Andrius Užkalnis 1 patiekalo per šventes nevalgo nė už ką: „Absoliučiai nepriimtina“

Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt, žinomas vyras sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie minėtas šventes, atskleidė, kokius netradicinius patiekalus renkasi, ko nemėgsta bei kaip sutiks Kūčias ir Kalėdas.

Andriaus Užkalnio 55-asis gimtadienis

(62 nuotr.)

Andriaus Užkalnio 55-asis gimtadienis (nuotr. Vyginto Skaraičio)

Mėgstami ir nekenčiami patiekalai

A. Užkalnis papasakojo, kad jau daugelį metų labiausiai mėgaujasi tokiu Kūčių patiekalu, kurį ne vienas pavadintų svetimybe.

„Anksčiau Kūčios man labai patikdavo tradicinės. Bet vėlgi, tas tradiciškumas yra sąlyginis. Pavyzdžiui, pas pastaruosius jau gal 20 ar net 30 metų, mano mėgstamiausias Kūčių patiekalas buvo tešloje keptos krabų lazdelės. Tikriausiai mes jų labai tradicinėmis nepavadintume. Žmonės, kurie labai vertina tradicijų grynumą, sakytų, kad tai visiška naujovė ir svetimybė. Nors šiaip jau patiekalas atitinka nemėsiško valgymo reikalavimus“, – kalbėjo žinomas vyras.

Jis taip pat išskyrė ir lietuvių pamėgtą mišrainę, be kurios vargiai apsieina bet kuris pasisėdėjimas. Pasak jo, šios mišrainės negali pakęsti nuo vaikystės.

„Yra Kūčių patiekalų, kurie man patinka, ir yra tokių, kurių nekenčiu. Pavyzdžiui, vinigreto mišrainė man yra absoliučiai nepriimtina. Ji yra vienas nemaloniausių prisiminimų iš vaikystės, nes reikėdavo paragauti visų patiekalų – o jų būdavo bent 12 ar net daugiau. Tas didelis mišrainės gabalas man buvo tiesiog šlykštus, ir dažnai prie stalo to net nevalgydavau. Lygiai taip pat nepatikdavo išmirkyti kūčiukai, aš juos mėgdavau valgyti tik sausus“, – dalijosi Andrius.

Netradiciniai valgių pasirinkimai

Kalbėdamas apie netradicinius maisto pasirinkimus, jis papasakojo ant Kūčių stalo mėgsta matyti japoniškos virtuvės dalelę – sušius. Juos moka gaminti ir namuose.

„O apie naujienas ar visiškas inovacijas – pavyzdžiui, man patinka sušiai per Kūčias. Esu tikriausiai du ar tris kartus pats gaminęs visus sušius. Kadaise, dar gyvendamas Londone, baigiau sušių gamybos kursus, todėl šiek tiek prisimenu, kaip juos gaminti. Aišku, kai ko negalima – pavyzdžiui, ten negalima naudoti majonezo, nors japonai jį labai mėgsta, bet man tokie dalykai visai patikdavo“, – sakė rašytojas.

A. Užkalnio nuomone, tradicinis Kūčių stalas – sveikos ir subalansuotos mitybos pavyzdys. Pasak jo, jei tokį maistą lietuviai valgytų dažniau, pagerėtų ne tik figūra, bet ir sveikata.

„Kalbant apskritai apie maistą, Kūčių stalas man atrodo beveik ideali dieta, palyginti su įprastu lietuvių maistu. Pirmiausia, čia daug daržovių ir žuvies, skirtingai nei riebios kiaulienos ar panašių dalykų, kuriuos lietuviai vis dar mėgsta. Bulvių beveik nebūna, o jei ir būna, tai labai nedaug.

Manau, kad tradicinis lietuviškas Kūčių stalas yra didžiausias lietuviškas indėlis į gastronomiją. Jei lietuviai valgytų tokius patiekalus kiekvieną dieną arba daugumą dienų, būtume sveikesni, lieknesni ir mažiau susidurtume su širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios, kaip žinome, pagal statistiką yra pagrindinė lietuvių mirties priežastis. Dar vienas pliusas – prie Kūčių stalo alkoholio beveik nėra“, – pastebėjo Andrius.

