Dėl į Lietuvą vis įskrendančių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad toks valdžios priimtas sprendimas yra teisingas žingsnis, leidžiantis valstybės institucijoms ir kariuomenei koordinuoti savo veiksmus.
Visgi buvęs Lietuvos kariuomenės vadas pažymi, kad Vyriausybei dar reikia labai aiškiai nusistatyti, kaip yra vertinama kontrabandinių balionų grėsmė.
„Reikia labai aiškiai sau išsivardinti arba Lietuvos Vyriausybei aiškiai suprasti, kokiame taške mes esame – ar tai iš tikrųjų kontrabanda, ar tai yra hibridinės atakos labai konkrečiai nukreiptos prieš Vilniaus oro uostą, arba yra ir tas, ir tas kartu norint pasiekti kokių nors politinių tikslų“, – kalbėjo J. V. Žukas.
J. V. Žukas priduria, kad iš Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos retorikos galima matyti, kad šis nori derybų su Lietuva.
„Dabar Vyriausybė turi labai aiškiai apsispręsti ar galima derėtis su tuo žmogumi, su tokia teroristine valstybe, kuri dalyvauja kare, ar tiesiog reikia rinktis kokias nors priemones, turėti konkrečius atsakymus, kurie apimtų ne tik balionų numušimą, bet bendrai pasižiūrėtų tuos atvejus, jei yra neišleidžiamos, konfiskuotos autotransporto priemonės, galbūt naujai paimamos įkaitais naujai važiuojančios. Koks yra planas, kokia yra strategija ir taktiniai žingsniai ir ką mes patys norime pasiekti?“, – kėlė klausimą J. V. Žukas.
Visgi paklaustas ar su A. Lukašenka būtų įmanoma derėtis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas pažymėjo taip nemanantis ir teigė, kad nuėjus derybų keliu vėliau galima sulaukti dar daugiau reikalavimų iš Kremlių palaikančio režimo.
„Jeigu pradėsi eiti į kokias nors derybas, gali būti ir apgautas ir kartu ta situacija po kiek nors laiko vėl gali pasikeisti ir iškilti nauji reikalavimai.
Tai turi būti duotas atkirtis, kad tie, kurie užsiima tokiais dalykais ir kelia tokias problemas, eskaluoja tą hibridinį karą, situaciją, turi gauti aiškų atsakymą. Ir tas atsakymas turi priversti juos suprasti, kad tolimesni veiksmai yra beprasmiai ir žalingi jiems patiems“, – pabrėžė J. V. Žukas.
Pasakė, kokių priemonių reikėtų imtis
J. V. Žukas akcentuoja, kad reikia imtis konkrečių veiksmų prieš Baltarusijos keliamas grėsmes, kadangi jos kiekvieną dieną gali sudėtingėti neapsiribojant tik kontrabandiniais balionais.
„Ten gali būti suplanuotų visokių veiksmų ir tiesiog testuojama reakcija. Jeigu iš mūsų pusės atsakymo nebus, aiškios pozicijos ir tam tikrų veiksmų, kurie keltų jiems patiems žalą, kurie galbūt įtikintų juos, kad tolimesni provokaciniai veiksmai mūsų atžvilgiu nebeturi prasmės. Tai, jeigu mes nieko nesakysime ir nebus adekvačios reakcijos, tai ta situacija eskaluosis“, – komentavo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Todėl, pašnekovo teigimu, reikia turėti labai aiškų planą, koks turėtų būti Lietuvos atsakas, apimant tiek karines, tiek ekonomines, tiek politines ir diplomatines priemones.
„Sankcijos per Europos Sąjungą, turi būti pokalbiai su NATO vadovybe, ieškoma priemonių, kaip atsakyti kinetiškai į balionų leidimą į Lietuvos teritoriją. Turi būti ekonominės priemonės, numatyta, koks gali būti atsakas į sunkvežimių konfiskaciją. Tai Lietuvoje yra ir nekilnojamojo turto, kuris priklauso Baltarusijai, ta pati Druskininkų sanatorija, uoste yra investuota“, – kalbėjo J. V. Žukas.
Tuo metu tv3.lt kalbintas Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pritarė, kad reaguojant į kontrabandinių balionų grėsmę Europos Sąjunga gali padėti Lietuvai daryti spaudimą per sankcijas.
