Studijavote sociologiją, dirbote rinkos tyrimų bendrovėje, bet prieš beveik penkiolika metų pasukote į aviaciją. Kas lėmė tokį pokytį?
Ilgą laiką dirbau vienoje kompanijoje, visiškai nesusijusioje su aviacija, ir ilgainiui supratau, kad man trūksta naujų iššūkių, noriu kažko daugiau. Besižvalgydama kito darbo, atsitiktinai aptikau skelbimą, kad ieškomi pilotų mokymų koordinatoriai.
Kadangi turėjau skirtingų projektų koordinavimo patirties, nusprendžiau pamėginti, nors ir nebuvau visiškai tikra dėl darbo pobūdžio. Atranka įvyko labai greitai ir sklandžiai, tačiau tik po pirmo pokalbio atidžiau pasidomėjau būsimu darbdaviu „BAA Training“ ir jo veikla. Dar 2011m. didelį įspūdį paliko įmonės modernumas. Supratau, kad tikrai noriu ten dirbti.
Per penkiolika metų aviacijoje sutikau labai daug žmonių, kurie atėjo į šią sritį, nes jų tėvai ar net seneliai dirbo pilotais, mechanikais ar skrydžių palydovais. Kitaip tariant, aviacija užkrečiama. Savo šeimoje buvau pirmoji žengusi į šią sritį, o vėliau į aviaciją pasuko ir mano sesuo. Supratusi, kad aviaciją gali atrasti kiekvienas, ji iš pradžių įsidarbino skrydžių palydove, o dabar tęsia sėkmingą karjerą vienoje iš „Avia Solutions Group“ įmonių.
Taigi, galime paneigti mitą, kad aviacija yra uždaras pasaulis, į kurį sunku patekti?
Tikrai taip, kaip ir kitą mitą, jog aviacijoje yra darbų tik pilotams ir skrydžių palydovams. Pirmais savo darbo aviacijoje metais esu daug kartų girdėjusi – „Nieko sau, tu dirbi aviacijoje, kaip įdomu! Ar buvo sunku gauti piloto licenciją?“ Iš tiesų šioje srityje dirba šimtų skirtingų profesijų atstovai – teisininkai, pardavėjai ir net psichologai.
Pavyzdžiui, jei specialistui tinka ir patinka dirbti tarptautinėje aplinkoje, kurioje galioja aiškios taisyklės ir struktūra, bet tuo pačiu reikia suvaldyti daug kintamųjų ir nuolat besikeičiančių aplinkybių, jis save tikrai gali atrasti eilėje pozicijų aviacijos versle.
Pakalbėkime apie tas nuolat besikeičiančias aplinkybes. Ar aviacijoje jų daug todėl, kad tai labai kompleksiška sritis?
Taip, čia veikia labai daug dedamųjų – skirtingų departamentų su skirtingomis atsakomybėmis. Jei kažkas lieka neatlikta, tai gali padaryti įtaką visam procesui. Todėl kiekvienas, net pats mažiausias, veiksmas yra prižiūrimas ir patikrinamas kelis kartus.
Aviacija yra viena iš griežčiausiai reglamentuojamų industrijų, kiekviena orlaivio detalė yra aprašyta iki smulkmenų gamintojo instrukcijoje. Ten lieka mažai vietos interpretacijai, mechanikas bet kurioje pasaulio šalyje žinos, ką reikia daryti. Žymiai daugiau kintamųjų atsiranda, kai kalbame apie pačius skrydžius. Tai ir kintančios oro sąlygos (krituliai, audros, vėjo greitis, slėgio pakitimai), oro uostų ir nusileidimo takų skirtumai, net paukščių būriai ir laukinė gamta. Toli gražu ne kiekviena situacija yra aprašyta vadovėlyje.
Vadovaujate visos aviacijos įmonių grupės saugai – kaip tai papildo ar pasunkina saugos vadovės pareigas?
Saugos ir atitikties vadovų pozicijos aviacijos įmonėse yra tarptautinių aviacijos organizacijų reikalavimas – jos tiesiog privalo būti. O ši konkreti pozicija „Avia Solutions Group“ buvo sukurta prieš tris metus. Ji atsirado todėl, kad grupė, valdanti daugiau kaip šimtą orlaivių parką, skiria itin daug dėmesio aviacinei saugai ir mato tokios pozicijos vertę. Pagrindinė mano funkcija užtikrinti įmonės valdybos narius, investuotojus, kad visos mūsų operacijos vyksta sklandžiai ir kad galimos rizikos yra laiku identifikuojamos ir valdomos kiekvienoje įmonėje atskirai. Tenka tikrai labai daug dirbti su atskirų įmonių generaliniais direktoriais ar kitais funkciniais vadovais teikiant saugos rekomendacijas jų įmonės veiklai ar dalinantis gerosiomis praktikomis iš kitų įmonių.
Kai steigiame naujas oro linijas, visada norime, kad jos sparčiai augtų, nes aviacija – labai konkurencingas verslas. Todėl svarbu perduoti visas rekomendacijas ir įrankius, kad nauja įmonė galėtų kuo greičiau tinkamai sustyguoti saugos procesus. Įkūrę oro linijas Azijoje greitai pamatėme, kad dėl didelių kultūrinių skirtumų neužtenka pateikti gairių ar kitos medžiagos – norint paspartinti saugos procesų sukūrimą, reikia būti vietoje. Todėl šiuo metu mano laikas padalintas pusiau tarp Europos ir Azijos.
„Avia Solutions Group“ sudaro keli šimtai įmonių visame pasaulyje, todėl dirbate tarptautinėje, labai multikultūrinėje aplinkoje. Su kokiais kultūriniais skirtumais susiduriate?
Tiesiogiai dirbu su daugybe grupės įmonių – nuo Brazilijos iki Australijos. Multikultūriškumas yra tai, kas mane labiausiai motyvuoja darbe. Per pastaruosius dvejus metus man teko iš arčiau susipažinti ne tik su Europos šalių skirtumais, bet ir iš arčiau pažinti Australiją, Tailandą, Filipinus, Malaiziją, Indoneziją – ir dar laukia susipažinimas su Brazilija. Kiekviena nauja patirtis praplečia pasaulio supratimą. Darbas su nauja šalimi visuomet savotiškas iššūkis, kadangi reikia prisitaikyti prie kitos kultūros ir įpročių, pradedant nuo pasisveikinimo, darbo kultūros, hierarchijos.
Pavyzdžiui, Indonezijoje turėjome penkių dienų auditą, bet jis visas buvo suplanuotas taip, kad dienos eigoje būtų įtraukti du arba trys meldimaisi darbo metu. Taip pat užtrunka laiko, kol organizmas pripranta prie maisto, prieskonių, gaminimo būdų. Man tenka daug keliauti, lankytis įvairiose įmonėse, esančiose skirtinguose pasaulio taškuose.
Nuskridusi ten praleidžiu bent po mėnesį, kad žmonės mane matytų ir priimtų, o ir pati galėčiau juos suprasti ir pažinti. Ir anksčiau žinojau, kad Azijos šalys skirtingos, bet dirbdama ten patyriau, kokie dideli yra tarp jų esantys skirtumai. Indonezijoje žmonės į stresą reaguoja šypsodamiesi, todėl ne visuomet gali būti tikras, kaip jie iš tiesų priėmė žinią. Tailande žmonės yra labiau konservatyvūs. Šių ir kitų skirtumų nepajausi vaizdo skambučio metu. Tik praleidęs ten daugiau laiko, pradedi matyti, kaip žmonės reaguoja į keblesnius klausimus, sunkesnes situacijas, nesutarimus.
Ko išmokė ši tarptautinė patirtis?
Manau, kad tapau dar lankstesnė – supratau, jog turiu priimti kitų nuomones ir suvokti, kodėl žmonės daro dalykus kitaip, o jei noriu pakeisti jų įpročius, pačiai reiks įdėti daug darbo. Išmokau priimti, kad žinau tikrai ne viską, o tuos pačius tikslus galima pasiekti visokiais būdais – ne tik tais, kurie būtent man atrodo tinkamiausi.
