Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas Albinas Januška. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
„ES galima už daug ką kritikuoti ir spausti, kad ji ginkluotųsi, tačiau tikėtis, jog Europos demokratijos ir rinkėjai paklus Trumpo nurodymams, pavyzdžiui, dėl laisvo žodžio, yra naivu ir pavojinga. Viskas atrodo kaip lūžis ir transatlantinių santykių pabaiga, tačiau nereikia to pervertinti. Sunku patikėti, kad JAV išliks tokia ir po Trumpo kadencijos pabaigos“, – atkreipia dėmesį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas ALBINAS JANUŠKA.
Svarstydamas naująją JAV saugumo strategiją, jis atkreipia dėmesį į skelbiamas naująsias vertybes – naująjį balansą tarp galingųjų, kuris pavojingas mažoms valstybėms, tokioms kaip Lietuva.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ su signataru A. Januška kalbasi apie naująją JAV saugumo strategiją, taikos derybas Rusijos sukeltame kare prieš Ukrainą, apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas suvaldyti hibridinę oro balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, ataką.
Nesibaigiant oro balionų atakoms, trikdančioms Vilniaus oro uosto darbą, o lietuviškiems vilkikams tapus Aliaksandro Lukašenkos režimo įkaitais, trečiadienį sulaukėme protestuojančių vilkikų parado Gedimino prospekte, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė šią savaitę paskelbė ekstremaliąją padėtį. Kaip tai vertinate?
Ekstremalioji padėtis yra mažas žingsnis į priekį. Kaip galima suprasti iš oficialių komentarų, ji skirta tam, kad kariuomenė galėtų veikti kartu su policija prieš kontrabandininkus. Faktas, kad kariuomenė imasi atsakomybės, teikia pasitikėjimo. Gal tai duos rezultatų, tačiau neaišku, ar ant žemės sustiprinta kontrolė pasienyje turės poveikį balionų skrydžiams.
Dėl vilkikų reikia pastebėti, kad kai kurių transporto įmonių savininkai kalba kaip politiniai Kremliaus veikėjai, nurodantys Lietuvai, su kuo ir kokiu lygiu reikia derėtis. Taip dažnai nutinka verslui, kuris uždirba gerus pinigus veikdamas rizikos ir pilkosiose zonose, o kai nepasiseka – kalta Lietuva, bet ne jie.
Kita vertus, Vyriausybė, uždarydama sieną tokiomis aplinkybėmis, pasielgė labai neatsakingai. Vertėtų išsiaiškinti, kas ir kodėl priėmė sprendimus uždaryti sieną nesugrąžinus vilkikų. Tai arba nusikalstamas aplaidumas, arba vidinis sabotažas, šiandien turintis rimtų tarpvalstybinių pasekmių.
Balionų incidentai yra ne tik kontrabanda, bet ir konkretus hibridinės atakos instrumentas, testuojantis Lietuvos reagavimo laiką, oro erdvės kontrolę, procedūras.
Ar Vyriausybė galų gale suprato, kad nūdienos įvykiai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą? Kokių dar priemonių, be ekstremaliosios situacijos paskelbimo, turėtų imtis Vyriausybė, kad galų gale būtų suvaldyta ši ataka? Kiek Lietuvai gali padėti Europos Sąjunga ir JAV?
Ši Vyriausybė kartais vadina tai hibridine ataka, tačiau neatrodo, kad suprastų, ką pats terminas reiškia ir kokia ši problema iš tiesų rimta. Štai ir prezidentas neseniai per vieną interviu painiojo sąvokas, vadindamas šią ataką tai kontrabanda, tai hibridine ataka. Nežinia, kodėl ši Vyriausybė, nors tam puiki proga, nenori rimtai kovoti su kontrabanda ir kriminalizuoti atsakomybės už hibridines atakas. Galbūt lauks, kol atsitiks kas nors dar blogiau.
Ši Vyriausybė neturi jokių idėjų, kaip gintis, – dažniausiai remiasi valstybės valdininkų pasiūlymais. Nėra jokios politinės lyderystės.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Balionų neutralizavimas yra sudėtinga problema, tačiau kiekviena neveiklumo diena kainuoja. Dabar turime laukti vasario, kol trys įmonės pateiks siūlymus. Kalbama, kad ir kariuomenė intensyviai testuoja įvairius variantus, tačiau kol kas taip pat nesėkmingai. Buvo tikimasi, kad JAV padės, tačiau, regis, jos turi svarbesnių interesų. Sprendžiant iš Lukašenkos kalbų ir bandymo įvilioti Lietuvą į dvišalių derybų spąstus, jo tai neveikia.
ES sankcijos gali turėti poveikį, bet jos neturi būti bedantės, – deja, tai mažai tikėtina. Jei iš tiesų dėl ko nors tektų derėtis su Lukašenka, tai galėtų būti tik ES pokalbiai ne ministrų lygiu (kur Lietuva būtų ES delegacijos dalis), o ne Minsko ir Vilniaus dvišalis dialogas. Negalime pasiduoti Lukašenkos paploninto balso kvietimui šias problemas paversti vien Minsko ir Vilniaus reikalu, nes diktatorius tuoj pridovanotų mums naujų geležinių klumpių, kurių nesunešiotume.
