Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžetą, kuriame teikiama pirmenybė pajamų didinimui, infrastruktūrai ir gynybai. Palyginti su pirminiu projektu didinami asignavimai daugiau kaip 100 mln. eurų, iš akcizų bus gauta beveik 23 mln. eurų mažiau pajamų. O 15 mln. eurų skyrimas melioracijai supykdė opoziciją, kuri ragino rasti daugiau pinigų policijai, ugniagesiams, kultūrai.
Liberalas Simonas Gentvilas, reaguodamas į R. Žemaitaičio teiginius, kad jo ministravimo metu neskirta lėšų aplinkos apsaugos sistemai, sureagavo rodydamas melagio ženklą – Buratino nosį ir už tai buvo sudrausmintas Seimo pirmininko. Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė nepritarimą reiškė grodama tarškyne.
„Tai va Ingrida Šimonytė pradeda groti, tai Liberalų sąjūdis. Tai jei kas nors norite pažiūrėti į Ingridos Šimonytės lygį, tai ji va ir dabar parodo. Tai būtent ta barškuolė, kuri barška tuščiai bačkoj, bet rezultatas yra absoliučiai nulinis“, – į tai reagavo Remigijus Žemaitaitis.
„Nemuno aušra kai uždainuoja, tai Ingrida Šimonytė iš paskos dainuoja“, – pridūrė jis.
Pirmąjį balsavimą įveikė LRT pataisos
Už pateiktas LRT įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 50, susilaikiusių nebuvo. Pataisas palaikė beveik visi balsavime dalyvavę valdantieji: prieš balsavo tik buvusi krašto apsaugos ministrė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Seimo salėje pasigirdo didelis šaukimas, kai posėdžiui pirmininkaujantis R. Šukys paskelbė balsavimą dėl skubos tvarkos. Jai, parlamentarų balsų dauguma, buvo pritarta. Už skubą pasisakė 73 Seimo nariai, 37 balsavo prieš, 1 susilaikė.
Galimus Seimo statuto pažeidimus, svarstant LRT įstatymo pataisas, vertins Seimo etikos sargai, pranešė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. „Tokio jovalo seniai nebuvo, prieš tai pirmininkaujantis padarė daug klaidų“, – pareiškė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri perėmė pirmininkavimą iš R. Šukio.
Anot Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, jei įstatymo svarstymas bus tęsiamas, Konstituciniam Teismui (KT) gali būti teikiamas skundas dėl galimų pažeidimų.
Balsavimą dėl LRT pataisų ketvirtadienį stebėjo nemažai žurnalistų, tarp kurių – ir Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė. Ji po balsavimo nurodė, kad žurnalistai imsis veiksmų ir praneš apie juos artimiausiu metu.
Didelė protesto akcija
Proteste daug ovacijų sulaukė ir atlikėjai Andrius Mamontovas, dainų kūrėjas Pijus Opera.
Į protesto sceną buvo užlipusi ir LRT žurnalistė Eglė Bučelytė, kuriai 1991 metų sausio 13 naktį teko išgyventi televizijos studijos užėmimą. Ji paskutinė tą naktį kalbėjo.
„Tada norėjo nutildyti ne Lietuvos televiziją. Tada norėjo užčiaupti visus, kurie tikėjo laisve ir tiesa. Bet kadangi laisvę atimti ne taip paprasta ir ne taip greita, pirmiausia norėjo atimti žodį. Bet ir žodis taip lengvai neatimamas, kai jis yra ginamas, kai už jį stovima, kai juo tikima“, – kalbėjo E. Bučelytė.
Įregistruotos naujos pataisos
Po šio protesto valdantieji pateikė naujas pataisas. Įstatymo projektu siūloma keisti LRT įstatymo nuostatas, susijusias su LRT generalinio direktoriaus skyrimu ir atleidimu. Nuostatą, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba atviru balsavimu, siūloma keisti nuostata, kad sprendimas priimamas slaptu balsavimu.
Taip pat siūloma keisti įstatymo nuostatą dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo. Siūloma nustatyti, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis „netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių“.
Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė yra komentavusi, kad pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę.
„Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją.
Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – komentavo O. Leiputė.
Naujausiuose reitinguose – aiški žinia Ruginienei
Sociologas Ignas Zokas sako neprisimenantis, kad pareigas einantis ministras pirmininkas būtų penktoje premjerinio reitingo vietoje, o politologas Ignas Kalpokas įvardija aiškiai: turime pasitikėjimo Vyriausybe krizę.
Gyventojų apklausa atlikta lapkričio 17-28 dienomis.
Tuo metu drama dėl kultūros viceministro Aleksandro Broko jau buvo pasibaigusi, bet jau buvo aišku, kad uždarius sieną su Baltarusija kitoje pusėje liko Lietuvos vežėjų vilkikai, tapę režimo įkaitais. Vyriausybė priėmė sprendimą sieną atidaryti, bet vilkikai nesugrįžo, o po trumpos pauzės oro balionų iš Baltarusijos skrydžiai atsinaujino.
Socialdemokratai išlieka antri, tačiau pasitikėjimo šia partija sumažėjimas jau viršija paklaidos ribas. Jei spalį LSDP palaikė 12,6 proc. apklaustųjų, lapkritį tokių liko 9 proc. (pokytis – 3,6 procentinio punkto).
Ministrė pirmininkė I. Ruginienė spalio mėnesį premjerų reitinge užėmė antrąją vietą, tačiau per mėnesį pasitikėjimas ja krito taip, kad dabar politikė – penktoje „Spinter tyrimų“ apklausos vietoje.
Jei spalį ją kaip geriausiai tinkančią užimti ministro pirmininko pareigas politikę matė 8 proc. apklaustųjų, lapkritį tokių liko tik 4,5 proc. (pokytis – 3,5 procentinio punkto).
Laukia sprendimas dėl Grunskienės
Į Seimą atkeliavo dar vienas įdomus klausimas. Antrai kadencijai į generalines prokurores teikiama Nida Grunskienė. Pati N. Grunskienė teigia, kad į šias pareigas ji kandidatuoja žinodama prokuratūros lūkesčius ir prioritetines veiklos kryptis. Vis tik, pasak jos, pirmoji kadencija šiose pareigose buvo intensyvus ir dinamiškas laikotarpis.
Apie N. Grunskienės teikimą į generalinės prokurorės pareigas Prezidentūra pranešė praėjusią savaitę.
Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos, N. Grunskienės kompetencija ir profesinė patirtis nekelia abejonių, ji yra vertinama kolegų prokurorų ir kitų teisininkų, pasižymi aukštais moralės ir skaidrumo standartais.
Cichanouskaja persikelia į Varšuvą?
„Radio Svoboda“ šaltinių žiniomis, dalis S. Cichanouskajos biuro persikels kartu su ja, o dalis liks Lietuvoje.
Vėliau informacija papildyta oficialiu pranešimu iš S. Cichanouskajos biuro, kad kol kas dirbama įprastu režimu ir apie persikėlimą nekalbama.
„Dirbame kaip anksčiau. S. Cichanouskają toliau saugo Lietuvos tarnybos. Jokio sprendimo dėl persikėlimo nėra. Su Lietuva bendradarbiaujame visais saugumo klausimais. Jeigu bus kokių nors pokyčių, pranešime“, – nurodė S. Cichanouskajos patarėjas Franakas Večiorka.
Klausimas yra galimai susijęs su sprendimais dėl S. Cichanouskajos apsaugos sumažinimo.
Antonovas, pasirodo, gyvas
Rusijos pilietybę turintis V. Antonovas prisidirbo ir gimtinėje, 2019 metais jam skirta pustrečių metų kalėjimo bausmės, nes jis sukčiaudamas iš „Sovetskij“ banko pasisavino 150 mln. rublių (2 mln. eurų).
Panašu, kad milijonierius po šių nemalonumų nusprendė inscenizuoti savo žmogžudystę ir su netikra tapatybe apsigyventi Prancūzijoje.