Todėl Martynas Valančius, dabar pristatomas kaip statybos UAB KRS vadovas, bendrovei turėtų sumokėti 43.600 Eur baudą. Taip nusprendė Kauno apygardos teismas, sumažinęs iš pradžių Vilniaus miesto apylinkės teismo skirtą 55.375 Eur baudą.
M. Valančius „Infes“ dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2024 m. balandžio. Nuo 2023 m. gruodžio jis ėjo statybos direktoriaus pavaduotojo projektų valdymui pareigas.
Arvydas Markevičius, „Infes“ generalinis direktorius, aiškina, kad galimą informacijos pasisavinimą nustatė po to, kai darbuotojas išėjo iš darbo.
„Paskutinę darbo dieną jis grąžino įmonės išduotą kompiuterį visiškai išvalytą, su atkurtais gamykliniais parametrais, nors tokio reikalavimo nebuvo. Tai sukėlė įtarimą, todėl buvo inicijuotas IT auditas. Nustatėme, kad konfidencialių duomenų atsisiuntimo apimtis reikšmingai padidėjo 2024 m. kovą ir balandį. Iki tol tokio masto duomenų siuntimo nebuvo, be to, sutapo su laikotarpiu, kai jis jau buvo apsisprendęs palikti „Infes“ ir pereiti dirbti į kitą įmonę“, – kalba A. Markevičius.
Pasak jo, iš pradžių įmonė bandė su buvusiu darbuotoju išsiaiškinti situaciją, prašė grąžinti atsisiųstus dokumentus, tačiau nepavykus susitarti kreipėsi į teismą.
M. Valančius VŽ sako, kad situaciją vertina kaip buvusio darbdavio kerštą dėl parėjimo dirbti į konkuruojančią įmonę, ir rengiasi skųsti nutartį.
M. Valančius įmonės puslapyje pristatomas kaip bendrovės direktorius, tačiau, Registrų centro duomenimis, bendrovei vadovauja Paulius Grigas.
Siuntėsi ilgai ir dideliais kiekiais
Apylinkės teismas sprendė, kad M. Valančius atsisiuntė ir negrąžino bei sužinotą konfidencialią informaciją atskleidė bei panaudojo KRS naudai ir interesais dalyvauti pastatų statybos viešuosiuose pirkimuose, nors iki tol bendrovė dirbo su infrastruktūros projektais.
M. Valančius turėjo prieigą prie „Infes“ duomenų bazės, dokumentus siuntėsi ilgai ir dideliais kiekiais, negalėjo pagrįsti tokių veiksmų priežasčių, kompiuterį darbdaviui grąžino su atkurtais parametrais, kad nebūtų galima nustatyti, ar atsisiųsta informacija buvo vėliau perrašyta į kitas laikmenas, netiesiogiai patvirtina, kad jis duomenis atsisiuntė ne darbo funkcijoms, tačiau turėdamas tikslą ją panaudoti kito asmens interesais, – aiškino pirmosios instancijos teismas.
Šį teismo sprendimą M. Valančius apskundė. Jis neginčijo, kad atsisiuntė didelį kiekį „Infes“ duomenų, tačiau aiškino, jog informacija buvo reikalinga jo funkcijoms atlikti.
Jo teigimu, „Infes“ nepateikė jam pareiginių nuostatų, todėl teismas ir negalėjo nustatyti, kokios buvo jo darbo funkcijos ir kokių duomenų jam galėjo prireikti. Taip pat M. Valančius kėlė dokumentų vertingumo klausimą, nurodė, kad dokumentai komercinės, informacinės vertės neturėjo, todėl jų panaudoti kitoje įmonėje ir negalėjo.
Kaip nustatė teismas, M. Valančius atsisiuntė viešųjų pirkimų pasiūlymų rengimo didžiąsias knygas, iš kurių matyti, kaip skaičiuojama pasiūlymų kaina, subrangovų, partnerių, tiekėjų kainas ir kontaktus, savikainos ir pasiūlymų kainos skaičiavimo metodiką, personalo dokumentus, tvarkas, šablonus, ISO dokumentaciją.
