„Viename marių krante yra atsakomybės ruožas, Neringos pasienio užkardos veikimo teritorija, ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia kita užkarda – Uosto pasienio užkarda, kuri atsakinga už visų atplaukiančių ir išplaukiančių laivų, tiek komercinių, tiek pramoginių, pasienio kontrolę; tai bendrai rinktinė, kaip žinot, buvo atkurta atsižvelgiant į geopolitines aktualijos 2024 metų sausio pirmą dieną ir rinktinei priklauso trys teritoriniai padaliniai, kurie tiesiogiai atsakingi už tam tikrą ruožą. Tai kaip buvo paminėta, viena Neringos pasienio užkarda, ji atsakinga už sienos su Rusijos Federacija, sakykim, ruožą sandūros rytiniame Kuršių marių krante, su Pagėgių rinktine, tai reiškia visos Kuršių marios, Kuršių nerija ir visą teritorinė jūra. Papildomai, ši užkarda veikia ir kaip koordinatoriai ir reagavimo pajėgos tiek paieškos ir gelbėjimo atvejais Kuršių mariose arba pagalbos prašymų teritorinėje jūroje arba kitame jūros rajone, tiek irgi stebėjimui povandeninės kritinės infrastruktūros klausimais, tai reiškia, kad operatoriai turi žinios, kur yra povandeninė kritinė infrastruktūra ir stebi laivų judėjimą, netipinį arba anomalinį manevravimą tose apsaugos zonose, kuriose neturėtų būti tam tikrų laivų judėjimo arba jie yra apriboti. Ir 3 teritorinis padalinys yra Palangos pasienio užkarda, kuri atsakinga už pakrantės ruožą nuo šiaurinės Klaipėdos miesto dalies iki sienos su Latvija, tai reiškia visa pliažo teritorija, sakykim ir vandenys, mažos plaukymo priemonės, kurios išplaukia ir grįžta nuo kranto, tai irgi jų atsakomybės ruože, taip pat atsakingi už vidaus sieną su Latvijos Respublika ir Palangos tarptautinio oro uosto pasienio tikrinimus. Rinktinė iš savęs nėra teritoriškai labai didelė, tačiau tai yra tikrai aktuali rinktinė Lietuvai, sakykim, vienintelė sauganti jūros sieną ir atliekanti funkcijas uoste“, – pasakoja Aleksej Skorochod, Sienos kontrolės skyriaus viršininkas.
Lietuvos pakrantėje nėra itin gausios su kitomis Baltijos jūros šalimis siejančios povandeninės infrastruktūros, tačiau esami objektai yra labai svarbūs. Iš žemyninės dalies per Kuršių neriją ir toliau jūros dugnu nusidriekia su Švedija jungiantis elektros kabelis, taip pat Kuršių marių dugnu iki suskystintų dujų terminalo laivo „Independence“ nuvestas povandeninis vamzdynas. Pasieniečiams priskirta atsakomybė už šiuos kritinės infrastruktūros objektus.
„Yra priskirta nauja funkcija – koordinuoti reagavimo algoritmą į pažeidimus povandeninės kritinės infrastruktūros tai ne tik teritorinėj jūroj, bet ir visam jūros rajone. Kodėl taip atsitiko? Tai Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra viena iš teisėsaugos institucijų, kuri gali ne tik sureaguot, ne tik apžiūrėt ar patikrint, bet ir atlikti, sakykime, procesinius veiksmus, ar tai Baudžiamojo kodekso, Administracinio kodekso proceso metu, tai reiškia yra pajėgi nuo pažeidimo ar tai nustatymo iki baudimų, taip, sakykim tiesiai, atlikti visą procesą. Perspektyvoj tikrai norėtume, kad vystytųsi pajėgumai stebėjimo ir rizikos analizės kontekste, nes, kaip matom, grėsmės atsiranda vis naujos, netipinės, prieš porą metų nebuvo jokių, pavyzdžiui, pozicionavimo sistemos trikdžių arba slopinimų, nebuvo povandeninės kritinės infrastruktūros pažeidimų Baltijos jūros rajone, kituose rajonuose mes tikrai žinom, kad jų buvo, buvo mažiau matomas ir stebimas šešėlinių rusų ar tai kitų nedraugiškų valstybių laivyno judėjimas ir jų daroma veikla, tai visiems šitiems procesams valdyt ar veikti prevenciškai, tai yra užkardyti kažkokius pažeidimus natūraliai, kad yra pajėgumas. Techninės stebėjimo priemonės pas mumis yra naujos, mes modernizavom mūsų jūros stebėjimo sistemą keliais