Tačiau ne siekdamas pagerinti savo rekordą šiemet aplankiau tiek koncertų, bet dėl to, kad pasitaikė puiki proga pamatyti tuos atlikėjus, muzikantus ar grupes, apie kurių pasirodymus aš seniai svajojau. Ir mano dideliam džiaugsmui, šiemet buvo išpildyta ne viena tokia svajonė. Na, o būdamas tikras melomanas, kuris sugeba mėgautis įvairių žanrų muzika nestatydamas savęs į kažkokius rėmus, turėjau puikią progą pasiklausyti tiek popso, tiek bliuzo, tiek roko, tiek metalo, tiek repo, tiek elektroninę muziką atsiliekančių profesionalų, kurių dėka gavau skirtingą, bet labai įdomią muzikinę patirtį.
Tad nedaugžodžiaudamas leidžiuosi į šių metų koncertų aptarimą, kurį vainikuos mano asmeninis geriausių šiemet aplankytų koncertų dešimtukas.
Geidžiamiausi metų sugrįžimai į sceną
Šie metai galėjo pasižymėti ne vienu itin lauktu sugrįžimu, bet visgi daugelis į sceną sugrįžusių žvaigždžių nesukėlė jokios sensacijos, nes jų sugrįžimas buvo tiesiog tik laiko klausimas. Kaip išimtis įvardyčiau britų roko atstovus – legendines grupes Oasis ir Radiohead. Jeigu dėl Radiohead sugrįžimo dar buvo galima turėti kokių nors vilčių, mat grupė, nors ir neapibrėžtam laikui, savo veiklą buvo sustabdžiusi tik laikinai, tai apie Oasis „reanimaciją“ apskritai nebuvo jokių kalbų. Tačiau netikėtai – po penkiolikos metų pertraukos – broliai Gallagheriai galiausiai pasiekė bendrą susitarimą ir šiemet surengė pasaulines gastroles.
Ir vienu, ir kitu atveju bilietų į koncertus buvo beveik neįmanoma įsigyti ne tik dėl milžiniško susidomėjimo, bet ir dėl palyginti naujos bilietų pirkimo praktikos. Trumpai tariant, į mano paminėtų grupių koncertus norintys patekti žmonės privalėjo iš anksto per tam tikrą laiką užsiregistruoti oficialiame grupės puslapyje, kad po kelių dienų gautų unikalią nuorodą bilietams nusipirkti. Šios nuorodos pardavimo puslapyje buvo susietos su konkrečiomis pirkėjų paskyromis, todėl jeigu iki pardavimo pradžios žmogus nebuvo gavęs laiško su nuoroda, jis paprasčiausiai negalėjo pateikti į eilę. Žinau, kad skamba labai sudėtingai, bet tokiu būdu koncertų organizatoriai bent pabandė kovoti su perpardavinėtojais.
Oasis atveju jokios nuorodos negavau, todėl tik vieno žmogaus dėka man pavyko patekti į rugpjūčio 12 d. Edinburge surengtą grupės koncertą. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo bene įdomiausia koncertinė patirtis per visą mano gyvenimą, nes kai stadione susirenka apie 70 tūkstančių rėkiančių, girtų, grupei besimeldžiančių, alumi ir daiktais besimetančių britų, įspūdis išlieka ilgam.
Kalbant apie Radiohead, tai situacija buvo šiek tiek ramesnė, nes man pavyko gauti nuorodą į Kopenhagoje vykstančius koncertus, todėl reikėjo sulaukti tik bilietų pardavimo pradžios. Tiesa, gauta nuoroda dar negarantavo, kad pavyks įsigyti bilietus. Tačiau po nemažai nervų kainavusios loterijos, be jokios pasirinkimo laisvės, galiausiai pačiupau dvi sėdimas vietas gruodžio 4 d. koncerte. Vis dėlto ir tai dar nebuvo pabaiga – šis mano suplanuotas koncertas Danijos sostinėje galėjo ir neįvykti, nes vokalistas Tomas Yorke’as sunegalavo ir pirmi du Kopenhagos pasirodymai buvo nukelti vėlesniam laikui. Laimei, koncerto dieną buvo patvirtinta, kad šou visgi įvyks, todėl ramiai praleidau dieną mieste ir vakare susiruošiau į Radiohead pasirodymą. Ką čia bepridursi – nuostabus, konceptualus koncertas, kuris savotiškai vainikavo mano šių metų koncertines keliones.