Visos šios pamokos padeda dirbant ne tik su tolimais kraštais, bet ir mūsų žemyne. Kitų europietiškų mūsų grupės kompanijų saugos vadovai savo įmonėse ir pareigose dažnai dirba dešimt ir daugiau metų, todėl su jais taip pat reikia susitarti – neužteks pasakyti, „Žiūrėkit, aš noriu, kad būtų taip“. Emocinis intelektas ir tolerancija, kuriuos ugdo darbas tarptautinėje aplinkoje, yra labai reikalingi, ypač mano darbe.
Moteris aviacijos saugumo vadovės pozicijoje – vis dar retas reiškinys. Ar pastebite, kad moterų aviacijoje daugėja?
Lėtai, bet taip. Aviacija vis dar yra labai vyriška sritis, todėl man labai patinka, kai moterys tampa, pavyzdžiui, orlaivių inžinierėmis ar pilotėmis. Linkiu moterims atrasti ir administracines pozicijas aviacijoje bei kilti karjeros laiptais ten. Grupėje turime „Spread Her Wings“ moterų mentorystės iniciatyvą, kurioje jau antrus metus dalyvauju kaip mentorė, tačiau daug išmokstu ir pati. Moterys dažnai tiesiog nekandidatuoja į aukštesnes pozicijas – nors turi visas joms reikiamas kompetencijas!
Pati dažnai dalyvauju susitikimuose, kuriuose daugiausia dalyvauja vyrai. Tokiais atvejais svarbu pasitikėti savimi, išmokti būti drąsiai, nebijoti išsakyti savo nuomonę, siūlyti ir greitai priimti sprendimus bei aktyviai dalyvauti pokalbyje.
Paminėjote emocinį intelektą. Įvairūs tyrimai ir apklausos atskleidžia, kad gebėjimas atpažinti ir suprasti emocijas bus labai svarbus ateities darbo rinkoje. Kaip reikėtų jį lavinti?
Deja, emocinio intelekto nemoko nei mokykloje, nei universitete. Manau, kad kai kurie turi įgimtą savybę geriau jausti kitų emocijas, bet tai yra ir lavinamas įgūdis. O geriausiai jį lavina bendravimas su žmonėmis ir kontaktas su kitomis kultūromis, ypač darbo užsienyje metu – vien atostogų neužtenka. Išėjimas iš savo komforto zonos ir bendravimas su žmonėmis, kurie mąsto visiškai kitaip, suteikia atvirumo ir brandos.
Gali nuvažiuoti svetur su užduotimi ir būti užsispyręs daryti viską taip, kaip nori tu, bet nei pats ko išmoksi, nei gausi norimą rezultatą. O jei pabandysi priimti kitus, jų patirtis ir nuomones, tavo galimybės prasiplės, paaugs ir emocinis intelektas.
O kaip pati bandote pažinti kitas kultūras iš arčiau?
Mano pozicija darbe yra gana aukšta – tai ypač pajaučiu nuvykusi į Aziją, kurioje hierarchija yra vis dar labai svarbi. Vykdama svetur, vadovaujuosi taisykle, kad turiu stengtis bendrauti su vietiniais kolegom, nes noriu pažinti, o ne vadovauti per europiečių patarimus ar perspektyvas. Pavyzdžiui, grupės valdomų oro linijų „BBN Airlines Indonesia“ biure Džakartoje yra valgykla – aš buvau informuota, kad vadovai ten valgyti paprastai neina. Kolegėms buvo nejauku kviesti mane į valgyklą, bet aš pati parodžiau iniciatyvą ir pasikviečiau jas eiti kartu. Taip dariau jau ne kartą – tai jas visuomet nustebina. Tai tarsi ne tik aš mokausi, bet ir jie. Išeiti iš savo komforto zonos yra svarbu – ne visada patiks, ką pamatysi ar išgirsi, bet reikia tai priimti, išgyventi ir eiti toliau.