etapais, paskutinis etapas užbaigtas 2022 metais – tai buvo atnaujinta programinė įranga, buvo atnaujintos radiolokacinės stotys arba, paprastai tariant, radarai ir buvo atnaujintos vaizdo stebėjimo priemonės, tai ilgo nuotolio vaizdo stebėjimo kameros ir termovizoriai, šių priemonių tikrai pakanka teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimui, kadangi mes esam dalis integruotos jūros stebėjimo sistemos, į kurią suplaukia duomenys tiek iš Karinių jūrų pajėgų, tiek iš Uosto direkcijos, tiek iš mūsų sensorių. Mes matom ir toliau, tai reiškia, rajonas yra didesnis. Aišku, norėtųsi atnaujint tam tikrus sensorius, kurie nėra kritinės svarbos, jie veikiantys, funkcionuoja, bet tiesiog būtų atsparesnė galbūt slopinimam, tai, pavyzdžiui, automatinė laivų atpažinimo sistema arba AIS, taip pat reikėtų atnaujint, patobulint mūsų radijo ieškiklius, tai reiškia, kai tu komunikuoji su kažkokiu objektu jūroj, tu esi tikras, su kuriuo iš tų objektų, jeigu jis ne vienas yra, tu kalbiesi, taip pat gali įrašinėt tam tikrų dažnių pokalbius. Tai šita plėtra yra numatyta, mes esam nusimatę ją perspektyvoje, poreikiai mūsų pateikti centrinėj įstaigoj, tikimės, bus skirtas finansavimas“, – komentuoja A. Skorochod.
– Kaip tokią milžinišką teritoriją patikrinti, nu visus atvykstančius, nes tikrai tikriausiai šimtais užsienio piliečiai čia atvyksta kasdieną, ir įgulos iš įvairių pasaulio kraštų, ir panašiai.
– Taip, tikrai yra tam tikrų specifiškumo, jeigu galim taip išsireikšti, kaip jūs minit, Palangos oro uoste arba bet kuriam oro uoste yra vienas ėjimas, vienas išėjimas, aišku, tų vartelių yra daugiau vieni, bet tai viena judėjimo kryptis, kuri yra sureguliuota. Uoste veikia 18 terminalų naudotojų, yra virš 30 vartų, skaičius keičiasi, ir šitoj vietoj mes su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis, tiek su Uosto direkcija, tiek su muitinės atstovais, derinam tas galimybes. Bet jūs esat teisus, laivai atvyksta per visą uostą į bet kurią krantinę ir tokiu atveju, jeigu atliekamas fizinis tikrinimas, vykstama mobiliais patruliais, pareigūnai turi nešiojamus kompiuterius su duomenų bazėm integruotomis, turi dokumentų tikrinimo įrangos komplektus, turi piršto nuskaitymui, jeigu to reikalaujama, įrangą, tai vyksta į laivą ir tiesiogiai patikrina įgulas laive. Ir tada, jeigu, sakykim, yra teigiami atsakymai, įgulai yra leidžiama palikti laivą ir lankyti Klaipėdos miestą, jeigu dėl kažkokių priežasčių, kaip, pavyzdžiui, asmuo nepageidaujamas Lietuvos Respublikoj, yra daromos atžymos ir toks asmuo negali išeiti iš laivo, jam draudžiama tai atlikti, tai tokių priemonių kontroliuojama yra asmenų judėjimas uoste. Natūralu, kad uoste vykdo veiklą ne tiktai atvykstantys, išvykstantys, yra daug įmonių, tai tie srautai irgi atitinkamai atskiriami ir tai yra su sureguliuota procedūrom, kurios, kaip minėjau, mes su kitom kontroliuojančiomis institucijom darėm, taip pat reguliariai vykdomas kontrolinis patikrinimas, jis nebūtinai gali būt planuotas, gali būt neviešas ir neplanuotas tam, kad įsitikint, kad uosto kompanijų saugos tarnybos tinkamai vykdo savo funkcijas. Taip pat vykdoma ir pratybos, taip gan dažnai paskutiniu metu labai dažnai vykdom su Lietuvos kariuomenės daliniais, tai modeliuojami išskirtiniai scenarijai dėl galimo diversinių grupių prasiveržimų ar tai kažkokių kitų hibridinio karo apraiškų, yra reaguojama, paskelbiami signalai, kokios pajėgos kur suvažiuoja ir kaip sustiprina uosto apsaugą, nes sostas pats iš savęs irgi yra kritinė infrastruktūra. Ir kadangi Lietuvos vienintelis toks uostas, galintis priimti didelius laivus, tuo pačiu ir sąjungininkų pajėgas greituoju būdu, tai tai ypatingą svarbą turintis objektas.