Be abejo, būtina paminėti ir Linkin Park grupės sugrįžimą, nes tai buvo vienas iš labiausiai 2024 m. aptarinėjamų įvykių muzikos industrijoje. Grupė praėjusiais metais surengė ne vieną koncertą, bet visgi manau, kad Linkin Park tik šiemet pradėjo visavertį turą, kurio metu atgrojo 61 koncertą keliuose žemynuose. Man pačiam pavyko šią grupę pamatyti didžiausiame Prancūzijos stadione – „Stade de France“, kartu su 80 tūkstančių triukšmingų gerbėjų. Buvo galingas šou, kurį kitais metais kartosiu Švedijos sostinėje.
Prie šių mano paminėtų netikėtų sugrįžimų norėčiau pridėti dar vieną – lietuvišką. Juo tapo duetas Lilas ir Innomine, kuris po šešerių metų pertraukos (tiksliau – paskelbęs apie veiklos pabaigą) sugrįžo ne tik į sceną, bet ir su nauju albumu „AKNB“. Į šiemet Vilniaus „Vingio“ parke surengtą koncertą nulėkiau visai atsitiktinai, bet visiškai nesigailiu, nes pasirodymas man padarė milžinišką įspūdį. Todėl vos tik paskelbus apie dueto planuojamą koncertą 2027 m. Kauno „Dariaus ir Girėno“ stadione, iš karto pagrėbiau bilietus. Tikiuosi, kad bus toks pats galingas šou.
Divos, divos ir dar kartą divos
Kiekvienais metais stengiuosi nepraleisti ir didžiausių populiariosios muzikos atlikėjų koncertų, nes juose visada skamba ausiai patrauklūs ritmai ir žaismingi tekstai, vyrauja šokiams nuteikianti atmosfera, tolerancija ir savotiškas seksualumas. Suprantama, kad kalbu apie taip vadinamas scenos divas, kurios dovanoja neužmirštamus šou, kupinus efektingos choreografijos ir įspūdingų dekoracijų.
Labiausiai norėčiau išskirti vieną koncertą – spalio 12 d. Stokholme įvykusį teatrinį Lady Gagos šou, kurį asmeniškai laikau ne tik geriausiu šių metų koncertiniu potyriu, bet ir vienu iš geriausių visų laikų koncertų, kuriame esu buvęs. Prisipažinsiu, kad bilietus gauti buvo nelengva, bet šįkart mane lydėjo sėkmė, ir buvau be galo laimingas, kai atsidūriau „Avicii“ arenoje. Iš tikrųjų sunku nupasakoti žodžiais, koks gi tai yra gerai apgalvotas ir preciziškai atliktas pasirodymas – tiesiog reikia jį patirti pačiam.
Kalbant apie kitas divas, tai visai seniai norėjau įvertinti Katy Perry ir Jennifer Lopez pasirodymus, nes jaučiu joms savotišką jaunystės nostalgiją, kai per radiją skambėjo tokie hitai kaip „Let’s Get Loud“, „Waiting for Tonight“, „Jenny from the Block“ (Jennifer) ar „I Kissed a Girl“, „Hot n Cold“ (Katy). Jennifer Lopez pavyko pamatyti Varšuvos „PGE Narodowy“ stadione ir galiu pasakyti, kad buvo visai smagus ir šoklus vakarėlis, bet be jokių išskirtinių šou elementų, neskaitant Jennifer ir jos šokėjų sinchroniškų judesių. Tuo tarpu Katy Perry pasirodymas Čekijoje spalio gale buvo visai kito lygio – spalvingas, su tam tikra koncepcija ir itin šiltu bendravimu su publika. Vis dėlto abu šių divų koncertai man pasirodė kaip vienkartinis malonumas, kurio gal ir nekartočiau, bet nesigailiu, kad buvau.
Iš jaunesnės, bet panašaus stiliaus, atlikėjų kartos paminėčiau šiemet Rygoje matytą švedę Zarą Larsson, kuri gal ir negalėjo pasigirti tokio masto šou, kaip kitos mano paminėtos žvaigždės, bet užtat padovanojo labai smagų, vasariškų skambesių kupiną pasirodymą.
