„Jei anksčiau nuvykdavai į kokį privatų renginį, padainuodavai vieną–du kūrinius, ir viskas, o dabar apimtys labai didelės. Be to, jei anksčiau renginiai vykdavo tik savaitgaliais, tai dabar nebesvarbu, kuri savaitės diena – įmonės kviečia padainuoti net ir savaitės pradžioje, vidur dienos. Tai labai stebina“, – kalba jis.
Paskutinę metų dieną Merūno laukia didysis naujametinis koncertas, kuriuo, kaip jis pats sako, užvers penkerių savo karjero metų lapą. Koncerte skambės ir labai gerai žinomi, ir nauji dainininko kūriniai, bus ir netikėtų duetų. „Iš Londono specialiai šiam koncertui parsivežiau savo mokinę Valeriją Iljinaitę, kuri kažkada buvo mano komandoje „Lietuvos balse“ ir iš popatlikėjos žengė operos solistės keliu. Labai džiaugiuosi, kad metusi visus darbus ji atskrido su manimi padainuoti. Bus ir Anyanya – vis pamąstydavau, ką čia būtų galima nuveikti su tokiu lanksčiu vokalu, o ir jis pats spinduliuoja tokia gera energija“, – anonsuodamas savo koncertą džiaugiasi Merūnas.
Vis tik anksti ryte susiskambiname pakalbėti ne apie darbus, o apie Kalėdas, kurios jau visai ant nosies. „Sunku patikėti, kad Kalėdos jau kitą savaitę! – juokiasi pašnekovas. – Gyvename tokiame chaose, Erika irgi užsisukusi – ji dabar dėstytojauja ir šiuo metu kaip tik studentų „paguodos laikas“, nes šiems tenka laikyti egzaminus. Dar ir vaikų negali pamiršti, jų namų darbus sužiūrėti, į mokytojų nusiskundimus sureaguoti (juokiasi). Visi nuo ryto išlekiam ir tik vakare parsirandam, o taip norisi kuo daugiau laiko skirti savo šeimai, aplinkai, buičiai, jaukumui sukurti.“
Vis tik dainininkas pasidžiaugia, kad tai bus pirmi metai po ilgo laiko, kai galės per šventes atsidėti tik šeimai. Šeima džiaugiasi, kad dabar artimuosius gali pasikviesti į erdvią sodybą, kur visiems pakanka vietos net ir nusprendus likti nakvoti: „Atvažiuoja ne tik tėvai, bet ir tetos iš Erikos pusės, kurios vaikus lepina ir už žandų tampo (juokiasi), toks labai fainas laikotarpis. Šiais metais stengiamės kuo daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems, draugams. Visas šventines dienas ketinam praleisti ramiai, negalvodami apie jokius darbus. Žinoma, kad ir kiek kovotum su savimi, greičiausi vis tiek jau galvosi apie sausio mėnesį laukiančius spektaklius, bet aš tikrai labai pasistengsiu pabūti čia ir dabar.“
„Tą tikrąją kalėdinę dvasią mums vėl atnešė gimę vaikai. Jie sugrąžino tą stebuklą, priminė ir mano paties vaikystę.“
Merūnas Vitulskis
Kalbėdamas apie sąmoningą atsitraukimą nuo darbų jis prisimena pandemijos laikotarpį. Sako, kad tai buvo viena geriausių pamokų, nes visi buvo priversti pailsėti.
Prisimena jis į metą, kai šventės tebūdavo tik trumpas atsipūtimas nuo darbų, tačiau jokio kalėdinio džiaugsmo nejausdavo, o ir nepasigesdavo. „Pamenu, prieš dešimt metų buvo toks pakankamai suaugėliškas štilis – nei tos eglutės reikėjo, prisėsdavom trumpam pailsėti nuo koncertų, nurimdavom, nusileisdavom ant žemės ir tiek. Tą tikrąją kalėdinę dvasią mums vėl atnešė gimę vaikai. Jie sugrąžino tą stebuklą, priminė ir mano paties vaikystę, – atvirai dalijasi Merūnas. – Tu matai, kokiomis akimis jie žiūri į tą stebuklą, tai ir stengiesi iš visų jėgų – ir tuos miltus ant pėdų barstai, ir močiutę aprengęs Kalėdų Senelio kostiumu iš tolo miške nufotografuoji, o paskui rodai „įrodymą“, kad netyčia sutikai (juokiasi). Mano mama ir teta irgi labai daug pastangų įdėdavo, o dabar stengiamės tą patį sukurti ir savo vaikams. Aš tikiuosi, kad matydami tokį pavyzdį mūsų vaikai paskui ir dėl savo vaikų taip pat stengsis. Manau, kad tai labai svarbu.“
Kūčias Vitulskiai įprastai praleidžia artimiausiųjų rate, prisimindami išėjusius ir kalbėdamiesi apie tai, kas brangiausia. „Aš labai sentimentalus“, – prisipažįsta dainininkas. Per Kalėdas irgi puoselėjamos savos tradicijos. „Visų pirma, tai viską, ko nesuvalgė Kalėdų Senelis po egle – sausainius su pienu, šakotį, – reikia tėčiui sudoroti (juokiasi).“
Žiemos šventės Vitulskių šeimoje neatsiejamos nuo šventinio stalo tradicijų. Per Kūčias, kaip kad visada darydavo jau kelios šeimos kartos, būtina paserviruoti dvylika patiekalų. Ypatingą vietą ant šventinio stalo užima virtinukai su baravykais – juos gamindavo dar Merūno proseneliai, o dabar jais padedama savo mamos jau rūpinasi Erika.
