Kad nukeliautume prie Niagaros krioklių, galėjome rinktis traukinį ar autobusą, bet mes išsinuomojome automobilį. Tai nėra brangu – 5 dienoms kainavo 90 eurų. Kelias nuo Toronto iki krioklių visada labai intensyviai naudojamas, todėl dažnai žmonėms tenka pastovėti kamščiuose. Mums šį kartą pasisekė – prasmukome visai greitai.
Niagara Folso miestas sukurtas turistų pasilinksminimui, Toronto gyventojai jį apibūdina kaip miestą-atrakcioną. Kai kurie sakė, kad čia pasilikti nakvoti neverta, jog man nepatiks. Pirmas įspūdis – neatrodo, kad čia labai gražu, bet tuoj pamatysime. Aš labiausiai, žinoma, noriu pamatyti Niagaros krioklius.
Pasakysiu, kodėl man patinka kurti laidas apie keliones – nes galiu papasakoti realybę. Dar, dar ir dar kartą galvoju, kaip aš įsivaizdavau viską kitaip. Filmuose, kai rodo Niagaros krioklius, būna absoliučiai kitas vaizdas: būna iš gamtos pusės, nematai, kad čia yra mažas Las Vegasas.
Dabar esu gatvėje, kuri dar vadinama linksmybių gatve. Jei visą dieną žmonės praleidžia prie Niagaros krioklių, mėgaujasi gamta, tai vakare pasineria į tai, ką sukūrė žmogus – pramogas. Čia pažiūrėta rimtai ir tikrai yra labai daug linksmybių.
Negaliu patikėti, kiek čia visko pristatyta: stovi boulingai, žaidimų stalai, dinozaurai, apžvalgos ratas, kartingas. Viskas kaip atrakcionų parke. Nėra nieko bendro su kriokliais. Net Las Vegase nemačiau tokių dalykų – visiškas, absoliutus, maksimalus, didžiausias, koks gali būti kičas, bet o kodėl ne?
Į šį miestą rekomenduojama atvykti bent trims dienoms, nes čia yra tiek daug pramogų, susijusių su kriokliais, kad reikia tam laiko. Galima, pavyzdžiui, skristi zip line pro Niagaros krioklius, eiti į žygį, įlįsti po kriokliais. Tik pirk ir pramogauk.
Išsirinkau vieną pramogą – keliausime po kriokliais. Nusileidome 38 metrus žemyn – į patį krioklio dugną. Dabar einame tuneliu link krioklio, kur matysis, kaip bėga vanduo. Magiškas vaizdas, vau.