Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja dr. Aušra Želvienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė, Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės skyriaus vedėja, gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė, Santaros klinikų vaikų skubios pagalbos skyriaus vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Ar dar klijus uosto paaugliai?
A. Želvienė: Deja, taip. Uosto ir vis dėlto ieško kažkokių svaiginimosi būdų, kurie yra destruktyvūs ir turbūt čia ir yra ta, kad spiralė vis sukasi ir sukasi, ratu nueina, užeina.
Kada dažniausiai pradeda ieškoti šitų svaiginimosi būdų vaikai ar paaugliai?
A. Želvienė: Tyrimuose tiriama iš tikrųjų ne konkretus amžius, o tiesiog tiriama, ar iki 13 metų bandė, ar nebandė, tai narkotikus rečiau bando iki 13 metų amžiaus, bet tuo tarpu elektronines cigaretes ypač.
Esame vieni iš pirmaujančių, kas iš tikrųjų kelia nerimą ir ties kuo imamasi ir veiksmų, kad taip neatsitiktų, nes situacija tikrai yra netenkinanti ir ypač merginos. Aš įsivaizduoju, kad čia yra tokia auganti kohorta, jeigu iš ankstesnių tyrimų manęs atmintis neapgauna.
Sakote, elektroninės yra nauja auganti problema?
A. Želvienė: Išaugusi ji iš tikrųjų yra problema jau prieš keletą metų ir dabar, kaip tyrėja pristatė, ji yra truputį lyg apmažėjusi, bet vis tiek situacija yra netenkinanti ir ji be abejonės negali būti tenkinanti, kad tokios jaunos ir tokie jauni pabando, kad vis dėlto prieinamumas prie kažko nelegalaus yra.
Yra nedidėlė dalis tėvų, kurie prie to prisideda ir sugalvoja, kad tai yra žalos mažinimas, rūkančiam žmogui, kas iš viso yra protu ir logika nepaaiškinama, bet maždaug su ta intencija, kad geriau mes nupirksime, duosime ir tada nepirks iš neaišku kur ir neaišku ko, kas yra visiškai klaidingas įsitikinimas ir netgi nusikalstama veikla, jeigu taip pasižiūrėjus.
Aišku yra čia daug tų mitų, vienas iš mitų, kad tai yra sveikiau – elektroninės cigaretės nei tradicinės.
A. Želvienė: Bet apie ką mes kalbame? Jeigu mes kalbame būtent apie vaikus, tai vaikai nerūko paprastų cigarečių. Mes čia galime galbūt šitoje vietoje nebent apie užkietėjusius rūkorius kalbėti, bet jeigu apie vaikų populiaciją, tai mes lyginame nerūkantį su mažiau kenksmingu rūkančiu – negali to būti tiesiog.
Nerūkymas yra tikrai ta siekiamybė, kad taip ir išliktų, o rūkymas bet kokių cigarečių, elektroninių ar kokių kitų formų, kokios jos beatsirastų, tai tikrai nėra geresnis dalykas.
Profesore, kas vyksta jūsų akimis iš to tyrimo?
A. Bredelytė: Iš tikrųjų akcentuoti aš norėčiau iš kitos pusės. Šiais metais šiame tyrime buvo matuotas psichologinės gerovės jausmas ir Lietuvos situacija yra stipriai žemiau Europos vidurkio, ir turbūt tai siunčia signalą, kodėl ta situacija blogėja, ypač paauglių psichologinės gerovės.
Ten buvo paprasta skalė, lengvai suprantama mokiniams ir tik kas antras paauglys Lietuvoje save suvokia, kad gerai jaučiasi ir ieškota ryšių su vartojimu, ir tie ryšiai yra ypač tarp merginų.
Jeigu blogiau jaučiasi psichologiškai, vadinasi, ieško kažkur svaiginimosi būdų?
A. Bredelytė: Taip.
O kiek žmonės būna atviri apklausoje ir dalinasi tuo?
A. Bredelytė: Iš tikrųjų šis tyrimas turi labai stiprią, griežtą metodologiją, labai dideli reikalavimai paauglių konfidencialumo išlaikymui ir labai didelis prašymas jiems, kad jie atsakinėtų. Kai jie jaučiasi saugiai, jie atsako taip, kaip yra ir pati apklausa, ji tikrai yra didelė, ji trunka ilgai užpildyti.
Ir vėl metodologiškai, jeigu pirmais klausimais jie dar kažkiek galvoja, paskui gaunasi jau tai, kaip jie jaučiasi, atsakinėja, tai mes manome, kad tikrai duomenys yra patikimi ir juos galima vertinti kaip tikrus.
Ką alkoholio statistika rodo?
A. Bredelytė: Alkoholio rodo mažėjimą, bet iš viso Lietuva vien jau suaugusiųjų tarpe yra išsiskirianti kaip daug suvartojanti. Tuo tarpu vaikų yra apie viduriuką, bet tai, kur yra irgi toks signalas Lietuvai, kad jaunuoliai laiko, kad alkoholis jiems yra lengvai prieinamas, kad jie lengvai jo gali įsigyti vis dar, bet skaičiai yra gerėjantys, tendencija mažėjimo ir apskritai su kitomis šalimis lyginant Lietuvos situacija alkoholio vartojime, ji tikrai yra gerėjanti.
Tik dar vėl čia galbūt dar vieną aspektą reikėtų apžvelgti – priimtinumą, kad jeigu narkotikų, vadinkime, 4 proc. mes skelbiame didžiulę aliarmą, tai alkoholio kokio 15–20 proc. mes tai priimame, kad taip yra.
Tai vis dėlto manyčiau, kad negalima paimti ir to alkoholio paleisti ir sakyti: „Ai, tai yra legali medžiaga ir dėl to galima.“ Ne, negalima. Vaikams nieko negalima – nei narkotikų, nei alkoholio, ir čia tiek tėvams, tiek visuomenei yra tas signalas, kad jeigu iki 20 metų negalima, vadinasi, negalima ir neduokime tiems vaikams, nepaisant įsitikinimo.
Visos laidos klausykite čia: