„Tai yra politinis apsisprendimas Ingos Ruginienės Vyriausybės. Tai yra apsisprendimas, kuris aiškiai parodo, kad Lietuva dreifuoja vertybiškai užsienio politikos kontekste ir aš labai nerimauju, kad Vilnius taps provincija“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nei atskristi čia užtikrintai gali, nei demokratijos, nei opozicijos atstovai nori čia būti ir dėl ko tai yra? Dėl to, kad kažkam Vyriausybėje pasirodė, kad tai yra pigaus populiarumo suteiksiantis klausimas“, – dėstė ji.
L. Savickas: sprendimai neatrodo tik techniniai
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Lukas Savickas teigia, kad sprendimas S. Cichanouskajos apsaugą patikėti policijai nėra vien techninio lygio žingsnis.
„Geopolitinė aplinka yra įtempta. Šiame kontekste norėtųsi matyti, kad Lietuva toliau išlieka šalimi, kurioje yra telkiamos demokratinės jėgos, užtikrinamos saugios sąlygos veikti. Šie sprendimai man tikrai neatrodo tik techniniai, jie turi tam tikrą politinį atspalvį“, – teigė L. Savickas.
Kaip skelbta, penktadienį Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai patvirtino, jog artimiausiu metu Baltarusijos lyderės apsaugą perims policijos pareigūnai. Iki šiol ją saugojo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT).
ELTA primena, kad Lietuva spalio mėnesį nusprendė mažinti Baltarusijos opozicijos lyderės fizinę apsaugą. Jos apsauga iš VAT buvo perduota Kriminalinės policijos biurui.
Viešojoje erdvėje netrūko kritikos pastarajam sprendimui.
Tiesa, vėliau pranešta, kad S. Cichanouskajai Lietuvoje laikinai grąžinta VAT parama, kol bus sukurta nauja saugumo sistema.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusios interpretacijos, esą sprendimas sumažinti Vilniuje įsikūrusios Baltarusijos opozicijos lyderės fizinės apsaugos lygį reiškia ir šalies užsienio politikos pokytį, daro žalą Lietuvai.
Anksčiau šį mėnesį viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie neva planuojamą Baltarusijos opozicijos lyderės biuro perkėlimą iš Vilniaus į Varšuvą. Vėliau politikės diplomatinis patarėjas Denisas Kučinskis teigė, kad šie pranešimai nėra patvirtinti.
S. Cichanouskaja į Lietuvą pasitraukė 2020 metais, Aliaksandrui Lukašenkai laimėjus, Vakarų neteisėtais laikomus, Baltarusijos prezidento rinkimus.
Olekas: toliau remsime Baltarusijos demokratines jėgas
Seimo vadovas Juozas Olekas sako, jog šio žingsnio nereikėtų interpretuoti klaidingai. Pasak jo, Lietuva toliau rems baltarusių demokratines jėgas, o techniniai sprendimai, anot jo, priimami atsižvelgiant į grėsmės lygį.
„Mes rėmėme ir remsime Baltarusijos demokratines jėgas. Po politinių kalinių paleidimo yra dar didesnė galimybė ir poreikis demokratinių jėgų veiklai. Man atrodo labai teisingai – ar, kaip čia pasakyti, gerai Vyriausybė priėmė sprendimą. Yra du dalykai – suteikimas tam tikro statuso Cichanouskajos biurui, jai pačiai ir kitiems. Antras dalykas – apsaugos lygmuo pagal grėsmes, kurios yra“, – penktadienį žurnalistams sakė J. Olekas.
„Vėlgi, aišku, jei grėsmė didėja, apsauga stiprėja. Jeigu grėsmė yra mažesnė, tada galima naudoti kitas priemones, racionaliai naudoti tuos resursus, kurie yra skiriami svečio apsaugai“, – tęsė jis.
Paklaustas, ar dėl pasikeisiančios apsaugos, Baltarusijos opozicijos lyderė ir jos biuras galėtų svarstyti persikelti į kitą šalį, parlamento pirmininkas teigė, kad to nereikėtų „suplakti į vieną“.
„To laisvo judėjimo gali būti. Dabar yra daugiau demokratinių jėgų lyderių, kurie veikia už Baltarusijos ribų. Kaip jie išsidėstys, kur kas apsistos – matysime“, – sakė jis.
„Čia nereikėtų to suplakti į vieną, ką kartais bandoma padaryti, kad keičiantis apsaugos lygiui dėl to nusprendžia išvažiuoti iš Lietuvos, ar į Lietuvą (…). Yra aiškiai sutvarkyta – yra statusas, parama ir apsauga pagal grėsmių lygį“, – pabrėžė jis.