Pastarąjį siūlymą pateikė opozicijoje dirbantys komiteto nariai.

Komiteto narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis siūlė atskirti įstatymo pataisų pasirengimą svarstymui ir svarstymo stadiją, užsakyti ekspertinį vertinimą bei sulaukti etikos sargų išvadų.

„Maloniai prašau, pone Vilkauskai, teikti balsavimui mūsų pasiūlymus praplečiant darbotvarkės eigą ir tuomet žiūrėsime – koks bus rezultatas. Jeigu jūs pasirinksite destrukcijos kelią ir važiuosite jau nebe buldozeriu, o užtaisytu tanku per demokratijos pagrindus – mes tame farse nedalyvausime“, – kreipdamasis į komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską teigė V. Juozapaitis.

Visgi, nei vienam iš siūlymų nebuvo pritarta. Kaip posėdyje tikino K. Vilkauskas, įstatymo pataisos svarstomos skubos tvarka, todėl kai kurių papildomų procedūrų, pavyzdžiui, ekspertinio poveikio vertinimo – Seimo statutas nereikalauja.

„Turiu pažymėti, kad įstatymo projektas priimamas skubos tvarka, todėl trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų svarstymo pagrindiniame komitete ir svarstymo Seimo posėdyje priėmimo. Be to, trumpinami ir kiti šiame įstatyme nustatyti įstatymo leidybos terminai“, – teigė komiteto pirmininkas.

Opozicija paliko komiteto posėdį

Opozicinių frakcijų nariai posėdžio metu teigė, kad komitetas negali svarstyti įstatymo pataisų, o tik pasirengti jų svarstymui, mat vis dar nėra aišku, kokios bus Seimo etikos sargų išvados.

„Noriu tik pažymėti, kad nežiūrint į tai, kad Etikos ir procedūrų komisija šiandien vykdė savo posėdį ir pasirinko išvadų rengėjus, tai nesustabdo mūsų posėdžio eigos. Jų sprendimas bus tik trečiadienį“, – tikino K. Vilkauskas.

Demokratė Rima Baškienė kreipdamasi į komiteto pirmininką tikino, jog kol nėra sulaukta Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, įstatymo svarstymas yra bereikšmis.

„Jeigu Etikos ir procedūrų komisijos nariams užteko proto nedaryti skubos ir svarstys tik trečiadienį, kaip atrodys šiandien mūsų posėdis, jeigu jų sprendimas bus pripažįstantis, kad buvo padaryti pažeidimai?“ – kėlė klausimą demokratė.

Visgi, nei vienam opozicijos siūlymui nebuvo pritarta. Dėl to nuotolinį posėdį paliko konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis bei demokratė Rima Baškienė.

„Palieku jūsų posėdį, atsijungiu, nes toliau čia būti nėra jokios prasmės. Sudie, laimingai“, – prieš palikdamas posėdį kalbėjo V. Juozapaitis

„Esu be galo nusivylęs ir tikrai negaliu dalyvauti nei šitame svarstyme, nei kituose komiteto posėdžiuose tol, kol jūs būsite pirmininkas, nes tiesiog padarėte didžiulę gėdą kultūrai“, – kreipdamasis į K. Vilkauską teigė V. Kernagis.

Neeiliniame posėdyje netrūko chaoso

Suirutė neeiliniame posėdyje prasidėjo nuo techninių trikdžių, dėl kurių trumpam buvo padaryta pertrauka. Posėdyje galėjo dalyvauti ne tik komiteto nariai, bet ir kiti norintieji – iš viso jų buvo apie 500. Tiesa, jiems pasisakyti nebuvo leista – dalies prisijungusiųjų mikrofonai buvo nutildyti. Nuotoliu dalyvavę asmenys komentarų laukelyje rašė „gėda“, „šalin rankas nuo laisvo žodžio“, kritikavo valdančiuosius bei jų siūlomas pataisas.

Tiesa, vėliau komiteto pirmininkas K. Vilkauskas leido posėdyje pasisakyti ir savo pasiūlymus pristatyti prie posėdžio prisijungusiems piliečių asociacijų, politinių partijų, lobistų bei kitų suinteresuotų asmenų atstovams.

„Mano pasiūlymas jums yra netęsti šitos nesąmonės. Toks ir pasiūlymas“, – kalbėjo į posėdį prisijungęs Donatas Goštautas.

Kritikavo, kad posėdis pradėtas nepatvirtinus darbotvarkės

Vos prasidėjus posėdžiui, K. Vilkauskas siūlė balsuoti dėl jo vedimo reglamento.

Vis tik, tokia iniciatyva sukėlė opozicijos pasipiktinimą. Pasak jų, prieš pradedant posėdį reikia patvirtinti jo darbotvarkę ir tik tada spręsti dėl kitų procedūrų.

„Pirmiausia, mes turime balsuoti dėl posėdžio pradėjimo ir darbotvarkės ir visi kiti klausimai bus vėliau. Prašau nepažeisti Statuto, vesti posėdį pagal Seimo statutą: pirmiausia, prasideda nuo „labas rytas“ ir tvirtiname darbotvarkę ir toliau visi kiti klausimai, kuriuos jūs dabar norite prastumti“, – dėstė V. Juozapaitis.

Komiteto pirmininkas nepaisė tokios nuomonės ir toliau tęsė balsavimą dėl vedimo tvarkos. Savo ruožtu opozicijos atstovai balsavime nedalyvavo, teigiant, jog jis yra neteisėtas.

„Kadangi jūs viešai pažeidėte Statutą ir nepradėjote posėdžio, kaip tai daro pagal Seimo statutą – apie jokį kitą balsavimą, ar susitarimą, ar sutarimą negalime kalbėti. Šis jūsų balsavimas yra neteisėtas, todėl jame dalyvaujantys Seimo nariai taip pat pažeidžia Seimo statutą. Jūsų veiksmai bus apskųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir tai bus dar vienas akmuo į Konstitucinio Teismo bylą, kuri, be jokios abejonės, prasidės pabaigus jūsų šitą neteisėtą veiksmą, kuris vadinasi šliaužiančiu valstybės perversmu“, – sakė V. Juozapaitis.

Kaip skelbta, užsakyti ekspertinį poveikio vertinimą valdančiųjų inicijuotam įstatymui anksčiau reikalavo opozicijoje dirbantys Seimo nariai. Visgi, ketvirtadienį parlamentas pirmiau balsavo už buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio siūlymą svarstyti įstatymą skubos tvarka.

Dėl tokio valdančiųjų sprendimo opozicija paliko plenarinių posėdžių salę, dalis boikotavo komiteto posėdžius ir tą žada tęsti ir toliau. Chaoso posėdžių salėje netrūko ir dėl, opozicijos teigimu, padarytų šiurkščių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių kreiptasi į Seimo etikos sargus.

Pastarieji pirmadienį vykusio posėdžio metu nusprendė pradėti tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų įstatymą pristatant plenarinių posėdžių salėje.

Kaip skelbta, trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.

Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. Protestus žadama tęsti ir šią savaitę.