Visos 46 Tarybos valstybės narės, bandydamos sukurti žalos atlyginimo mechanizmą, Hagoje vykusioje diplomatinėje konferencijoje susitarė įsteigti Tarptautinę reikalavimų komisiją.
Konferencijoje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris padėkojo dalyviams už paramą. Susitarimą dėl komisijos įsteigimo čia pat konferencijoje pasirašė 34 šalys, įskaitant Vokietiją, taip pat Europos Sąjungą, kuri yra atskiras subjektas ir Europos Tarybai nepriklauso.
Šioje iniciatyvoje dalyvauti gali ir ne Europos šalys bei regioninės organizacijos.
Komisija bus įpareigota nagrinėti asmenų, organizacijų ir viešųjų įstaigų prašymus dėl kompensacijos, susijusius su Rusijos Ukrainoje arba Ukrainos atžvilgiu įvykdytais tarptautinės teisės pažeidimais. Ji taip pat nustatys kompensacijos dydį.
Šis sprendimas laikomas antruoju žingsniu siekiant sukurti sąlygas tam, kad Ukrainai būtų mokamos kompensacijos – pirmuoju tapo 2023 m. sukurtas registras, skirtas fiksuoti Ukrainoje padarytą žalą. Europos Tarybos duomenimis, registre jau gauta daugiau nei 85 tūkst. paraiškų.
Vis dar liko išspręsti klausimą dėl kompensavimo fondo įsteigimo, o suinteresuotosios šalys tuo tarpu nagrinėja galimus finansavimo šaltinius.
Viena iš galimybių būtų pasinaudoti Europoje įšaldytu Rusijos valstybės turtu. Jo panaudojimas taip pat bus aptariamas šią savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Didžiausias iššūkis yra finansavimas, antradienį vykusioje pasirašymo ceremonijoje sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Reikalavimų komisija bus oficialiai įsteigta, kai ją pagal nacionalinę teisę ratifikuos 25 valstybės ir bus surinkta pakankamai lėšų, kad ji galėtų pradėti veiklą.
Ji bus finansuojama iš metinių narių įmokų ir savanoriškų įnašų. Jei prie jos prisijungs ir Rusija, jai teks padengti išlaidas.