Ši informacija įvertinta kaip konfidenciali, ji nėra viešai prieinama, o susipažinus netampa darbuotojo gebėjimų ar kompetencijos dalimi. Pažymėtina, kad M. Valančiaus pozicija yra prieštaringa, nes jis teigia, kad informacija yra nevertinga, bet siuntėsi ją, nors su jo darbo pareigomis tai buvo nesusiję, – teigė teismas.
Nors M. Valančius nesutiko, kad konfidencialią informaciją jis perdavė KRS, teismas nustatė, kad duomenų atsisiuntimo apimtis padidėjo tuomet, kai jis jau buvo apsisprendęs išeiti iš darbo.
„KRS, kaip ir „Infes“, dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono skelbtuose rangos konkursuose. Jų pasiruošimo medžiagą, skaičiavimus, pasiūlymų didžiąsias knygas M. Valančius siuntėsi iš „Infes“ serverio, nors su šiais objektais nedirbo“, – aiškino teismas.
Naudojo savo reikmėms
M. Valančius VŽ teigia, kad šį konfliktą nagrinėjo ir Darbo ginčų komisija, kuri buvo atmetusi „Infes“ reikalavimus, todėl jis nesupranta, kodėl teismas priėmė priešingą sprendimą.
„Jokio pažeidimo nepadariau ir jokių konfidencialių duomenų neatskleidžiau – neigiamas sprendimas mano atžvilgiu priimtas tik todėl, kad nutraukus darbo sutartį grąžinau kompiuterį su išvalytais duomenimis, kurį naudojau ir asmeniniais tikslais, todėl buvo likę mano prisijungimai bei asmeniniai duomenys, o ir kompiuterio grąžinimo tvarka nebuvo nustatyta“, – kalba M. Valančius.
Jis sako, kad „Infes“, pakeitusi jo pareigas į statybos direktoriaus pavaduotojo, įpareigojo jį atlikti užduotis, kurioms reikėjo papildomos informacijos.
„Darbdavys nebuvo parengęs pareiginių nuostatų, kurie bent kiek ribotų mano atsakomybes bei pareigas. Tad šiandien esu nubaustas už tai, kad atlikau pavestas užduotis ir siekiau tinkamai vykdyti naujai suteiktas pareigas. Esant tokiai situacijai, bet kuris darbuotojas ateityje turėtų ne tik atsiklausti leidimo prieš susipažindamas su bet kokia dokumentacija, bet ir reikalauti raštiško patvirtinimo, nes, priešingu atveju, kyla reali grėsmė būti apkaltintam tuo, kad susipažinta su „per daug“ informacijos“, – mano KRS vadovas.
A. Markevičius aiškina, kad šią istoriją, nors atvejis ir nebuvo susijęs su technologinėmis spragomis, vertina kaip pamoką.
„Įmonėje jau atlikta prieigų ir teisių peržiūra, nustatyti papildomi apribojimai dirbant su konfidencialiais duomenimis, sustiprintos IT saugumo priemonės. Taip pat atnaujintos vidinės taisyklės, įgyvendintas IT sistemų konsolidavimas, vykdomi darbuotojų mokymai, taikomos priemonės, leidžiančios realiuoju laiku stebėti sistemas ir operatyviai reaguoti į galimus incidentus. Papildomai sutartyse su tiekėjais numatyta galimybė inicijuoti IT saugumo patikrinimus“, – sako „Infes“ direktorius.
Arvydas Markevičius, „Infes“ generalinis direktorius. Bendrovės nuotr.
„Norime atkreipti dėmesį į tai, kokių sąmoningų ir kompleksiškų nesąžiningos konkurencijos metodų šiandien pasitaiko, kaip svarbu turėti aiškias konfidencialumo sutartis bei veikiančius prevencinius mechanizmus, kurie vėliau padeda laiku identifikuoti pažeidimus, apginti įmonės interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi“, – priduria jis.