– Kokius turite resursus, na, kalbant pirmiausia apie pareigūnus, kiek pas jus dirba pareigūnų ir ar rinktinė tuo požiūriu dar vystysis, plėsis?
– Taip bendras pareigūnų, bendras darbuotojų skaičių ir pareigūnų yra virš 320-ies, tai ne visi pareigūnų etatai yra užpildyti, reiškia trūksta, trūksta šiek tiek pareigūnų, yra laisvų vietų ir tikrai ragintume ieškoti galimybių tarnauti savo valstybei ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboj, ir tam būtų sudarytos sąlygos.
Kada bus pakeisti AWACS naujais
Išankstinio įspėjimo ir valdymo skraidanti sistema, angliška santrumpa AWACS. Kasdien keli taip pavadinti lėktuvai pakyla iš aviacijos bazės Gailenkirchene, Vokietijoje, arba dar kelių vietų Europoje, kur šie lėktuvai dislokuojami laikinoms misijoms. Tokia vieta jau ne kartą buvo ir Šiaulių aviacijos bazė. AWACS lėktuvai, skrisdami kelių kilometrų aukštyje, stebi oro erdvę 400 kilometrų spinduliu ir, sąveikaudami su regioniniais oro erdvės vadovavimo ir valdymo centrais, padeda nupiešti viso Aljanso saugumui būtiną oro erdvės paveikslą.
AWACS eskadrilė, šiuo metu turinti 14 lėktuvų Boeing E-3A Sentry, yra ne atskirų valstybių, o bendras NATO pajėgumas, registruotas Liuksemburge. Prieš maždaug 50 metų NATO jų įsigijo18. Nesyk atnaujinti ir modernizuoti, keleivinio lainerio Boeing 707 pagrindu sukurti AWACS’ai artėja prieš savo saulėlydžio. NATO pakeisti šį pajėgumą naujais lėktuvais planuoja 2035 metais. O tam būtina pamainą suprojektuoti, pagaminti, apmokyti naujus specialistus. Pagal sumanymą naująja AWACS platforma turėjo tapti taip pat Boeing lėktuvas, tačiau mažesnis nei ankstesnis 737-800 modelis, pavadintas E-7 „Wedgetail“, pažodžiui išvertus, „pleištauodegis“. Kodėl? Nes AWACS skiriamąjį bruožą – fiuzeliažo viršuje sumontuotą radiolokatoriaus lėkštę turėtų pakeisti modernesnis, strypo formos radaras. Nauja technologija leidžia tokio strypo formos radiolokatoriui elektromagnetines skleisti ne ratu, o labiausiai reikalinga kryptimi. Tai kas gi nutiko NATO ketinimams pradžiai įsigyti bent šešis E-7 „Pleištauodegius“? Šių metų viduryje iš Aljanso projekto nusprendė trauktis Jungtinės Amerikos Valstijos. Kelios svarbios NATO sąjungininkės Europoje taip pat nerodo susidomėjimo amerikietiškos technologijos lėktuvu. Mat šios technologijos madas šiuo metu diktuoja Švedijos įmonė SAAB su savo projektu „Global Eye“. Švedų sukurtas strypo formos radaras montuojamas mažesniuose ir labiau ekonomiškuose lėktuvuose, pvz., Kanados „Bombardier“ gaminamame mažajame reaktyviniame laineryje „Global 6500“. Pernai SAAB įrengė du radarus gamykliniu būdu atnaujintuose lėktuvuose SAAB-340 ir pardavė juos Lenkijai. Dar du tokius lėktuvus Švedija perdavė Ukrainai, kuri dabar turi galimybę ne tik aptikti daugumą grėsmių ore, bet ir valdyti savo oro gynybos sistemas ir naikintuvus iš šių lėktuvų.
Taigi, ar galima teigti, jog bendro NATO AWACS projekto ateitis akivaizdžiai subyrėjo? Mažų mažiausiai ji neaiški. Bendra AWACS ekosistema, aprėpianti ir kosmoso grėsmių identifikavimą, privalo išlikti. Kokia tam bus pasirinkta platforma: amerikietiška, švediška ar dar kokia nors kita? Pagaliau, ar bus spėta per artimiausią dešimtmetį pakeisti kasmet greitai senstančius senuosius lėktuvus? Tai tikrai didelis NATO iššūkis.
Lietuvių sukurtas X formos skraidantis sprogmuo
Įmonės „Unmanned Defense Systems“ – „bepilotės gynybos sistemos“, arba UDS, pavadinimą išgirdome pirmaisiais Rusijos agresijos prieš Ukrainą mėnesiais.
Įmonė, kurios ištakų galima ieškoti Vilniaus technikos universitete, 2022 metų pavasarį pasiūlė Ukrainos kovotojams už laisvę bepilotį orlaivį CATFISH, kuris atliko priešo oro gynybos sistemų klaidinimo vaidmenį ir imituodavo kovinio drono „Bayraktar“ skrydį.
Per pastaruosius trejus metus įmonėje įvyko akcininkų ir komandos pasikeitimų, įsiliejo žmonių, kurie jau turėjo sėkmingų projektų kosmoso įsisavinimo srityje. Įmonė paleido į gyvenimą dar daugiau galimybių nei CATFISH turinčią žvalgybinę platformą „Forecaster“. UDS siekia realizuoti „naikinimo grandinę“, kuri aprėptų žvalgybinius dronus „Forecaster“, duomenų perdavimo ir su kariuomene suderinamas vadovavimo ir valdymo sistemas bei skraidančius sprogmenis „Avenger 5“ – „Keršytojas 5“. Apie pažangą visa tai kuriant su įmonės vadovu kalbėjomės Londone vykusioje parodoje DSEI, kur įmonė UDS turėjo savo stendą Lietuvos ekspozicijoje.
„Tai šiuo metu pasakyčiau, kad turbūt „Forecaster’is“ mūsų yra pagrindinis produktas, su kuriuo dirbam, ir labai aktyviai, turbūt jau galima skaičiuot pusantrų metų, gal kiek daugiau, kai mes pradėjom jį kurti. Pirmieji bandymai įvyko praeitų metų lapkritį, gruodį Ukrainoj kartu su mūsų Krašto apsaugos ministerijos projektais, tie bandymai buvo sėkmingi, nuo to laiko mūsų operatoriai daug patirties įgijo, apmokėm šiuo metu jau virš 100 ukrainiečių operatorių dirbti „Forecasteriais“, vėlgi Blue/Yellow pagalba, išsiuntėm nemažai vienetų jau, kurie dirba Ukrainoj, tai iš esmės patirtis iš tikrųjų gana nemaža, nes vėlgi šiek tiek pasikeitė, kaip sakant, vėjas ir požiūris į naujas platformas, išsitestuot poligonuose jau nebegana, toli gražu, a, nes vėlgi ukrainiečiai, reik nepamiršt, kad tobulėja, ir situacija pas juos nėra gera, tai bandymų, sakykim, poligonuose, kažkur, kur bandydavomės anksčiau, centrinėj Ukrainoj ar saugesnėse vietose, nebeužtenka, reik važiuot artyn, reikia tenai siųst operatorius, reikia skristi į okupuotas teritorijas, reikia skrist netgi į priešų teritorijas, ir tie operatoriai, mūsų klientai, tai ir daro. Tai per tą laiką įvairių nuotykių prisirinkom, nes jau praktiškai turbūt gerus metus dirbam faktiškai su būtent „Forecaster“ platforma Ukrainoje“, – pasakoja Vytenis Buzas, „Unmanned Defense Systems“ vadovas.
– Manau, ryšių propaganda, kalbu apie Kremliaus propagandą, man atrodo, labai buvo vieną sykį, džiaugėsi vieną dieną, nes teigė numušusi Lietuvoje sukurtą droną. Kaip aš suprantu, kaip buvo kalbama apie jūsų droną. Papasakokite, jeigu įmanoma, apie šį incidentą ir jo aplinkybes.
– Taip, incidentas toksai buvo ir ir jų ir daugiau yra buvę, tiktai gal ne visi kaip čia pratrūksta į viešumą. Nes vėlgi tai yra karinė technika, nieko nėra amžino, nieko nėra nepažeidžiamo, ir tai yra mūšis. Tai reiškia, yra nuostolių. Tai buvo, taip, vienas iš incidentų, turbūt vienas iš galbūt ankstyvesnių skrydžių prieš gerą pusmetį, 9 gal mėnesius, panašiau, tiksliai nebepasakysiu, bet taip, buvo misija, kur galbūt operacine prasme mums liepė, na, produktui liepė, ar ne, operatoriams liepė suktis vienoj vietoj galbūt per ilgai. „Forecaster“ dirba gana giliai į priešo teritoriją, nuo trisdešimties kilometrų, 40, 50, 55 yra toksai, sakyčiau, darbinis atstumas, ir tokiame gylyje jau mes turim gana rimtų centrų, brigados lygmens centrų koordinavimo. Štabų, logistikos centrų, jau turim rimtos oro gynybos. Būtent ko „Forecasteris“ ir ieško. Ir jisai, tiesiog kalbant apie tą konkretų įvykį, per daug užsibuvo vienoj vietoj ir jį tiesiog numušė. Bandė įvairiai numušti, bandė, bandė „žeminti“, bandė „spoofinti“, tai yra trikdyti ryšį ir galų gale paveikė kinetinėmis priemonėmis. Negalime patikslinit, nes nežinome tiksliai, kokiomis kinetinėmis priemonėmis, bet turėjome ryšį iki tol, kol ji pasiekė žemę. Tai ar buvo sprogmuo, ar kažkas buvo peršauta, ar galbūt buvo taranuotas, sunku pasakyti, bet toks incidentas yra buvęs. Aišku, tai yra labai įdomi patirtis, nes vėlgi turime telemetriją, matome, kaip sistema elgiasi, matome galbūt, kaip tobulinti, kaip išvengti tam tikrų niuansų ir panašiai. Iš tikrųjų tai įdomus buvo incidentas inžinerine prasme ir mums, kaip produkto vystytojui, tai buvo labai gera patirtis.
– Be abejo, tai praturtina jūsų patirtį. O kokioje dabar fazėje esate kurdami skrajojantį sprogmenį? Tai, kas pas jus vadinama „keršytoju“?
– Tai „Avenger 5“ šiuo metu jau yra produktizacijos fazėje, jisai nėra dar tiek galbūt stipriai ir toli produktizuotas, kiek „Forecaster“. Nes vėlgi, skraidantis šaudmuo, lietuviškai verčiant, jis yra pakankamai sudėtinga priemonė, ir vienas dalykas yra tokiomis priemonėmis dirbti Ukrainojw, kur galbūt saugumo standartai vis tiek yra šiek tiek kiti, nekalbu iš blogosios pusės, – kaip ir kare – reikia priemonės, nes tikrai bėda Ukrainoje. Tai kartais galbūt saugumas yra, bet mes šitą produktą kuriame NATO šalims taip pat, ne tikUkrainai, o reikalavimai yra visai kitokie. Tai šiuo metu mes integruojame „Avenger“ su keliais tiekėjais galvučių Europos Sąjungos ir NATO. Tai „einame“ per kvalifikaciją. Tai iš esmės produktas kaip daiktas, kaip technologija, jis išbandytas ir atskiri jo elementai išbandyti jau turbūt daugiau negu prieš pusantrų metų, bet mes norime pasiekti tikrai aukštą lygį kaip čia ir saugumo, ir pripažinimo jo kaip technologijos, nes jeigu mes kad ir šioj parodoje, jeigu mes apžiūrėsim visus pirmaujančius tiekėjus būtent panašių priemonių, tai iš tikrųjų suprasime, kad yra labai ilgas kelias padaryti rimtą, saugią priemonę, nes vėlgi gamintojas turi atsakyti, kažkas atsitiko, ta priemonė turi būti saugi sandėliavimui, ten yra sprogmuo, tai niuansų yra daug. Tai, sakyčiau, šiuo metu esame kvalifikacijos baigimo fazėje ir jau galime pasidžiaugti, turime pirmą rimtą didelį klientą būtent šitos priemonės, ir kiti metai, panašu, kad bus labai užimti gamyba, tai, sakyčiau, šių metų tikslas yra pilnai pabaigt kvalifikaciją.
O tai, kad įmonės vadovo pasakojimas nėra tušti žodžiai, liudija vaizdo įrašai iš „Geležinio Vilko“ pratybų Lietuvoje. Matome iš žvalgybinio drono „Forecaster“ aptikto taikinio vaizdą. Šiame video matome kovinio drono „Avenger“ nusitaikymą ir karine kalba „terminalinį valdymą“, t.y. priartėjimą prie taikinio, ir vėl, žvalgybinio drono užfiksuotą pataikymą.