Prieš kelias dienas paskelbta nauja JAV saugumo strategija. Kaip apibrėžtumėte pagrindinį strategijos tikslą?
Pagaliau MAGA (angl. Make America Great Again – „Padarykime Ameriką vėl didžią“ – aut. past.) ir J. D. Vance’as paskelbė pasauliui savo rašytinius užsienio politikos prioritetus. Toks ir yra pagrindinis šios strategijos tikslas. Kalbama apie senos ideologijos žlugimą, skelbiamos naujos vertybės: bendravimas tik tarp stipriųjų, galios balansai, JAV pelnai per ekonomikos viršenybę. Galima spėti, kad už to slypi ir įtakos zonų pripažinimas bei jų atgaivinimas. Mažoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, tai yra labai pavojinga.
Lietuva turėtų vengti situacijų, kuriose tektų rinktis tarp JAV ir Europos. Kol kas mums daugiau ar mažiau pavyksta, nes vis tiek išliks JAV interesas geopolitiškai sulaikyti Rusijos plėtrą Europoje, stengiantis kuo labiau atitraukti Rusiją nuo Kinijos.
Tačiau Lietuva turėtų vengti situacijų, kuriose tektų rinktis tarp JAV ir Europos. Kol kas mums daugiau ar mažiau pavyksta, nes vis tiek išliks JAV interesas geopolitiškai sulaikyti Rusijos plėtrą Europoje, stengiantis kuo labiau atitraukti Rusiją nuo Kinijos.
Strategijoje didelis dėmesys skiriamas Vakarų pusrutuliui. Ar JAV grįžta prie XIX amžiaus pradžioje paskelbtos Monroe doktrinos, kurios svarbiausias principas buvo siekti, kad Europos ir Amerikos valstybės nesikištų į kitų šalių reikalus?
Monroe doktrinos tikslas prieš du šimtus metų buvo apginti Šiaurės ir Pietų Ameriką nuo Europos kolonializmo. Dabar labiau atrodo, kad, prisidengus istoriniu pavadinimu, šios doktrinos siekis yra kurti sąlygas JAV dominavimui visame milžiniškame regione ir mėginti apriboti Kinijos įtaką. Svarbiausia – užtikrinti, kad artimiausioje geopolitinėje kaimynystėje nesusidarytų jokia alternatyvi įtakos sistema.
Kaip vertinate tą strategijos dalį, kurioje kalbama apie Europą? Skaitant dokumentą susidaro įspūdis, kad Europai gresia ekonominis nuosmukis ir niūri civilizacijos išnykimo perspektyva. Dokumente rašoma: „Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Europa, apima Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą, pažeidžiančią politinę laisvę ir suverenitetą, migracijos politiką, kuri keičia žemyną ir sukelia konfliktus, laisvo žodžio cenzūrą ir politinės opozicijos slopinimą, gimstamumo mažėjimą bei nacionalinės tapatybės ir pasitikėjimo savimi praradimą. Mes norime, kad Europa liktų europietiška, atgautų civilizacinį pasitikėjimą savimi ir atsisakytų nesėkmingos smaugiančio reguliavimo politikos.“
Kaip ir nieko naujo, tą išgirdome iš JAV viceprezidento J. D. Vance’o lūpų šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje, tačiau ypač keista girdėti nuogąstavimus apie laisvo žodžio cenzūrą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris už nepatogų žurnalistės klausimą palinkėjo jos bosui ją atleisti.
Ten daug visko, tačiau mums svarbiausia, kad Europa dokumente iš esmės skelbiama ideologiniu priešu, kuris turi keistis ir paklusti JAV naujajam neliberalios demokratijos diktatui. Bandoma eksportuoti šiandien valdančią JAV vidaus politinę ideologiją į transatlantinę erdvę. Supaprastintai galima pasakyti, kad JAV geriausia būtų, jei Europa virstų Vengrija, o Vokietiją valdytų AfD. Ten esama ir teisingų pastebėjimų (dėl ES migracijos problemų), tačiau visas bendras tonas yra JAV klaida.
ES galima už daug ką kritikuoti ir spausti, kad ji ginkluotųsi, tačiau tikėtis, jog Europos demokratijos ir rinkėjai paklus Trumpo nurodymams, pavyzdžiui, dėl laisvo žodžio, yra naivu ir pavojinga. Viskas atrodo kaip lūžis ir transatlantinių santykių pabaiga, tačiau nereikia to pervertinti. Sunku patikėti, kad JAV išliks tokia ir po Trumpo kadencijos pabaigos. Kai kas tikrai išliks, bet sunku įsivaizduoti, kad išliks Vladimiro Putino ir Aleksandro Dugino antieuropietiška ideologija. Europai dabar reikia reformuotis, išmokti išgyventi ir pergyventi Trumpą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Ką, išvertus į paprastą kalbą, galėtų reikšti strateginis stabilumas su Rusija? Ar tą nesibaigiantį stumdymąsi pirmyn ir atgal derybose dėl taikos Ukrainoje, kai Rusija toliau atakuoja kaimyninę valstybę, tuo pat metu imituodama derybas dėl taikos, ar ką kita? O gal ryžtą baigti NATO plėtrą?