„Stengiesi iš visų jėgų – ir tuos miltus ant pėdų barstai, ir močiutę aprengęs Kalėdų Senelio kostiumu iš tolo miške nufotografuoji, o paskui rodai „įrodymą“, kad netyčia sutikai.“
Merūnas Vitulskis
„Bet svarbiausia ne maistas, nes prisivalgyti ir skaniai prisivalgyti tu gali ir bet kurią kitą dieną, svarbus pats gamybos procesas, – pabrėžia Merūnas. – Aguonų malimas, svogūnų pjaustymas, kiti darbai. Virtuvėje mes kartu sukamės 5–6 asmenys, vaikai taip pat. Toks natūralus jaukumas – tą aš ir laikau tikrąja Kalėdų dvasia.“
Paklaustas, koks jo paties indėlis virtuvėje, prisipažįsta, kad yra vienas pagrindinių šefų. Štai per Kūčias šiemet tradiciškai vėl ruoš starkį su kalafiorų koše. „Tai mano firminis patiekalas, kurį mielai valgo ir vaikai, ir net tie suaugusieji, kurie šiaip žuvies nemėgsta, – atskleidžia Merūnas. – Visi pasiskirstome darbais. Mano pareiga antrą Kalėdų dieną paruošti mėsą. Šiemet galvoju pagaminti kiaulienos nugarinę, įdarytą slyvomis. Praėjusiais metais pirmą kartą kepiau kalakutą – buvo tikras iššūkis, kad mėsa neperdžiūtų. Visad norisi per šventes pabandyti kažką naujo, bet tai ir rizikinga – juk jei sugadinsi, tai ir šventės bus pagadintos (juokiasi).“
„Svarbiausia ne maistas, nes prisivalgyti ir skaniai prisivalgyti tu gali ir bet kurią kitą dieną, svarbus pats gamybos procesas.“
Merūnas Vitulskis
Nors iš tiesų šventes gadina ne maistas – dažniausiai kalta dėl to susidariusi atmosfera, surimtėjęs sako dainininkas. Tačiau namuose, kuriuose yra vaikų, nuotaika tiesiog privalo būti gera. „Tu paprasčiausiai neturi teisės būti rūškanas ar be nuotaikos, nes vaikai visa tai labai jaučia ir reaguoja kaip tie lakmuso popierėliai, – kalba Merūnas. – Kai tu jau nuo lapkričio vidurio dirbi nesustodamas, jie ima nerimauti, nes mato tavo nuovargį, jaučia įtampą. Anksčiau sulaukdavau klausimų: tėti, o ar tu būsi namie per šventes? Tai žinoma, kad būsiu! Kalbos nėra.“
Dainininkas akcentuoja, kad vien būti irgi neužtenka – kas iš to, kad ir būsi, bet visas nuvargęs ir pasyvus. Todėl pažada, kad šeimai per šventes jo tokio matyti neteks. „Pamenu dar iš savo vaikystės, kokia mano mama būdavo nuvargusi nuo visų spekuliavimų, kad tik gautų geresnį kąsnį ar kitų deficitinių prekių. Va ten būdavo tikrasis išsekimas. Todėl galvoju, kad aš išvis neturiu teisės būti pavargęs. Žinau, kad kai kurie žmonės dirba pusrūsiuose, dulkėse, arba tokius darbus, kuriuose tenka būti ir per Kūčias. Švenčių jie išvis nebesureikšmina, nes jiems kiekviena diena pilka, per laiką jie savyje užgesinę bet kokį džiaugsmą“, – kalba Merūnas.
Tokiems žmonės, o ir sau pačiam jis primena vertingą patarimą. Kadaise jį išgirdęs sako jau ne kartą įsitikinęs, kad patarimas tikrai veikia. „Mano dėstytojas sakydavo, kad jeigu tik gali, stenkis būti šalia tų, kurie spindi energija, – dalijasi jis. – O aš vedžiau tokį žmogų – Erika yra mano gyvenimo šviesulys. Aš linkiu kiekvienam gyvenime surasti ir turėti tokią kelrodę žvaigždę.“