Tiesa, atsargos pulkininkas pridūrė, kad taip pat būtų galima organizuoti būtent tam tikslui skirtas pratybas kartu su NATO sąjungininkais ir ieškoti technologinių sprendimų, kaip susitvarkyti su šia grėsme.
„Mums reikia pritraukti į rytinį NATO flangą gynybos pramonės kompetencijas ir ieškoti sprendimų. Bet tas turi būti daroma, o ne vien tiktai konstatuojama, kad šiandien įskrido tiek balionų, tiek kartų buvo uždarytas Vilniaus oro uostas“, – komentavo V. Malinionis.
Be to, atsargos pulkininkas pridėjo, kad būtų galima svarstyti ir apie 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimą.
Veiksmus būtina koordinuoti su sąjungininkais
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako manantis, kad Lietuva per lėtai pradėjo diskutuoti su partnerėmis Europos Sąjungoje ir NATO dėl kylančių grėsmių iš Baltarusijos.
Tačiau vietomis, pasak politologo, buvo ir per daug paskubėta, pavyzdžiui, laikinai uždarius pasienio kirtimo punktus. O kadangi šie veiksmai nebuvo sukoordinuoti su kaimyninėmis šalimis (Lenkija atidarė 2 pasienio punktus su Baltarusija) Lietuvos priimtas sprendimas, politologo teigimu, tapo neefektyvus.
„Šiuo atžvilgiu Lietuvos vyriausybė, kaip sakiau, per lėtai ėmėsi derinti savo veiksmus su sąjungininkais ir galbūt dėl jaučiamo spaudimo Lietuvos viduje iš gyventojų, kad reikia kažką daryti, norėjo pademonstruoti, kad kažką daro ir galiausiai tas laikinas sienos kirtimo punktų uždarymas ir po to jų, ankstesnis nei suplanuota, atidarymas sukūrė daugeliui blaškymosi ir nežinojimo, ką daryti įspūdį“, – teigė R. Vilpišauskas.
Tokiu būdu, pasak politologo, Minskas yra skatinamas didinti spaudimą, siekiant panaikinti Baltarusijai jau galiojančias sankcijas.
Tiesa, kokių dar priemonių galėtų imtis Baltarusija, keliant hibridinę grėsmę, politologas sakė negalintis pasakyti. Visgi jis pabrėžė, kad tokie autokratiniai režimai yra išradingi.
„2021 m. matėme, kaip buvo instrumentalizuota nelegali migracija. Dabar, atrodo, Lietuvos institucijos nebuvo pakankamai apgalvojusios tokio Minsko atsako į laikinosios sienos kirtimo punktų uždarymą, kuris būtų nukreiptas į ten esančius vežėjus ir jų transporto priemones. (…)
Tai geografiškai artimos šalys, net ir taip ribojant tarpusavio santykius, kaip dabar yra tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos valstybių, vis tiek tam tikrus ryšius turi ir pats geografinis artumas suteikia galimybių juos instrumentalizuoti“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Pirmosios priemonės prototipą prieš kontrabandinius balionus tikisi turėti vasarį
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) gruodžio pradžioje paskelbė 3 atrinktus pažangiausius verslo sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumui užtikrinti.
EIMIN ministras Edvinas Grikšas spaudos konferencijoje teigė, kad 3 arčiausiai praktinio įgyvendinimo sprendimai buvo pateikti įmonių konsorciumų, vedamų „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.
Pirmuoju etapu joms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų prizas, antruoju – skelbiamas kvietimas tolesniam idėjų vystymui.
Jis pridūrė, kad, kuriant produktą, įmonėms bus suteikiama neribota prieiga testavimui, o sukurtas produktas bus įsigytas valstybės.
„Tai yra žingsniai prie sprendimo, kurie gali virsti į mūsų nacionalinių lietuviškų pajėgumų pritaikymų sukurtą vieną pažangiausių Europoje oro gynybos sistemų“, – kalbėjo EIMIN ministras.
Anot ministro, bendrovės kol kas pateikė iš dalies „skirtingus, bet susijusius sprendimus“, kurie toliau bus testuojami – technologija turės gebėti balionus aptikti ir neutralizuoti. Veikiantį prototipą tikimasi turėti kitų metų vasarį.