Strateginio stabilumo terminas, jei vartojamas be konteksto, ateina iš SSRS ir JAV konfrontacijos laikų ir reiškia atgrasymo bei antrojo atsakomojo branduolinio smūgio neišvengiamumą, kad būtų apribotas branduolinio konflikto pavojus. Tad toks JAV interesas teoriškai nėra blogas, nes turėtų išlaikyti ir stabilizuoti situaciją, kai NATO puolimas būtų tabu. Tačiau egzistavęs strateginis stabilumas neišgelbėjo Ukrainos.
Dabar galima manyti, kad spaudimas Ukrainai priimti taiką Rusijos sąlygomis taip pat gali būti aiškinamas strateginio stabilumo logika, – prioritetu tampa stabilumas su Rusija, o ne Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Jei stabilumas iš tiesų yra vienas JAV tikslų, tuomet siekiant jo bus daroma viskas, ko norės Rusija.
Strateginis stabilumas šiandien dažnai tampa diplomatine formule, už kurios slepiasi realpolitik logika. Šis terminas leidžia kalbėti apie stabilumą, neįvardijant, kokia kaina jis būtų pasiektas. Iš esmės tai gali reikšti pasirengimą toleruoti Rusijos teritorinius užkariavimus, jei tik jie nekelia tiesioginės grėsmės NATO šalims.
Be to, strateginis stabilumas šiandien dažnai tampa diplomatine formule, už kurios slepiasi realpolitik logika. Šis terminas leidžia kalbėti apie stabilumą, neįvardijant, kokia kaina jis būtų pasiektas. Iš esmės tai gali reikšti pasirengimą toleruoti Rusijos teritorinius užkariavimus, jei tik jie nekelia tiesioginės grėsmės NATO šalims. Taip jėga įgytos teritorijos ar atnaujintos JAV investicijos į Rusijos energetiką gali būti pripažintos „stabilumo“ dalimi.
Kaip vertinate požiūrį į atskiras Europos šalis? Turiu mintyje tą strategijos dalį, kurioje kalbama apie Rytų, Pietų ir Centrinę Europą. Kam naudingas toks skaldantis požiūris, ypač Rusijos sukelto karo Ukrainoje laiku? Atrodytų, sąjungininkai turėtų telktis, o ne kritikuoti vieni kitus.
JAV kadaise pradėjo ir padėjo kurti tokią Europos Sąjungą, kokia ji dabar yra. Tai buvo JAV interesas, iš to Amerika daug laimėjo. Tačiau dabar požiūris pasikeitė ir, deja, vis labiau sutampa su Kremliaus interesais: ten, kur įmanoma, ignoruoti Briuselį ir dirbti per Berlyną ar Paryžių. Iš tiesų tokia politika ilgesniu laikotarpiu tik paskatins ES integraciją.
Sunku patikėti, kad ateityje Europa vėl taptų tik geografiniu pavadinimu, kaip kadaise iki susivienijimo buvo Vokietija ar Italija. Istorija rodo, kad išorinės grėsmės ar spaudimas dažniausiai mobilizuoja ES integracinius procesus, o ne juos silpnina. Yra informuoto pagrindo tikėti, kad po trumpesnio laikotarpio JAV ir Europa toliau kurs transatlantinę sąjungą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Parlamento nuotrauka
Kokią įvykių eigą matote artimiausiais mėnesiais? Turiu mintyje Rusijos sukelto karo Ukrainoje stabdymą.
Derybų priepuoliai vyksta ciklais. Šiame cikle atsisakyta jau, atrodytų, sutarto ir svarbaus tikslo – pirmiausia paliaubos, o tada derybos dėl taikos sąlygų. Dabar Trumpas ir jo verslininkai-derybininkai buvo įvelti į Putino strategiją derėtis dėl taikos be paliaubų.
Rusija derybas mato ne kaip karo pabaigą, o kaip jo tąsą kitomis priemonėmis. Jos tikslas – skaldyti NATO. Tai ne taikos siekis, bet instrumentinė manipuliacija. Kadangi Ukrainos prezidentas tiesiog negali atiduoti savo teritorijų, o Europa dėl savo pačios saugumo taip pat negali prekiauti teritorijomis ir suverenitetu, nėra daug vilčių, kad Putinas bus įtikintas dėl kokio nors daugiau ar mažiau Ukrainai ir ES priimtino varianto. O Putino derybiniams interesams šiandien atstovauja ir Trumpo komanda.
Tačiau gali būti rastos tokios diplomatinės formulės, kurių reikšmė bus sunkiai suprantama, arba bus pasirenkama užsimerkti dėl teksto, kurį kiekviena pusė galės interpretuoti savaip ir paskelbti savo pergalę.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: