Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, kuris konferencijoje „Mano investicija“ kalbės apie finansinius sukčius, laidoje „Delfi diena“ sakė, kad iš tiesų žmonėms dažnai koją pakiša emocijos.
„Kai mes kalbame apie finansus, sakau, mums nereikia sukčių, mums reikia pagalvoti apie save, kiek priimame pasvertus sprendimus, kiek remiamės emocijomis. Kai turi daug pinigų, ypač kai atrodo, kad jie nukrito iš dangaus, pavyzdžiui, pasiėmei iš pensijų fondo, kur kaupei, labai sudėtinga juos racionaliai išleisti. Jeigu tau atrodo, kad geriausia investicija yra naujas televizorius, tai tikrai nebūtinai. Antras dalykas, tam taip pat ruošiasi žmonės, kurie profesionaliai gyvena iš apgautų žmonių“, – kalbėjo S. Malinauskas.
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė sakė, kad finansinis raštingumas šiuo metu yra svarbesnis nei bet kada.
„Kodėl vyksta tokio masto sukčiavimai? Todėl, kad mūsų karta to finansinio raštingumo neturėjo, mūsų tėvai juo labiau ir mūsų vaikai tą gauna fragmentuotai, tai, sakyčiau, netgi vakar buvo tas laikas, kai mes turėjome mokytis, kaip viską daryti“, – sakė laidos pašnekovė.
S. Malinauskas pritardamas sakė, kad žmonės mokosi dalykų, kurie kartais sunkiai pritaikomi gyvenime, bet tuo pačiu reikia nespecializuotų žinių, kaip žiūrėti į pinigus, ką su jais daryti ar kaip vertinti rizikas.
„Pavyzdžiui, mes labai dažnai įsivaizduojame, kad didžiausia baimė yra prarasti pinigus. Bet nesuvokiame, ką reiškia, kai tu, pavyzdžiui, neinvestuoji, ką reiškia, kai neprisiimi jokios rizikos, kai turi šimtą eurų, kuriuos pasidedi į stalčių, ir kokia tų pinigų vertė bus po metų dvejų trejų. Mes iš viso stigmatizuojame pinigus“, – pabrėžė tinklaraštininkas.
Ž. Augonė sako, kad „Swedbank“ tyrimai rodo, kad tėvai su vaikais vis dar nežino, kaip kalbėti apie pinigus, apie investavimo įrankius.
„Labai gerai, jeigu tėvai leidžia „žaisti“ su tais įrankiais, bet jeigu ne, bankai to daryti laisvai negali, nes riboja įstatymai. Yra daug apribojimų ir tai yra kiekvieno tėvo reikalas, kaip tą perduoti savo vaikams“, – akcentavo ji.
Tėvai turėtų kalbėti ir apie sukčiavimą
Abu laidos dalyviai vienbalsiai pasisakė, kad tiek apie finansinį raštingumą, tiek apie sukčiavimą šeimoje su vaikais reikia pradėti kalbėti kuo mažų dienų.
„Tai nereiškia, kad tu iš karto vaikams pasiūlai pasinerti į investicijas, bet yra paprastas dalykas. Pavyzdžiui, kada vaikai gauna pinigus, su kuriais gali tvarkytis. Per savaitę 10-20 eurų. Tuomet jie turi apsispręsti.
Kaip mes elgiamės su drabužiais? Aš sakau, kai tu paprašai tėčio ar mamos to, ko nori, yra vienas dalykas. Bet kai tau pasakoma, kad tu turi 50 eurų ir gali nusipirkti du pigesnius ir vieną brangesnį [daiktą], tada tu pradėsi pasverti. Kuo tu daugiau duosi atsakomybės, tuo yra geriau“, – mintimis dalinosi S. Malinauskas.
Anot jo, kalbant apie finansinį sukčiavimą, vaikai taip pat gali tapti aukomis, todėl tėvai su savo atžalomis turi apie tai kalbėtis.
„Įspėkite vaikus, pasikalbėkite. Paaiškinkite, kas yra normali investicinė grąža, kas yra pamatuotos ar nepamatuotos rizikos, kaip atrodo pinigų valdymas, kad jie nepatikėtų pinigų bet kam. […]. Bėda ta, kad ne visi tėvai žino, kaip tuos pinigus valdyti. Be to, aš esu ne kartą sakęs, kad mes esame emocijų gyvūnai ir labai dažnai egzistuoja gobšumas, nepamatuotos baimės. Ir mes esame tarp dviejų kraštutinumų: arba visiškai nieko, arba labai rizikuojame“, – pabrėžė tinklaraštininkas.
Anot jo, žmonėms atrodo, kad jie daro daug loginių sprendimų, tačiau įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma vadovaujasi emocijomis, o vėliau tai bando pagrįsti logika.
Vaikai susiduria su kitomis sukčiavimo formomis
Ž. Augonė sako, kad vaikai labai dažnai susiduria su kitomis sukčiavimo formomis ir dažnai tai prasideda per žaidimus.
„Tai gal labai svarbu palikti atvirą bendravimo šaltinį, kad jeigu pas tave ateina su pasiūlymais gauti dovanų ir prasideda su robloxso pinigais, kortelėmis, o po to persikelia į kitus bendravimo šaltinius ir vyksta negeri dalykai. Matoma didėjanti tendencijų šių, kitaip vykstančių sukčiavimų“, – sakė laidos pašnekovė.
Ji sakė norinti perduoti žinutę tėvams, kad jie sektų, su kuo jų atžalos bendrauja.
Kas gali apsaugoti nuo sukčių?