Dvigubos paskirties technologijų antrepeneris ir investuotojas Dominykas Milašius, atstovaujantis dirižablinės oro balionių intersepcijos sistemos „Dobis“ konsorciumą, spaudos konferencijoje kalbėjo, kad šiame konkurse konsorciumas siekia integracijos su egzistuojančiais krašto apsaugos sprendimais, radarų duomenimis ir testavimo infrastruktūra. Ši sistema integruoja skirtingas technologijas saugiam nelegalių balionų nuleidimui.
„Šis projektas tai ne tik konkursą laimėjusių reikalas, todėl kviečiame visus Lietuvos gynybos ekosistemos narius pasikonsultuoti su mumis ir pasižiūrėti, kaip toliau galime integruoti kitų mūsų partnerių sprendimus į bendro saugumo sistemą. Ir taip pat, suprasdami situacijos rimtumą jau pradėjome bendrauti su užsienio gynybos įmonėmis, vadinamaisiais praimais, kurie gali padėti mūsų inžinerinius sprendimus išnešti iš smėliadėžės į jau veikiančią aplinką“, – teigė D. Milašius.
Konsorciumo atstovas pridūrė, kad jų sprendimas yra dirižablių platforma paremta sistema.
„Šiuo metu integruojami skirtingi subsistemų elementai, pradedamas sistemos testavimas ir prie panašių sprendimų šiuo metu dirba JAV karinės jūrų pajėgos, todėl turime labai neblogus pavyzdžius, su kuriais galime lygintis ir daugiau informacijos suteiksime po pirmųjų testavimo kampanijų“, – kalbėjo D. Milašius.
UAB „IT logikos“ vadovas Linas Gelažanskas teigė, kad įmonė konkurse dalyvauja, kaip konsorciumas, kurį sudaro UAB „IT logika“, Vilniaus universitetas, UAB „Integrated Optics“ ir UAB „Arx Polaris“, kurtų Išmaniąją Oro erdvės apsaugos sistemą (IOEAS), kurios pagrindas – fiksuoto sparno orlaiviai, galintys operuoti dideliame aukštyje, bei greiti žemo aukščio orlaiviai. Integruotas lazerinis–optinis sensorius leistų surasti ir atpažinti taikinius bet kuriuo paros metu, o didelės galios lazeris įgalintų saugiai numušti daugelį balionų to paties skrydžio metu.
„Išmani oro erdvės sistema susideda iš DBOX dronų bazinių stočių, radarų ir kitų, dirbtiniu intelektu grįstu sprendimu, kurie sugeba aptikti balionus ir kitas grėsmes ore, naudojant prognozavimui dirbtinį intelektą. Taip pat sistema susideda iš fiksuoto orlaivio, aukštai kylančio bepiločio orlaivio, kuris nešasi su savimi lazerį, kuris gali tiek aptikti, tiek naikinti taikinius ore“, – nurodė L. Gelažanskas.
Tuo metu „Teltonika EMS“ – „ADV Defense“, „Quantum Systems“ ir „Defsecintel“ konsorciumas kurs autonominę oro erdvės ir sienos stebėjimo bei apsaugos sistemą, kuri visą parą, visomis savaitės dienomis aptiktų ir identifikuotų oro grėsmes – balionus ir dronus, o esant poreikiui galėtų naikinti taikinį. Naudodama Lietuvos gamybos perėmimo dronus, ši sistema sujungtų sensorius, bepiločio orlaivio ir valdymo centrus į vieną operacinį vaizdą, kuris palaipsniui būtų perduodamas Lietuvos institucijoms.
Šio konsorciumo atstovas Donatas Sirgėdas kalbėjo, kad jų sprendimas pirmiausia remiasi detektavimu.
„Jo paruoštumas yra apie 80 proc. ištestuotas, veikia, balionus matom. Kitas klausimas yra naikinimas ir užkardinimas, kaip tai turėtų veikti“, – teigė D. Sirgėdas.
Primename, kad stiprindama Lietuvos oro erdvės saugumą, EIMIN paskelbė 1 mln. eurų vertės kvietimą verslui kurti technologinius sprendimus kovai su hibridinėmis grėsmėmis – kontrabandiniais balionais ir bepiločiais orlaiviais.