Ukmergės gyvenamojo NT rinka: paklausa auga greičiau nei pasiūla
Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje dėmesys vis dažniau krypsta ne į Vilnių, bet į miestus, kuriuose paklausa jau susiformavusi, o pasiūla jos vis dar nepasivijo. Ukmergė – vienas iš tokių atvejų. Mieste būsto ieško tiek vietos gyventojai, tiek atvykstantys darbuotojai, tačiau naujos statybos pasirinkimas iki šiol buvo itin ribotas. Toks atotrūkis tampa vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių tiek pirkėjų elgseną, tiek investuotojų susidomėjimą.
Svarbiausiame Vakarų Lietuvos susisiekimo mazge prie Jakų žiedo (Tilžės g. 145) sparčiai auga „Jūros miestas“. Šiemet čia jau užbaigtos pirmojo 7370 m2 ploto „stock-office“ paskirties pastato statybos, o šalia jo pradėjo kilti dar du pastatai, kuriuose bus įrengtos 3500 m2 ploto patalpos prekybai ir maitinimo, grožio, sveikatingumo bei kitoms paslaugoms. Projektą vystančių „ANTAI Group“ atstovų teigimu, ateinančiais metais numatoma ne tik užbaigti antrąjį „Jūros miesto“ plėtros etapą, bet ir pradėti dar vieno „stock-office“ pastato statybas.
Svarbiausia aiškiai apsibrėžti
Rūta Globytė, advokatų profesinės bendrijos „Widen Legal“ partnerė, atstovavusi „Infes“ interesams, teigia, kad įprastai bylos dėl konfidencialių duomenų atskleidimo yra sudėtingos, nes darbdaviui nelengva įrodyti, jog darbuotojas atskleidė būtent tokią informaciją.
„Teismai vertina visų aplinkybių visumą ir neretai linkę laikyti, kad atskleista informacija yra įgūdžiai ar kompetencija. Tai lemia, kad baudos nėra priteisiamos, nes darbdaviai negali įrodyti nei informacijos atskleidimo fakto, nei jos vertingumo. Viskas slypi detalėse“, – teigia ji.
Pasak advokatės, atskirti konfidencialią informaciją nuo įgūdžių padeda aiškus informacijos sąrašas, su kuriuo darbuotojas yra supažindinamas, priemonės jai apsaugoti.
Visgi ji nurodo, kad įprastai ginčuose viskas priklauso nuo to, kokia informacija yra atskleista.
Rūta Globytė, advokatų kontoros „Widen“ partnerė. Bendrovės nuotr.
„Kai darbdavys sužino, kad buvo atskleista informacija, turi įvertinti, kokio ji pobūdžio. Jei tai darbdavio taikoma tam tikra pardavimų strategija, kurią darbuotojas naudojo kiekvieną dieną ir tai tapo jo įgūdžių dalimi, vargu ar galėsime laikyti, kad darbdavio naudojama pardavimų strategija yra konfidenciali informacija“, – kalba advokatė
Tačiau, kaip pažymi R. Globytė, jei darbuotojas atskleistų konkurentui naują strategiją, kuri sukuria kitam darbdaviui pranašumą, su kuria jis dar nedirbo, bet apie ją žino, tuomet tai jau galėtų būti pažeidimas.
Laurynas Staniulis, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris, nedirbęs prie šio ginču, antrina, kad viskas priklauso nuo to, kokio tipo informacija buvo atskleista. Jis teigia, kad jei darbuotojas, pakeitęs darbdavį, naudojasi informacija, kuri jam tapo žinoma išimtinai dėl jo ankstesnių pareigų, ji nėra viešai randama, tuomet turėtų susilaikyti nuo tokios informacijos naudojimo.
Abu advokatai pataria įmonėms susidaryti konfidencialios informacijos sąrašus, kuriuose apsibrėžtų, ką laiko tokiais duomenimis.
„Darbuotojas, norėdamas apsisaugoti nuo galimų ginčų ateityje, sudarydamas konfidencialumo sutartį, turi įsivertinti informacijos, laikomos konfidencialia, apimtį ir nuspręsti, ar tokie įsipareigojimai nesukels problemų ateityje keičiant darbą arba nusprendus pradėti nuosavą verslą“, – pažymi L. Staniulis.