Tai patvirtina ir „Citadele“ inicijuota gyventojų apklausa*, kuri tapo savotišku lakmuso popierėliu: žmonės aiškiai mato tas sritis, kuriose valstybė jau potencialiai atsilieka.

Gyventojų vertinimu, Lietuvos augimą labiausiai stiprintų užsienio investicijos ir eksportas (23 proc.), biurokratijos mažinimas (18 proc.), verslumo skatinimas (11 proc.) ir aiškesnė mokestinė aplinka (10 proc.). Dar 13 proc. didžiausią poveikį mato infrastruktūroje, o po 8 proc. – švietime ir regionų plėtroje.

Šie rezultatai akivaizdžiai parodo, kad gyventojams svarbiausia – šalies atvirumas investicijoms ir konkurencingas verslo klimatas. Su tokiais prioritetais galima visiškai sutikti, tik prie jų būtina pridėti dar du: produktyvumo augimą ir aukštųjų technologijų plėtrą.

Lietuvoje darbo našumas jau kurį laiką stagnuoja: darbuotojų daugėja sparčiau nei auga jų sukuriama vertė. Tai rodo gilesnę struktūrinę problemą – didelė dalis darbo jėgos sutelkta žemo produktyvumo sektoriuose, o tai riboja bendrą ekonomikos augimą.

Tačiau vietoje produktyvumo problemos sprendimų vis dažniau renkamės lengvesnį kelią – siūlyti skambias, bet ekonomiškai tuščias idėjas. Jau girdėjome apie 4 darbo dienų savaitę ar ilgesnes kasmetines atostogas. Taip, rinkėjai gal ir bus labiau pailsėję, bet kokią pridėtinę vertę tai sukurs šalies ekonomikai? Trumpesnė darbo savaitė gali veikti kai kuriuose sektoriuose ir jau veikia, bet bandymas ją nustatyti visiems būtų rizikingas eksperimentas, ypač atviroje, nuo eksporto priklausomoje ekonomikoje. Verslui tai reikštų augančias sąnaudas, Lietuvai – mažėjantį konkurencingumą, o gyventojams – prastesnę viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Ar Lietuva jau praranda konkurencingumą? Šių metų pirmo pusmečio tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatai – vos 15 mln. eurų suplanuotų investicijų, 16 kartų mažiau nei pernai. Tai aiškus signalas, kad investuotojai nebemato stabilios aplinkos.

Regionai tai pajus pirmieji – būtent čia kuriasi užsienio kapitalo gamybos įmonės ir atsiranda aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, su jomis – verslo ir socialinės ekosistemos: nauji verslai, sugrįžtantys emigrantai ir gyventojai iš didmiesčių, gyvybė mažesniuose miestuose. Taip vyksta šalies regionų plėtra, kurios svarbą ekonomikai pabrėžia ir patys gyventojai. Tačiau be čia ateinančių naujų investuotojų šis procesas tiesiog sustos.

Vien tik gamybos sektoriaus nepakaks – Lietuvos proveržis didele dalimi priklauso nuo aukštųjų technologijų sektoriaus. Čia kritinė problema – aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas. STEM absolventų skaičius pastarąjį dešimtmetį drastiškai krinta, stringame su užsienio talentų pritraukimu, o be jų aukštųjų technologijų įmonės Lietuvoje nekurs ateities.

Kitaip tariant, ekonomika juda į aukštųjų technologijų erą, o švietimo sistema – priešinga kryptimi. Todėl būtina reikšmingai padidinti jos lankstumą ir gebėjimą greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius.

Net 39 proc. gyventojų tikisi stabilesnės ir palankesnės verslo aplinkos – mažiau biurokratijos, daugiau verslumo ir aiškios mokestinės krypties. Tačiau Lietuvos mokesčių sistema išlieka nepastovi: verslui reikia stabilumo ir ilgalaikės vizijos, o ne kas ketverius metus startuojančių naujų eksperimentų.

Tokiame neapibrėžtume įmonėms sunku planuoti veiklą, investicijas ir plėtrą. Nuolatiniai mokesčių pokyčiai mažina pasitikėjimą, o didėjanti mokestinė našta tik dar labiau kelia rizikų konkurencingumui, investicijoms ir bendram ekonomikos stabilumui, ypač dabar, kai eksportas silpsta, o pasaulio ekonomikos perspektyvos išlieka miglotos.

Kai mokestinė našta auga, verslas dažnai turi du pasirinkimus: kelti kainas arba sparnus. Kapitalo iškėlimas į palankesnes šalis verslui dažnai yra tiesiog matematinis sprendimas. Jeigu to nesuprasime laiku, skaičiuosime ne naujas investicijas, o jų netektis.

Infrastruktūra – dar vienas svarbus strateginis veiksnys mūsų ekonomikai. Ji turi būti suprantama plačiai: skaitmenizacija, modernūs susisiekimo jūra, žeme ir oru sprendimai, kurie tiesiogiai lemia mūsų konkurencingumą, investuotojų pritraukimą ir ekonomikos augimą.

Jeigu siekiame spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo, kosmetiniai pataisymai nepadės. Reikia aiškios krypties, drąsių sprendimų ir gebėjimo atsitraukti nuo trumpalaikių politinių pažadų. Šiandien gyventojai supranta, kad šalies ateitis priklauso nuo investuotojų pasitikėjimo, talentų ruošimo, modernios infrastruktūros ir stabilios mokestinės aplinkos. Klausimas tik vienas – ar tai suprantame visi?

O laikas senka. Kiekviena delsimo diena yra dar vienas prarastas investuotojas, dar viena neišnaudota galimybė ir dar vienas žingsnis atgal nuo šalių, kurios nebijo bėgti greičiau. Lietuva turi didelį, bet neišnaudotą potencialą būti tarp jų. Ar pagaliau ryšimės jį realizuoti?

* „Citadele“ banko užsakymu apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 m. lapkričio mėnesį, Lietuvoje internetu buvo apklausta 1000 gyventojų.