Nemirtingos legendos ir svajonių išsipildymas
Savo rate turiu kelis žmones, kurie dažnai stebisi, kaip aš galiu lankytis vadinamųjų „senų pirdžių“ (toks buvo išsireiškimas) koncertuose, nes neva jų „galiojimo laikas“ scenoje seniai pasibaigė ir jie iš savęs daro parodiją. Iš dalies tokį požiūrį galima suprasti, nes natūralu, kad vyresnio amžiaus atlikėjai nebesugebės pademonstruoti tokio užsidegimo, kokį rodė scenoje prieš kelis dešimtmečius. Na, nebent esi Mickas Jaggeris, bet tai jau reta išimtis iš taisyklės. Tačiau, jeigu žmogus anksčiau niekada neturėjo galimybės gyvai pamatyti legendos pasirodymo ir tokia reta proga dabar atsirado, man atrodo visiškai suprantama ja pasinaudoti, juk ateityje tokios galimybės gali ir nebepasitaikyti. Puikiu to pavyzdžiu tapo prieš metus aplankytas sero Paulo McCartney’io koncertas Paryžiuje, kurį prisiminsiu iki gyvenimo pabaigos. Todėl ir šiemet įgyvendinau kelias panašias ir man itin svarbias koncertines svajones.
Vienu iš laukiamiausių šių metų koncertų man buvo legendinio „Boso“ Bruce’o Springsteeno ir jo kolektyvo E Street Band pasirodymas Čekijos sostinėje. Jis turėjo įvykti dar pernai, bet dėl laikino Bruce’o balso praradimo jis buvo nukeltas metams. Ir, patikėkite, tas laukimas pasiteisino, nes gavau tiesiog neužmirštamą laiką. Ypač įspūdinga buvo tai, kad 75-erių metų Bruce’as, nepaisydamas įsismarkavusio lietaus, be jokios pertraukos atgrojo trijų valandų koncertą su didžiausiais hitais priešaky. Kažkada man kažkas net buvo sakęs, jog jeigu nesi apsilankęs „Boso“ koncerte, nesi buvęs jokiame koncerte. Ir dabar, kai jau pagaliau patyriau gyvą Bruce’o Springsteeno koncertą, galiu tik pritarti šiam teiginiui. Bent kartą gyvenime jį pamatyti – tiesiog privaloma.
Kita mano koncertinė svajonė ilgą laiką buvo bliuzroko atstovo ir gitaros virtuozo Erico Claptono pasirodymas, todėl vos tik pamatęs, kad jis žada koncertuoti Paryžiuje, nedelsdamas įsigijau bilietus. Kaip žinia, muzikantui šiemet sukako 80 metų, o sulaukus tokio garbaus amžiaus visada yra rizika, kad tai gali būti paskutinis pasispardymas scenoje. Koncertas buvo labai jaukus, muzikalus ir, svarbiausia, be galo profesionalus. Tad ir šįkart neteko nusivilti – gavau puikų laiką ir dar vieną įsimintiną muzikinę patirtį.
Dar viena legenda, kurios koncertą šiemet aplankiau, – AC/DC pasirodymas Berlyne. Šio koncerto neturėjo būti, nes jau pernai man teko įvertinti šios legendinės grupės pajėgumą Vienoje, bet taip jau gavosi, kad tuo metu turėjau būti Vokietijos sostinėje kitame koncerte, todėl pagalvojau – kodėl gi nepakartojus šios patirties – ir dar kartą įsigijau bilietą į „Fanų zoną“. Asmeniškai man šių metų AC/DC pasirodymas paliko dar didesnį įspūdį nei pernai dėl, mano nuomone, žymiai geriau skambančio Briano Johnsono vokalo, taip pat jautėsi, kad grupė po sugrįžimo į sceną pagaliau susidirbo. Galingas koncertas ir galingi prisiminimai, su kuriais ir pasiliksiu, net jeigu po kažkiek metų AC/DC sugrįžtų į Europą su naujais koncertais. Papildomą džiaugsmą suteikė ir tai, kad Berlyne „Fanų zona“ buvo sumažinta, todėl atsidūriau dar arčiau scenos – su nemirtingu Anguso Youngo gitaros šėlsmu priešaky.
