Unsplash.com nuotrauka
Metas, kai su vaikais tekdavo aiškintis Kalėdų Senelio buvimo (arba nebuvimo) aplinkybes, praėjo. Ir ačiū Dievui. Dukros ūgtelėjo, bet slapto geradario ilgesys niekur nedingo. Kaip čia nepaminėsi šventojo Mikalojaus (gr. Άγιος Νικόλαος, 270–347 m. gruodžio 6 d.). Regis, rimto būta, kad iki šiol mename.
Vaikų Kalėdų Senelio supratimas primena suaugėlių tikėjimą Jėzumi. Iš pradžių kiekvienas gatvėmis besišlaistantis barzdotas raudonskvernis yra tikras, o vėliau pats tikriausias lieka vienas vienintelis – tas, kuris niekam nematant atneša dovanų. Galiausiai kažkam ir tas prapuola. Man Kalėdų Senelio nebuvimo faktas iki šiol yra gana rimta vaikystės trauma. Su Jėzumi taip pat yra reikalų. Aiškinamės ne pirma dešimtis metų.
Prieš pat šv. Kalėdas Laisvės alėjoje guža minios Kalėdų Senelių. Jie pasitikėjimo nekelia. Nuo tada, kai šis personažas buvo aprengtas raudonomis drapanomis, prasidėjo Kalėdų Senio diskreditacijos procesas.
Turbūt būtų banalu pasakoti, kad komivojažieriumi jį pavertė kokakolininkai. Nuasmenintas senis su barzda – tai bene geriausias šio laikmečio simbolis. Jis idealiai atitinka vyraujančias vertybes: vartotojiškumą, daikto prioritetą dvasios atžvilgiu ir kokakolizaciją. Dar pridėkime demografiją ir atrasime tikrą Kalėdų Senį. Jis yra niurgzlys, kuris neįgyvendino savo noro tapti kažkuo svarbiu, todėl dabar, senatvinės demencijos apimtas, dalina visokius niekus bet kur ir bet kaip. Pats neturi vaikų, todėl, vaidindamas geriuką, lenda į akis svetimiems.
Turtinga Kalėdų Senelio mitologija nuo šventojo Mikalojaus iš Miros iki lietuviškosios Kalėdų Bobutės išgaravo. Retos išimtys, dažniausiai pasitaikančios etnokultūrininkų šventėse, nedrąsiai leidžia tikėtis, kad disidentiškieji Kalėdų Seniai arba Bobutės vis dar gyvi.
Jeigu būtų mano valia, būtinai išleisčiau atviruką, kuriame būtų pavaizduotas pilkais nudrengtais drabužiais apsirengęs Kalėdų Senis, kuris palaikiu radijo aparatu Morzės abėcėle bendrauja su kitais pogrindyje įsitvirtinusiais savo kolegomis.
Valdas Kilpys. Asmeninio archyvo nuotrauka
Dar vienas šv. Kalėdų simbolis yra eglutė. Tiksliau, jos žalumas. Baltos, gelsvos ir net melsvos eglutės atrodo kaip kamufliažinis smokingas. Amžinas žalumas nuo neatmenamų laikų simbolizuoja Išganytoju nepripažįstamą Kūdikėlį. Dar neatpažintas Dievas jau veikia šį pasaulį amžina gyvybės spalva – žalia.
Visžalis medis kilęs iš rojaus teatro, vaizduojančio Adomo ir Ievos gyvenimą rojuje. Adomas, sumanęs paskanauti uždraustojo vaisiaus, negalėjo jo skinti nuo neaiškios spalvos ar materijos medžio. Uždraustasis vaisius nebuvo spalvotos plastmasės gaminys.
Taip po truputį judėkime pozityvių Kalėdų Senelio apibrėžčių link.
Tik geras žmogus gali vaidinti personažą, kuris vaikams ir dar nesuaugusiems dalina dovanas iš niekur. Kalėdų Senis yra truputį Jėzus.
Būti Kalėdų Seneliu nėra sunku. Man taip sakė bent du aktoriai, kurie chaltūrina vaidindami šį personažą darželiuose, įmonių šventėse ar dar kur nors. Reikia tik dramblotai vaikščioti, šnekėti storu balsu (ho ho ho) ir nedaryti jokių staigių judesių, kad neišgąsdintum vaikų.
Šis personažas yra pelningas reikalas. Pravartu išmokti keletą kanoninių frazių: „Laba diena, vaikučiai“, „Pasakykite eilėraštuką ir gausite dovanų“, „Ar klausėte savo tėvelių? Ar geri buvote šiais metais?“.
Šitoje vietoje stabtelėkime ir pamąstykime drauge.
Kalėdų Senelis ant savo pečių užsiverčia neįsivaizduojamo didumo atsakomybę. Tik geras žmogus gali vaidinti personažą, kuris vaikams ir dar nesuaugusiems dalina dovanas iš niekur. Kalėdų Senis yra truputį Jėzus. Atsiprašau, bet turėjau tai parašyti dar kartą. Jį vaidinti gali ne kiekvienas.
Svečias iš Šiaurės turi būti paslaptingas, ne per geriausiai matomas žiemos sutemose ir truputį gremėzdiškas. Dar jis turi pukšėti, nerišliai kalbėti ir mylėti tuos, kuriems dalina dovanas. Jis pats iš esmės yra kasmet ateinantis nesusipratimas.
Neapibrėžtumas ir meilė – tai pagrindiniai Kalėdų Senelio bruožai.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: