Naujienų portalui tv3.lt jis pasakoja apie šios dienos prasmę, ilgametę lietuvišką tradiciją ir siunčia nuoširdų palinkėjimą visiems skaitytojams.
Kūčių prasmė – šviesos, susitaikymo ir šeimos vienybės diena
Kaip pasakoja kunigas R. Doveika, šiemet Kūčias švęsime paprastą savaitės dieną. Jis pabrėžia, jog jaučiasi dėkingas, kad tauta, valstybė ir visuomenė subrandino poilsio dieną, kad žmonės galėtų atlikti patį gražiausią darbą – atsigręžti į savo šeimą.
„Kūčių diena ir Kalėdų naktis vainikuoja keturių Advento savaičių patirtį. Per keturias savaites kiek gerumo į savo širdeles įsidėjome, kiek Adventinių dovanų galėjome išpakuoti – santykio, pagarbos, dėmesio, atjautos, pasidalinimo, maldos, įžengimo į save – tai tampa pačiu gražiausiu spindinčiu papuošalu, kuris suteikia mūsų namams išskirtinį elegantiškumą, sakralumą, savotišką unikalių santykių atsidengimą“, – aiškina kunigas.
Anot jo, Kūčios yra šeimos diena, kai atsiribojame nuo kasdienybės ir darbų, o dėmesį skiriame svarbiausiam – santykių kūrimui, puoselėjimui ir palaikymui.
„Nuo seno lietuvių tradicijose Kūčios tikintiems žmonėms buvo šventa diena, kai pasirūpinama buitimi – namų erdvės paruošimu, eglutės papuošimu.
Kūčios visuomet buvo aiškiai apibrėžtų įsipareigojimų diena, parodanti šeimos darną ir vienybę – kas pasirūpina egle, kas papuošimais, koks yra vaikų, vyro, motinos ar senelių vaidmuo“, – pasakoja jis.
Kunigas R. Doveika pabrėžia, kad šios patikėtos pareigos bei užduotys sukuria unikalią patirtį – vienas kito papildymą, kai namai tampa didžiausia užuovėja ir dovana. Tai laikas būti savimi, kalbėtis, auklėti, bręsti, mokytis gyventi su džiaugsmu, o kartu – išmokti priimti skausmą, sukrėtimus ar netektis.
„Mes visi per metus susipykstame, pakonfliktuojame, turime nuoskaudų. Dėl to Adventas, kuris buvo laikotarpis gydymosi ir meilės, Kūčias atidengia kaip dieną, kuri tampa pačia šviesiausia diena.
Tai diena, kurioje net ir gamta tampa minute ilgesne, šviesos pusėje išliekančia. Tai pasiruošimas tikėjimo nakčiai, kai mes, visi krikščionys, švenčiame Kristaus gimimo atminimą“, – sako jis.
Kunigo teigimu, Kūčios – tai šventė, kurioje atgimsta gyvenimo ir tikėjimo prasmė. Kristaus gimimo atminimo šventimas primena gimties naktį, kai nėščioji pasiekia aukščiausią savo būseną – ieško vietos, kur galėtų saugiai dovanoti pasauliui naują gyvybę.
„Per Kūčių vakarienę mes skaitome Šventąjį Raštą – būtent Kristaus gimimo istoriją. Kiekvienoje šeimoje ji skamba arba bent jau turėtų nuskambėti.
Mūsų patiekalai Kalėdų naktį yra išskirtiniai. Mums tai yra šventa naktis – lietuviška, iš kartos į kartą perduota tradicijų“, – teigia kunigas R. Doveika.
Atskleidė, ką simbolizuoja Kūčių papročiai
Kunigo R. Doveikos teigimu, Kūčios – tai laikas, kai svarbiausia atsiminti ir pagerbti savo šaknis, tęsti tradicijas bei stiprinti šeimos vienybę. Jis pabrėžia, kad didžiausias šios dienos darbas – atidengti tradicijų prasmę ir perduoti jas jaunajai kartai.
