Po prokuroro skundo nuteisti užsienio piliečius vergiškam darbui išnaudoję asmenys, penktadienį pranešė Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto išteisinimo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip rašoma byloje, šioje byloje figūruojantys verslininkai – Sergejus Karpovičius ir jo dukra Judita.
Dėl užsienio piliečių išnaudojimo priverstiniam darbui nuteistam pajininkui Sergejui Karpovičiui skirta 7,5 tūkst. eurų bauda, jo dukrai Juditai Karpovič Noreikienei – 7 tūkst. eurų, o J.Karpovič Noreikienės žemės ūkio bendrovei „Aviena ir ėriena“ – 25 tūkst. eurų bauda.
Teismas taip pat vienam iš nukentėjusiųjų priteisė iš S.Karpovičiaus 1 tūkst. eurų, iš .J.Karpovič Noreikienės – 500 eurų, iš įmonės „Aviena ir ėriena“ – 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip nurodoma žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ finansinėse ataskaitose, pateiktose „Registrų centrui“, įmonė užsiima avių auginimu, mėsos perdirbimu ir mėsos produktų gamyba. 2024 metais įmonė uždirbo tik 180,7 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 5,7 tūkst. eurų nuostolių.
Vergiškos sąlygos
Bylos duomenimis, žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ pajininkas S.Karpovičius tuo pačiu metu dirbo ir vienoje žinomoje krovinių gabenimo įmonėje Transporto skyriaus vadovu. Kaip galima matyti iš viešos informacijos, jis dirbo „Hegelmann Transporte“ įmonėje ir buvo atsakingas už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tolimųjų reisų vairuotojais, todėl įmonėje įdarbino du Tadžikijos piliečiai.
Tačiau, pasinaudodamas nukentėjusiųjų socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, apgaule, be darbo sutarties, juos įtikino dirbti savo dukros vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.
Tyrimo duomenimis, užsienio piliečiai gyveno metaliniuose konteineriuose ir, nesant nustatytų darbo ir poilsio valandų, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbo sunkius ūkio darbus septynias dienas per savaitę.
Vienu metu asmenys prižiūrėdavo daugiau kaip 400 gyvulių (avių, ožkų, galvijų). Jie buvo stebimi per ūkyje įrengtas vaizdo kameras, jiems nuolat skambinta ir raginama dirbti, taip kontroliuojant ne tik darbo procesą, bet ir neleidžiant ilsėtis ar išvykti iš ūkio.
Žemės ūkio bendrovės direktorė, žinodama apie darbuotojų išnaudojimą ir apgaulę, naudojosi jų priverstiniu darbu. Nustatyta, kad darbo sutartis faktiškai buvo sudaryta su transporto įmone, kuri mokėjo atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu žemės ūkio bendrovė nepatyrė darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių mokėjimo išlaidų, o kartu buvo užtikrinta gyvulių priežiūra ir nenutrūkstama ūkio veikla.