Taip pat šiemet Rygoje atsisveikinau ir su ikoniška vokiečių roko grupe Scorpions, kuri surengė ypatingą jubiliejinį savo veiklos šešiasdešimtmetį pagerbiantį turą. Pats koncertas buvo labai žvalus, nors vokalisto Klauso Maine’o amžius duoda apie save žinoti – nors vokalo skamba vis dar puikiai, bet buvo šiek tiek liūdna matyti ne pačią geriausią jo fizinę formą.
Grįžtant šiek tiek prie svajonių ir taip vadinamųjų „pirmų kartų“, šiemet turėjau galimybę sudalyvauti ir britų roko ikonos Rodo Stewarto koncerte Kauno „Žalgirio“ arenoje. Pasak gandų, atlikėjas daugiau nebeplanuoja organizuoti jokių didesnių pasaulinių gastrolių, o ketina reziduoti Las Vegase ar Niujorke. Ir taip – koncertas buvo išties puikus, todėl nesigailiu jame praleisto laiko.
Tarp kitų šiemet pamatytų scenos legendų verta paminėti ir buvusio „Led Zeppelin“ vokalisto Roberto Planto koncertą Vilniuje, kuris sužavėjo mane gana netradiciniu, psichodelinės muzikos persmelktu pasirodymu. Vilniuje taip pat vyko ir grupės Smokie (deja, jau be ikoniško Chriso Normano balso) koncertas, kuris tiesiog praskaidrino vakarą su scenoje nuskambėjusiais didžiausiais grupės karjeros hitais. O vadinamųjų legendų sąrašą vainikavo Kauno „Žalgirio“ arenoje surengtas kokybiškas vokiečių grupės Alphaville pasirodymas, kuriam didelių lūkesčių neturėjau, bet laiką praleidau maloniai.
Rokas, metalas ir alternatyva
Ne paslaptis, kad mėgstu sunkesnį muzikinį skambesį, todėl šiemet neaplenkiau ir koncertų, siūlančių būtent tokią muziką – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Visų jų neminėsiu, nes apie juos sužinosite šio teksto pabaigoje, kur pateiksiu asmeninį topą, bet noriu išskirti keturis pasirodymus, kurie asmeniškai man patiko labiausiai.
Pirmas – Lenny’is Kravitzas, kurio koncerte lankausi antrus metus iš eilės ir jau esu įsigijęs bilietą į jo kitų metų pasirodymą Kaune. Šiemet koncertas vyko Glivicų mieste, Lenkijoje, ir savo rokeriškumu neleido atsikvėpti nė vienai akimirkai. Antras – skandalingasis Marilynas Mansonas ir jo grandiozinis sugrįžimas į sceną, kurį vainikavo akimirksniu išparduotos arenos. Jo koncertas taip pat vyko Lenkijoje, bet jau sostinėje, kur visi susirinkusieji pamatė, kokioje puikioje koncertinėje formoje dabar yra Mansonas. Trečias – puikus sunkesnio skambesio švedų kolektyvo Ghost pasirodymas Lodzės mieste, kuris savo įdomia „jokių telefonų“ koncepcija leido suartėti su pačia grupe ir dar geriau įsijausti į jų vizualiai įspūdingą šou. O ketvirtuką nusprendžiau užbaigti JAV industrinio metalo virtuozais Nine Inch Nails, kurie Berlyne surengė nepakartojamai keistą, unikalų ir neįkainojamą patirtį padovanojusį šou.
Popsas, repas, atradimai ir jausmai
Vienas iš didžiausių šių metų koncertinių turų, kurį irgi akimirksniu išpirko, buvo amerikiečių paauglių dievaitės Billie’es Eilish šou su 360 laipsnių išdėstyta scena, kurį vasaros pradžioje stebėjau viename gražiausių Lenkijos miestų – Krokuvoje. Tačiau visgi ne pats koncertas, jo įdomiai atrodanti koncepcija ar Billie’es pasirodymas mane nustebino, o arenoje susirinkusi publika. Ji, panašiai kaip ir Oasis koncerte, sukūrė itin išskirtinę atmosferą. Tiesa, šįkart, laimei, niekas nemėtė alaus stiklinių ar daiktų į minią.
