„Priežasčių nežinau, kodėl tai keičiasi. Čia reikėtų paklausti tų, kurie juos keičia arba keičiasi patys“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė J. Olekas.
„Kiekviena Vyriausybė sukurdavo ar patobulindavo tą tarybą, kuri yra sudaroma. Kiek yra dabar padaryta, aš tokių duomenų neturiu. Žinau, kad žmonės keičiasi, vieni baigia darbą, pakviečiami kiti. Tokių pasikeitimų visada buvo“, – tęsė jis.
Pasak parlamento pirmininko, ir prie ankstesnių šalies vyriausybių keisdavosi Valstybės pažangos tarybos sudėtis.
„Bet, be abejo, reikia žiūrėti į žmonių apsisprendimą“, – sakė J. Olekas.
Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai G. Masteikaitė ir A. Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyroje.
Neilgai trukus apie atsisakymą tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje sekmadienį pranešė ir ISM rektorius Dalius Misiūnas bei Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Savo ruožtu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050” įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.