Pinigų plovimo kompetencijų centras pateikia šių metų pirmojo ketvirčio statistiką, kad šalyje dėl finansinių sukčių buvo prarasta virš 4 mln. eurų, bet pasikėsinta į beveik 10 mln. eurų. Kokios galimos prevencinės priemonės, kad būtų apsaugota kuo daugiau gyventojų pinigų?
„Tai yra tik aisbergo viršūnė, nes labai daug žmonių, kurie yra apgaunami nesikreipia ir visiškai neieško teisinės pagalbos, nes nemato jokių vilčių, kad tuos pinigus galės susigrąžinti. Dažnai tai nurašoma į kvailumą. Yra toks pasakymas, kad žmogus su pinigais susitikęs su žmogumi, kuris turi patirties, dažnai liks be pinigų ir galbūt geriausiu atveju įgys patirties, o galbūt ir ne. Labai lengva šiais laikais naudotis žmonių patirtimi. Kai mes kalbame apie informacines technologijas, žmones pasiekti nėra sudėtinga“, – pabrėžė S. Malinauskas.
Anot jo, policijos statistika rodo, kad vien Lietuvoje, randama tūkstančiai telefonų sim kortelių, šimtai tūkstančiai netikrų internetinių paskyrų.
„Būdų yra aibė. Jų neišvardinsi. Atsakymas yra paprastas – niekada nesivelkite į tai, ko nesuprantate, bet pasidomėkite apie tai, kad jums yra svarbu. Jeigu jūs girdite žodį „kriptovaliuta“ ar „investavimas“, ar ETF, ar „brokeris“, ar „birža“, ar dar kažkas, vietoj to, kad kažkuo pasitikėtumėte, pasidomėkite, kas tai yra“, – tvirtino tinklaraštininkas.
Remiantis Pinigų plovimo kompetencijų centro duomenimis, investicinis sukčiavimas apima net 11 proc. visų atvejų. Tai yra trečias didžiausias procentas po avansinių mokėjimų ir kitų sukčiavimo kategorijų priskirtų tokio tipo nusikaltimų.
Sukčiams tai labiausiai apsimoka
Laidos pašnekovai paklausti, kodėl finansiniai sukčiavimai yra taip aukštai, Ž. Augonė sakė, kad tai yra geriausia grąža sukčiams.
„Investuodami žmonės nebijo įdėti didesnes sumos pinigų ir jie ne visada pasitikrina iš karto, nes investicija negrįžta momentiškai, turi palaukti mėnesį, du mėnesius, tada turi papildomai investuoti, kad gautų didesnę grąžą. Tiesiog sukčiams tai labiausiai apsimoka. Jie įdeda pakankamai nedaug darbo, kad gautų didelę grąžą“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Tačiau, anot jos, žmonės vis dar lengvai atiduoda savo asmeninius duomenis, nes dažnai investicinis sukčiavimas ar kitos sukčiavimo formos prasideda nuo loterijų ar reklamų socialiniuose tinkluose.
„Ir ten jau žmonės suklysta. Sudalyvauja loterijoje ir jau ten atiduoda duomenis. Sukčiai tuomet jau pamato, kad žmogus yra linkęs į riziką, gavimą dovanų, prizų ir t.t. Ir tuomet jau atveria kelią tolimesniems sukčiavimo būdams. Jis sulaukia skambučių, žinutės per „WhatApp“, „Viber“, per kitus kanalus. Čia jau yra tas žingsnis, kur aš skatinčiau sustoti ir nepateikti savo kontaktų“, – kalbėjo Ž. Augonė.
S. Malinausko tikinimu, iš tiesų investicinis sukčiavimas yra kur kas sunkiau susekamas, nes galimai žmonių bus prašoma pervesti pinigus į sąskaitas, kurios yra ne Lietuvoje, todėl išaiškinti tokį nusikaltimą bus kur kas daug sudėtingiau.
Kita vertus, anot pašnekovų, sukčiai žmones gali įvilioti į tokias finansines pinkles, kad bus raginami investuoti ir mokėti vis daugiau, kad jie tiesiog negali sustoti.
Kas yra žinoma apie sukčių pasiruošimą II pensijų pakopai?
Pasak S. Malinausko, tam, kad būtų ruošiamasi iš kažko paimti, žmogus turi turėti.
„Įdomus fenomenas, kad kuo mažiau mes turime turto ar pinigų, tai mes esame tai labiau linkę vertinti ir sunkiau jį atiduodame. Mes suprantame, kad tai yra mūsų kasdienės išlaidos.
Kai tik mums atsiranda pinigai, atrodo, iš oro: lieka palikimas, dovana, tai mes tų pinigų taip nebevertiname ir ypač, kai atrodo, kad mes gyvenome be jų ir dabar turime papildomų 10 tūkst. ir galime juos protingai išleisti.
Dabar juk visi ekranuose sako, „neištaškykite tų pinigų, galite rasti būdų, kaip tuos pinigus įdarbinti ir tie pinigai jums neš papildomus pinigus ateityje“. Dažnai žmonės renkasi nesudėtingus dalykus“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Anot jo, jeigu tokius žmones kažkas pasiekia su lengvu sprendimu, tai jie gali juo ir pasinaudoti. Deja, tai gali būti tiesiog sukčiavimo atvejai.
„Mano patarimas, kalbant apie tų pinigų gausą, neišleiskite dalykams, kurių nesuprantate. Pirmiausiai pasigilinkite“, – sakė S. Malinauskas, paklaustas, ką jis patartų šalies gyventojams, kurie vis tik ketina atsiimti pinigus iš II antrosios pensijų pakopos.
Visą pokalbį galite išgirsti vaizdo įraše.
Konferencija „Mano investicija“ – jau sausio 14–15 d. Ji bus nemokama ir transliuojama „Delfi TV“ ir konferencijos puslapyje „Delfi“ portale. Daugiau informacijos rasite čia.