„Jeigu tokių buvo – yra etikos komisija ir turėsime atsakymą. Man sunku vertinti. Čia turbūt didžiausias klausimas yra registracijos laikas ir eiga toliau. Palikime tą etikos komisijai, kuri turi tą kompetenciją“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.
„Jeigu bus procedūrinis pažeidimas, tai grįšime į tą stadiją iki procedūrinio pažeidimo ir toliau darbuosimės. Nežinau, ar būtų dėl pateikimo iš naujo, ar dėl ekspertinio vertinimo“, – pabrėžė jis.
Buvęs kultūros ministras, socialdemokratas Šarūnas Birutis pasiūlė Seimui spręsti šį klausimą skubos tvarka. Nors šį siūlymą lydėjo opozicijos pasipiktinimas ir šūksniai „gėda“, parlamento dauguma pritarė taikyti skubą – už tai pasisakė 73 Seimo nariai, 37 balsavo prieš, 1 susilaikė.
Tiesa, dar iki Š. Biručiui prašant skubos tvarkos, opozicijos nariai pranešė surinkę parašus dėl ekspertinio įstatymo projekto vertinimo. Vis tik, pirmiau Seimui teiktas siūlymas pritaikyti skubos tvarką. Tvirtindami, jog posėdžiui pirmininkavęs Raimondas Šukys galimai nepaisė Seimo statuto normų, opozicijos atstovai paliko plenarinių posėdžių salę.
Tuo metu pats skubos tvarkos taikymą palaikęs J. Olekas tikina, kad tokiu būdu siekiama greičiau išspręsti šį klausimą. Pasak jo, kitu atveju gali tekti pratęsti Seimo rudens sesiją.
„Aš manau, kad reikia, kad mes galėtume svarstyti tą klausimą ir turėti kokią tai poziciją, aiškesnį atsakymą. Dabar, kada yra pateiktas įstatymo projektas, kuriam net ir patys autoriai nepritaria – tokia situacija kelia papildomas įtampas ir reikia turėti aiškesnę Seimo poziciją“, – sakė Seimo pirmininkas.
„Matysime, jeigu bus kokie nors pažeidimai ar neatitikimai, tai sustos, lauksime ilgesnio periodo. Mes planavome, kad gruodžio 23 d. pabaigsime plenarinius posėdžius ir kiti sprendimai prasidės jau kovo mėnesį, pavasario sesijoje. Jeigu visų klausimų neišspręsime – matyt, reikės organizuoti neeilinę sesiją“, – pabrėžė jis.
Kiek anksčiau pats J. Olekas tikino neprašysiantis šio klausimo svarstyti skubos tvarka. Pastarasis teigia nežinojęs apie tokius socialdemokratų frakcijos planus.
„Ne, mes nebuvome apie tai kalbėję“, – paklaustas, ar žinojo, jog frakcija prašys šiam įstatymo projektui taikyti skubos tvarką, teigė jis.
„Aš nesu frakcijos narys, kaip žinote“, – į teiginį, kad skubos tvarkos taikymo prašyta frakcijos vardu, reagavo Seimo pirmininkas.
Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimui pateikiant valdančiųjų siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, plenarinių posėdžių salėje kilo chaosas. Parlamentarams susiginčijus dėl statutinių procedūrų ir tvarkų, Seimo opozicija paliko salę ir tvirtina, kad negrįš į posėdžius tol, kol nebus pradėtas jų inicijuojamas LRT įstatymo pataisų ekspertinis vertinimas.
Nors įstatymo projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime – po pateikimo jam buvo pritarta, netrukus konservatorių atstovai nuo šoninio mikrofono pranešė surinkę parašus ekspertiniam vertinimui.
Tiesa, politikų nesutarimai dėl įstatymo pataisų kilo dar posėdžio pradžioje, kai Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys pranešė, jog klausimui skelbiama pusvalandžio pertrauka. Savo ruožtu tokia posėdžio vedimo tvarka pasipiktinęs liberalas Eugenijus Gentvilas pranešė kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Anot jo, R. Šukys pranešė apie klausimo pertrauką dar neprasidėjus vakariniam Seimo posėdžiui, mat nebuvo paskelbta registracija.
Klausimas svarstymui į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau kitą savaitę – gruodžio 16 d. Iki tol jį turės apsvarstyti Kultūros komitetas.
Kaip skelbta, trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos.
Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 ir 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.