Džiugu, kad šiemet man pavyko įvertinti ir Billie’es Eilish brolio Finneaso, kuris rašo muzika ir tekstus jos hitams, pasirodymą Stokholme. Tai buvo vienas jaukiausių ir smagiausių kamerinių koncertų, kuriame man teko kada nors būti. Todėl, jeigu taip atvirai, Finneasas mane papirko labiau nei jo žymiai populiaresnė sesutė.
Kalbant apie jausmus ir jaukumą, be abejo, britų dainininkas Calumas Scottas kuo puikiausiai atitinka šį apibūdinimą. Prieš metus buvau matęs jo trumpą pasirodymą prieš Edo Sheerano šou Kaune ir buvau taip sužavėtas, kad nusprendžiau apsilankyti jo soliniame koncerte Rygoje. Šis pasirodymas savo nuoširdumu mane net kelis kartus pravirkdė.
Iš didesnių šių metų koncertų norėčiau išskirti beveik trijų valandų trukmės bene populiariausio šiuo metu reperio Kendricko Lamaro ir jam talkinančios SZA pasirodymą Varšuvos „PGE Narodowy“ stadione, kuriame netrūko įdomių šou elementų ir, aišku, gerai apgalvotos koncepcijos.
Kalbant apie atradimus, tai šių metų mano koncertinių atradimų sąrašo viršuje atsidūrė japonų roko grupė One Ok Rock. Pamačiau jų pasirodymą Paryžiuje, kai jie apšildė Linkin Park. Grupė man taip patiko, kad vos tik pamatęs, kad dieną prieš Katy Perry pasirodymą Prahoje jie rengia savo koncertą, nedvejodamas įsigijau bilietą. Trumpai tariant, visiškai nesigailiu, nes tai buvo be galo pašėlęs vakaras.
Taip pat vėl apsilankiau OneRepublic koncerte, kuris manęs ir šįkart nenuvylė. Ši grupė – viena iš tų, į kurių pasirodymus visuomet smagu sugrįžti.
Tikra pasiutpolkė Kauno „Dariaus ir Girėno“ stadione
Manau, pritarsite, kad šių metų didžiausi koncertiniai įvykiai Lietuvoje buvo keturi itin skirtingų, bet labai populiarių muzikos žvaigždžių stadioniniai pasirodymai. Kalbu, žinoma, apie Justino Timberlake’o, Robbie Williamso, Post Malone’o ir Guns N’ Roses koncertus.
Asmeniškai man geriausiu ne tik stadioniniu, bet ir apskritai geriausiu 2025 m. koncertu Lietuvoje, tapo rugpjūtį įvykęs Austino Richardo Posto, arba tiesiog Post Malone’o, šou. Jis pasižymėjo ne tik įspūdinga scenografija, puikiai aranžuotomis dainomis ir smagia atmosfera, bet ir unikaliu atlikėjo bendravimu su publika. Ir sakau taip ne dėl to, kad dainos „Pour Me A Drink“ metu jis pavaišino mane alumi, o dėl bendro efekto. Retai kada galima pamatyti tokį atlikėjo nusiteikimą ir asmeninį mėgavimąsi koncertu, kokį šiemet pademonstravo šis dar labai jaunas šoumenas.
Aišku, penkiasdešimtmetis Robbie’is Williamsas irgi padovanojo muzikalų šou, kuris taip pat buvo papuoštas įvairiomis staigmenomis, bet kai jau esi buvęs kelis kartus jo pasirodymuose, nieko pernelyg naujo nepamatai.
Rokerių Guns N’ Roses viešnagė lyjant lietui irgi pasiteisino. Nors buvo šiokių tokių nesklandumų tiek su garsu, tiek su Axlo Rose’o vokalu, bendrai žiūrint – beveik trijų valandų rokeriškas pasirodymas buvo vertas dėmesio.
Na, o į Justino Timberlake’o koncertą bilietai buvo iššluoti akimirksniu, bet po pasirodymo pasipylė nepatenkintų žmonių atsiliepimai dėl biudžetinio šou varianto ir ganėtinai trumpos trukmės. Pasakysiu tik tiek – prieš metus buvau jo areniniame šou, kuris man padarė didesnį įspūdį, bet tuo pačiu žinojau, kad stadione jam nepavyks viso to pakartoti dėl techninių galimybių. Todėl tiesiog nusiteikiau geram laikui su jo žymiausiais hitais priešaky. Ar tokį gavau? Tikrai taip! Ir čia vėl pasitvirtina taisyklė: kai žmonės tikisi labai daug, dažniausiai lūkesčiai nepasiteisina.