„Dėl to mes labai dažnai ant stalo padedame lėkštelę, kuri mums simbolizuoja visų prieš mane gyvenusių kartų svajonę, kad būtų vietos prie stalo. Vadinasi, Kūčių naktis yra svajonių naktis apie mus, kad būtume, gyventume, nes mūsų protėviai visose aplinkybėse išliko vilties žmonėmis“, – sako kunigas.
Anot jo, malda už protėvius ir palaiminimas prie Kūčių stalo yra neatsiejama lietuviškų tradicijų dalis.
„Sunku būtų įsivaizduoti katalikiškas Kūčias be maldos vienas už kitą prie stalo, be maldos už savo protėvius, be stalo palaiminimo. Ši elgsena Kūčių vakarienės, eiga, malda, Švento Rašto skaitymas yra karta iš kartos perduodami ir yra mūsų tapatumo, stiprybės išlikti tauta ženklas“, – aiškina R. Doveika.
Kunigas taip pat primena, kad Kūčių vakarienės patiekalai visuomet buvo be mėsos – taip pagerbiama senolių tradicija.
„Sotumas yra ne maisto gausoje. Mūsų protėviai, seneliai, tėvai buvo sotūs bendravimu, meile vienas kitam, dėmesiu, rūpesčiu vienas kitu. Mes visuomet išlaikėme, kad namai yra tvirtovė, o šeima yra mano, kaip asmens, stiprybė“, – sako dvasininkas.
Kūčių vakarienės centre, pasak kunigo, kalėdaitis, simbolizuojantis ne tik šeimos vienybę, bet ir mūsų tautos istoriją bei vietą pasaulyje.
„Kalėdaitis ant stalo yra dedamas į centrą. Jį paima vyriausias žmogus po sukalbėtos maldos ir duoda atsilaužti visiems kitiems su palinkėjimu, įvertinant visos šeimos metų gyvenimą. Tą patį padaro kiekvienas šeimos narys nuo vyriausio iki paties jauniausio.
Tai kalbėjimas šeimoje, kai turime už ką padėkoti, atsiprašyti ir paprašyti buvimo vienas kito gyvenime“, – pasakoja R. Doveika.
Pasak jo, po vakarienės katalikai tradiciškai leidžiasi į Kalėdų nakties mišias – tai simbolinis žingsnis į bendrystę ir tikėjimą: „Kalėdų naktis man, kaip kunigui, yra viena iš gražiausių naktų“.
Siunčia šviesos ir vilties palinkėjimą
Kunigas primena, kad Kalėdų naktis – tai aukščiausias Advento akordas, vainikuojantis keturių savaičių laukimą, apmąstymus ir pasiruošimą šviesos gimimui. Jo teigimu, ši ypatinga naktis atveria žmogaus širdį dėkingumui, meilei ir tikėjimui.
Paklaustas, ką norėtų palinkėti žmonėms šiuo laikotarpiu, kunigas dalijasi nuoširdžiu palinkėjimu:
„Šviesos, kuri sklinda nuo tavo žmogaus, dėl kurio tu nubundi kiekvieną rytą. Šviesos, kurios taip trokšta ir laukia tave mylintis ir gerbiantis žmogus, kaimynas, bendradarbis, visuomenė, tauta, valstybė. Šiandienos iššūkiai, rūpesčiai laukia šviesos, laukia tavo rankų, širdies, nuoširdumo, ryžto, apsisprendimo“.
Kunigas linki, kad Kūčios taptų laiku, kai žmogus sustoja, apmąsto savo gyvenimą ir priima sprendimą būti šviesa – tiek sau, tiek kitiems.
„Tegul ši diena būna apsisprendimo, vilties, meilės ir savasties diena, iš kurios sugrįžtume į kasdienybę atsinaujinę. Tegul į mūsų tautos gyvenimą gera būtų žiūrėti Dievui ir kitam žmogui“, – linki kunigas R. Doveika.