime renkamas naujas 101 vietos parlamentas. Po to Moldovos prezidentas nominuos ministrą pirmininką paprastai iš pirmaujančios partijos ar bloko, kuris tuomet bandys sudaryti naują vyriausybę. Siūlomai vyriausybei reikia parlamento pritarimo.

„Aš gimiau po Moldovos nepriklausomybės. Manau, kad tai svarbiausi rinkimai Moldovos istorijoje“, – sakė 23 metų ekonomistas Cristian Iftodi.

„Tvirtai tikiu, kad Moldova, nors ir labai maža šalis, vaidina tikrai svarbų vaidmenį ES. Nes manau, kad ES gali būti labiau vieninga, jei laimės šią kovą prieš Rusiją“, – pridūrė jis.

Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val. ryto ir užsidarys 21 val. Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad iki 17 val. balsavo daugiau nei 1,26 mln. žmonių, tai sudaro apie 42 proc. rinkėjų.

Šalį valdanti, Europą palaikanti partija „Veiksmas ir solidarumas“ – nuo 2021 m. turėjusi tvirtą daugumą – dabar rizikuoja ją prarasti. Ji kovoja su keliomis Rusijai palankiomis partijomis – bet neturi tikrų partnerių, kurie remtų glaudesnius ryšius su Europa. Todėl lieka neaišku, kas laimės – ir kuria kryptimi Moldova pasuks: link Europos ar link Rusijos.“

Po balsavimo Moldovos prezidentė Maia Sandu priminė, kad Rusija „masiškai kišosi“ į rinkimus. Ji sakė, kad balsavo „už taikos išsaugojimą“ ir pabrėžė, jog šalies ateitis yra ES.

„Rusija kelia pavojų mūsų demokratijai. Mūsų demokratija yra jauna ir trapi, bet tai nereiškia, kad ilgesnę demokratijos tradiciją turinčios valstybės nėra pavojuje. Mes norime gyventi demokratijoje“, – sakė ji. – „Šiandien mūsų šalyje demokratija yra moldavų rankose – tik jie gali išgelbėti Moldovos Respubliką.“

Moldova yra sausumos valstybė tarp Ukrainos ir ES narės Rumunijos. Šalis, turinti apie 2,5 mln. gyventojų, pastaraisiais metais buvo vakarietiška ir 2022 m., netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, gavo kandidatės į ES statusą.

Baimės dėl Rusijos kišimosi

Dar prieš sekmadienio rinkimus Moldovos premjeras Dorinas Receanas perspėjo, kad Rusija išleidžia „šimtus milijonų“ eurų, vykdydama hibridinį karą ir siekdama perimti valdžią. Jis tai pavadino „lemiama kova dėl šalies ateities“.

„Kreipiuosi į kiekvieną moldavą namuose ir visoje Europoje: mes negalime pakeisti to, ką daro Rusija, bet galime pakeisti tai, ką darome mes kaip tauta“, – sakė jis.

„Paverskime nerimą mobilizacija ir apgalvotais veiksmais… Padėkime sustabdyti jų planus“, – sakė jis.

Rusija kaltinama pirkusi balsus, rengusi kibernetines atakas, bandžiusi kurstyti riaušes ir skleidusi melagingą informaciją. Tikslas – susilpninti valdžią ir pritraukti daugiau balsų prorusiškoms partijoms.

Dar prieš rinkimus policija surengė šimtus kratų, sulaikė dešimtis žmonių.

Rusija ne kartą neigė, kad kišosi į Moldovos rinkimus ir praėjusią savaitę šiuos kaltinimus pavadino „antirusiškais“ ir „nepagrįstais“.

Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad užsienyje esančiose balsavimo vietose buvo grasinimai bombomis. Tačiau po dviejų valandų jos vėl veikė įprastai.

Nevyriausybinė organizacija „Promo-Lex“, stebinti rinkimus, vidurdienį patvirtino 254 incidentus: nuo pašalinių asmenų buvimo balsavimo vietose iki rinkėjų bandymų fotografuoti ar filmuoti savo biuletenius.

M. Sandu „Facebook“ rašė, kad gauta daug pranešimų apie neteisėtą rinkėjų vežimą į balsavimo apylinkes užsienyje, „akivaizdžiai už pinigus“, bei apie atvejus, kai iš apylinkių buvo išnešti tušti biuleteniai, kad vėliau būtų grąžinti jau pažymėti.

Moldovos kibernetinio saugumo tarnyba pranešė, kad buvo surengtos atakos prieš rinkimų sistemas ir valstybės serverius, tačiau jos greitai sustabdytos.

Diasporos rinkėjų svarba

Didelė Moldovos diaspora, kaip manoma, atliks lemiamą vaidmenį sekmadienio rezultatuose. Praeituose prezidento rinkimų antruose turuose, kurie taip pat buvo laikomi pasirinkimu tarp Rytų ir Vakarų, rekordinis skaičius – 327 tūkst. rinkėjų balsavo užsienyje, daugiau kaip 82 proc. jų palaikė M. Sandu, o tai galiausiai užtikrino jos perrinkimą.

Vienas pagrindinių „Veiksmas ir solidarumas“ oponentų yra prorusiškas „Patriotinis rinkimų blokas“, politinių partijų grupė, pasisakanti už „draugystę su Rusija“ ir „nuolatinį neutralitetą“.

Kiti varžovai: populistinė „Mūsų partija“, siekianti „subalansuotos užsienio politikos“ tarp Rytų ir Vakarų, bei „Alternatyvos blokas“, teigiantis esąs europietiškas, tačiau, kritikų manymu, iš tikrųjų norintis artimesnių ryšių su Maskva.

Buvęs prezidentas Igoris Dodonas, „Patriotinio rinkimų bloko“ narys, sekmadienio rinkimus pavadino „diena, kai žmonės nebijo, bet kiti bijo žmonių“.

Moldavai susiduria su didžiule infliacija, nestabilumas dėl karo kaimyninėje šalyje, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir aukštu skurdo lygiu. Visa tai galėjo susilpninti palaikymą Vakarų valdžiai, kurią M. Sandu įkūrė 2016 m.

Dauguma apklausų rodo, kad „Veiksmas ir solidarumas“ gaus daugiausia balsų, bet jos neapima didelės užsienyje gyvenančių moldavų dalies. Be to, apie trečdalis rinkėjų vis dar nėra apsisprendę. 2021 m. parlamento rinkimuose rinkėjų aktyvumas siekė šiek tiek daugiau kaip 48 proc.

„Man ir daugeliui mūsų šalyje tai labai sunkus pasirinkimas“, – sakė 26 metų studentas iš Kišiniovo Igoris Mihailovas. – „Svarbiausia, kad vyriausybė gyvuotų dėl mūsų, o ne dėl savo interesų, reikia, kad tarnautų žmonėms.“

Julianas Groza, Europos politikos ir reformų instituto vadovas, pabrėžė, kad kuo didesnis aktyvumas, tuo labiau tikėtina, kad „Veiksmui ir solidarumui“ pavyks užsitikrinti daugumą.

„Bet kuri valdžioje esanti partija linkusi prarasti visuomenės palaikymą, o per pastaruosius ketverius metus Moldova patyrė daugybę krizių“, – sakė jis. – „Tačiau po ketverių metų… nepaisant įvairių krizių, manau, galime labai aiškiai pasakyti, kad Moldova atsilaikė prieš šią Rusijos agresiją.“