Lietuvos žvaigždžių koncertai
Prieš metus man nepavyko apsilankyti nei vieno Lietuvos scenos atstovo koncerte, todėl šiemet jaučiuosi atsigriebęs su kaupu. Be jau minėto Lilo ir Innomine pasirodymo Vilniaus „Vingio“ parke, turėjau progą sudalyvauti dar keliuose koncertuose.
Iš šou elementus turinčių koncertų, žinoma, reikėtų išskirti Donato Montvydo pakartotinai „Žalgirio“ arenoje surengtą pasirodymą, kuris nustebino mane savo įspūdinga produkcija. Kitas šou, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, būtų mano seniai pažįstamo Jono Nainio, dar žinomo kaip DJ Jovani, surengta diskoteka toje pačioje arenoje Kaune. Vizualiai abu šie koncertai papirko, nors ir nesu labai didelis tokios muzikos entuziastas. Ir, aišku, kaip gi galėčiau nepaminėti vieno geriausių šių dienų Lietuvos šoumeno Marijono Mikutavičiaus su jo 360 laipsnių areniniu pasirodymu Vilniuje. Kaip ir visuomet, iš jo koncerto išėjau be galo pakylėtas ir pozityvus, nes šis žmogus tikrai moka padovanoti paprastas, nuoširdžias ir kartu neužmirštamas akimirkas.
Taip pat man pavyko po tam tikros pertraukos vėl pamatyti lietuviško repo legendas G&G Sindikatą „Lukiškių kalėjimas 2.0“ scenoje, ten pat koncertavo ir Vaidas Baumila su grupe, atlikdamas didžiausius savo hitus.
Tačiau lietuviški koncertai tuo nesibaigė – turėjau progą pamatyti jaunus ir itin perspektyvius alternatyvaus roko lietuviškos scenos atstovus – grupę Akli, su kuria supažindino mano universiteto laikų kursiokė. Po koncerto pasidarė ramu, kad yra dar jaunimo, kuris ne tik kuria tokio tipo muziką, bet ir jos klausosi.
O dabar atėjo metas visų koncertų susumavimui ir ilgai lauktam geriausių koncertų TOP 10 paskelbimui:
• Lady Gaga (Stokholmas)
• Bruce Springsteen (Praha)
• Linkin Park (Paryžius)
• Lenny Kravitz (Glivicės)
• Radiohead (Kopenhaga)
• Robbie Williams (Kaunas)
• Eric Clapton (Paryžius)
• Lilas ir Innomine (Vilnius)
• Nine Inch Nails (Berlynas)
• Papa Roach (Varšuva)
• Billie Eilish (Krokuva)
• Guns N’ Roses (Kaunas)
• Marilyn Manson (Varšuva)
• Kendrick Lamar (Varšuva)
• Donatas Montvydas (Kaunas)
• Jennifer Lopez (Varšuva)
• Marijonas Mikutavičius (Vilnius)
• The Offspring (Kaunas)
• Justin Timberlake (Kaunas)
• King Gizzard & The Lizard Wizard (Vilnius)
• Vaidas Baumila (Vilnius)
• Robert Plant (Vilnius)
• Avenged Sevenfold (Vilnius)
• G&G Sindikatas (Vilnius)
• Nothing But Thieves (Vilnius)
• Hybrid Theory (Vilnius)
Tad apibendrinant šią trumpą 2025 m. koncertų apžvalgą, noriu padėkoti likimui, jog man pavyko įgyvendinti visus užmojus ir sudalyvauti kiekviename suplanuotame koncerte. Gal tik gaila, jog Kaune turėjęs įvykti Kylie Minogue koncertas galiausiai buvo atšauktas, bet ką padaryti, yra kaip yra.
Ir aišku tikiuosi, kad tekstas patiko, nes manau, jog jame galite atrasti sau ne vieną koncertinę rekomendaciją ar atlikėją, kurio verta pasiklausyti.
P.S. Kol rašiau šį tekstą, sužinojau, kad manęs šiemet lauks dar vienas koncertas, bet jau koreguoti nieko nenoriu, nes manau, jog 45 skaičius yra be galo gražus. O koks tai koncertas? Greitai sužinosite!