Šiais metais švęs kitaip

Šiemet šventes jis paminės minimalistiškai – sutiks jas su mylimu augintiniu.

„Dabar esu pasiekęs dar kitą stadiją – absoliučiai minimalistines Kūčias, kai galbūt bus tik vienas ar du patiekalai, ir švęsiu vienas, tik su šuniuku. Šiuo metu, kai gyvenu Klaipėdoje, Kūčioms ir Kalėdoms važiuosiu į Nidą, į namus, kuriuos visada išsinuomoju. Ten būsime dviese su šuniuku, ir tikriausiai net stalo nebus. Didžiausia šventė man bus tiesiog pasivaikščiojimas“, – šyptelėjo A. Užkalnis.

Nepaisant to, vyras teigė suprantantis, kodėl lietuviams šios šventės yra tokios svarbios ir laukiamos visus metus.

„Visiškai suprantu žmones, kurie labai laukia Kūčių būtent ten, kur visą gyvenimą šventė jų šeima, kur išlaikytos tradicijos. Ir vėlgi, kadangi Kūčios vyksta tik kartą per metus, tai jiems yra tam tikra emocinė šventė – ilgai lauktas dalykas, su kuriuo retai susiduri“, – kalbėjo jis.

Nors Kalėdų eglutė – daugeliui namuose būtina, pašnekovas sakė puošiantis tik šaką.

„Gyvų eglučių seniai neturėjau. Bandžiau vieną kartą nusipirkti gyvą eglutę vazone, bet ji nubyrėjo greičiau nei paprasta, ir apskritai nekvepėjo. Tačiau kvapas, primenantis egles ar pušis, man išlieka labai stiprus ir pilnas prisiminimų. Žinoma, tokie kvapai dabar vis mažiau pasitaiko, nes žmonės retai kapoja tikras eglutes. Šiek tiek liūdna, ypač kai po švenčių reikia eglutę išmesti. Paprastai pas mus būna tiesiog šakelė su dekoracijomis. Man taip pat labai patinka šviečiančios dekoracijos languose“, – dalijosi vyras.

Požiūris pasikeitė po gyvenimo svetur

Šiais laikais žiemos šventės yra įgavusios ir didelę komercinę reikšmę – reklamas apie dekoracijas, maistą ir dovanas, galima pamatyti jau ankstyvą rudenį. Nors kai kuriems tai kelia pasipiktinimą, Andrius čia bėdos nemato. Tokią nuomonę suformavo gyvenimas svetur.

„Į šitą žiūriu su didžiuliu džiaugsmu. Man šitas dalykas prasidėjo tikriausiai jaunystėje, kai išvažiavau gyventi į Didžiąją Britaniją. Išvykau 1995 metų pradžioje, o mano paskutinės Kūčios Lietuvoje buvo 1994 metais.

Tada Kūčios Lietuvoje buvo švenčiamos pakankamai niūriai. Jokios kalbos apie prasidedančius rudens pardavimus, jokio puošimo ar dekoracijų – viso to nebuvo. Televizijoje taip pat nerodydavo nieko, kas namuose sukurtų šventinę nuotaiką.

Kūčių vakaras buvo visiškai ramus: parodydavo kryžių prie Sausio 13-osios memorialo, grodavo dinas su raudomis – tai buvo visiškai normalu žiūrėti per televiziją. Buvo nepaprastai niūru. Be to, prisimenant 1994 metus, Lietuva buvo labai varginga, gyveno sunkiai, tik prieš porą metų buvo išvesta okupacinė kariuomenė.

Tada atsidūriau Anglijoje ir pamačiau tikrą, ryškią, šviesią Kalėdų dvasią bei papročius: parduotuvių dekoracijas, nuostabiai papuoštas vitrinas, didžiules egles. Man tai labai patiko. Jaučiausi visiškai ten, kur norėjau būti – nes džiaugsmas ir šventė visada geriau nei niūrumas“, – teigė A. Užkalnis.

Vyras taip pat pasidalijo, kad ypač mėgsta ir vertina kalėdinę muziką. Ji jo namuose girdima ne tik žiemos periodu.

„Aš pasidariau didelis kalėdinės muzikos fanas. Namie ji groja ištisus metus. Dar tada, kai buvo kompaktinės plokštelės, buvau nusipirkęs didžiulį kiekį kalėdinės muzikos. Kai tik mano mėgstamas atlikėjas išleisdavo kalėdinį albumą, aš jį įsigydavau“, – pasakojo rašytojas.

Nesupranta lietuvių pasipiktinimo

Dabar, anot pašnekovo, laikai pasikeitė. Dauguma šventėms puošiasi ir Lietuvoje.

„Žinau, kad žmones Lietuvoje dažnai stebindavo toks požiūris, o ypač todėl, kad daug kam nepatiko komercinis Kalėdų aspektas – pirkimas, pardavimai, reklamos. Sakydavo, kad net šviesos per ryškios. Tais laikais buvo tik kelios išpuoštos parduotuvės. Dabar, kai įeini į bet kurį prekybos centrą, pamatysi viską iš karto – visa kalėdinė tematika, puošmenos“, – dalijosi pastebėjimais vyras.

Nepaisant to, vis atsiranda žmonių, kurie piktinasi Kalėdų dvasia ar jų komerciniu aspektu. Pats rašytojas sakė to absoliučiai nesuprantantis.

„Pavyzdžiui, dabar, kai didelėse parduotuvėse jau spalį ar net rugsėjį pasirodo kalėdiniai skyriai, žmonės socialiniuose tinkluose piktinasi: „Kiek dar galima? Kodėl jau dabar?“ O man visada kyla klausimas – kuo jums tai trukdo? Ta prasme, kodėl tau pirkti? Tau nereikia, niekas tavęs nepriverčia į tai žiūrėti. Jei tau parduotuvė kelia nepasitenkinimą, tiesiog neik į ją.

Man tai primena britų komiko, „The Office“ kūrėjo Ricky Gervais, pasakymą: žmonės pamato gatvėje skelbimą „Mokau groti gitara“ ir supyksta, nors patys nenori groti gitaros. Taip ir su kalėdiniais džiaugsmais – niekas tavęs neprivers jų pirkti ar švęsti. Bet kai kuriems žmonėms tiesiog reikia kažkuo pasipiktinti, o kai kuriems lietuviams labai sunku pakęsti, kai šalia kažkam linksma“, – sakė A. Užkalnis.

Geriausios dovanos

Kalbėdamas apie geriausias dovanas, Andrius atskleidė, kad labiausiai vertina geras knygas. Jas mėgsta ne tik gauti, bet ir dovanoti.

„Man sunku kažką padovanoti, nes atrodo, kad aš viską turiu. Visada man patinka, kai dovanoja knygas, nes knygų niekada nebūna per daug.

Tikriausiai tai nelabai tinka Kalėdoms, bet jei kalbėtume apie gimtadienius, aš prašau, kad niekas man nieko nedovanotų, o pervestų pinigėlius mano mėgstamai gyvūnėlių prieglaudai. Tai visą laiką mano pageidavimas. Noriu padaryti kažką gero tiems, kuriems labiau reikia nei man.

Už dovanas vis tiek esu dėkingas, bet man, kaip ir daugeliui, daug maloniau dovanoti, negu gauti. Visada stengiuosi rinkti dovanas, kurios būtų netikėtos, bet tuo pačiu patiktų ar būtų naudingos žmogui, leistų atrasti kažką naujo ar kitaip pažvelgti į daiktus ar gyvenimą. Man labiausiai malonu, kai nupirkęs, pavyzdžiui, knygą, žinau, kad žmogus ją skaitys su dideliu malonumu“, – šyptelėjo jis.

Andrius Užkalnis 1 patiekalo per šventes nevalgo nė už ką: „Absoliučiai nepriimtina“

Tags: