Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, civilinio atsakovo kasacinį skundą atmetė.

Atsakomybė už tyčiniu nusikaltimu padarytą žalą negali būti dalinama su nukentėjusiuoju, pažymi LAT.

Ar tyčinį nusikaltimą padarę asmenys gali sumažinti savo civilinės atsakomybės apimtį, remdamiesi tuo, kad nukentėjęs juridinis asmuo pats buvo aplaidus?

Kasacinis teismas sprendė klausimą, ar tyčinį nusikaltimą padarę asmenys gali sumažinti savo civilinės atsakomybės apimtį, remdamiesi tuo, kad nukentėjęs juridinis asmuo pats buvo aplaidus ir neužtikrino tinkamos asmens duomenų apsaugos.

Vienas iš kaltinamųjų mirė

Šioje didelį visuomenės atgarsį 2018-2019 m. turėjusioje byloje Eugenijus Čiuplevičius, informacinių technologijų specialistas, verslininkas Andrius Miškelevičius ir IT specialistas Simanas Venčkauskas buvo kaltinami neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, šios informacijos atskleidimu ir panaudojimu, turto prievartavimu.

Nustatyta, kad į „Grožio chirurgijos“ klientų duomenų bazę įsilaužta panaudojus buvusio klinikos darbuotojo prisijungimo duomenis. E.Čiuplevičius anksčiau yra dirbęs klinikoje „Grožio chirurgija“, tačiau prisijungta buvo ne su jo duomenimis. Esminės baudžiamojo proceso aplinkybė: kaltinamasis E.Čiuplevičius bylos nagrinėjimo metu namuose rastas negyvas, tad baudžiamasis persekiojimo jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Dėl duomenų jautrumo neviešai nagrinėtos bylos duomenimis, kaltinamieji iš bendrovės duomenų bazių įgijo privačius klinikos pacientų duomenis ir vėliau prievartavo turtą grasindami šiuos duomenis paviešinti.

Iš „Grožio chirurgijos“ reikalauta 500 tūkst. eurų vertės „bitcoin“ kriptovaliutos, iš klinikos klientų – nuo 50 iki 800 eurų.

Suprasti akimirksniu

  • Pacientų ieškinių suma dėl padarytos neturtinės žalos siekė 230 tūkst. eurų, dar bent kelis tūkstančius eurų siekė turtinė žala.
  • Nukentėjusiuoju byloje pripažinta ir klinika „Grožio chirurgija“, kaip juridinis asmuo.

Baudžiamąją bylą anksčiau nagrinėję teisėjai atlyginti žalą buvo įpareigoję nuteistus kaltinamuosius, tačiau pastarieji su advokatais pabandė iš naujo kreiptis į teismus, kad pasidalintų priteistų ieškinių naštą su klinikos atstovais.

Tyčia veikęs asmuo – labiau ir nusikaltęs

Kasacinis teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai žala padaroma tyčiniu nusikaltimu, mišrios kaltės taisyklės neturėtų būti taikomos – tyčia veikęs asmuo negali perkelti atsakomybės dalies nukentėjusiajam, kuris neturėjo ketinimo sukelti žalos.

Ši pozicija atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus ir užtikrina, kad tyčinis nusikaltimas nebūtų pateisinamas nukentėjusiojo neatsargumo argumentais. Tai yra itin svarbu visuomenės pasitikėjimui teise ir nusikaltimų prevencijai.

Kasacinis teismas pasisakė ir dėl solidariai atsakingų asmenų tarpusavio regreso teisinių santykių.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors nukentėjęs juridinis asmuo dėl objektyvaus bendrininkavimo kartu su nusikaltimą padariusiais asmenimis yra solidariai atsakingas tretiesiems asmenims (klinikos pacientams), jo ir tyčinį nusikaltimą padariusių asmenų santykiuose atsakomybė turi būti paskirstoma atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio pobūdį.

Kai vienas bendraskolis veikė tyčia, be kita ko, nusikalstamais veiksmais, ir siekė sukelti žalą, o kitas – tik neatsargiai (nerūpestingai), regresiniuose teisiniuose santykiuose pareiga atlyginti visą žalą tenka tyčia veikusiam asmeniui.

Žalos atsiradimo priežastis buvo tyčiniai nusikalstami atsakovų veiksmai.

Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad vien civilinės ieškovės neatsargumo nebūtų pakakę žalai atsirasti – pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo tyčiniai nusikalstami atsakovų veiksmai.

Toks aiškinimas užtikrina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neliktų iš dalies apsaugotas nuo atsakomybės vien dėl to, jog žala kilo ir dėl kito asmens aplaidumo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.