Artėjant Kalėdoms – Pabradėje žuvusio JAV kario žmona prabilo atvirai: „Norėčiau daugiau atsakymų“

Išskirtinis naujienų portalo tv3.lt interviu su Pabradėje žuvusio kario Edvino Franco žmona Georgia Franco.

Kaip praėjo pastarieji 8 mėnesiai?

Tiesą sakant, sielvartas yra labai keista emocija. Sakyčiau, ji labai svyruoja. Tikrai buvo akimirkų, kai jautėmės gerai, bet buvo ir tokių akimirkų, kai, atrodo, viskas blogai.

Mano vyras rugsėjį turėjo grįžti iš tarnybos Lietuvoje. Spalio mėnesį mano sūnui suėjo vieneri, o mano vyro gimtadienis būtų buvęs gruodžio 23 d. Taigi pastarieji mėnesiai tikrai buvo gana sunkūs, bet darome viską, ką galime, ir stengiamės eiti į priekį, net jei tai ne visada lengva.

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais

(70 nuotr.)

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais (nuotr. tv3.lt)

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais (nuotr. tv3.lt)

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais Juliaus Kalinsko/Fotobankas

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais Juliaus Kalinsko/Fotobankas

Atsisveikinimas su Pabradėje žuvusiais JAV kariais BNS Foto

Curtis Taylor (nuotr. Roberto Riabovo)

Jūsų sūnui tik vieneri. Kaip jis reaguoja? Ar supranta, kad tėčio nebėra?

Kadangi jis toks jaunas, nemanau, kad jaučia skirtumą. Tačiau kai parodau Edvino nuotraukas, jis šypsosi arba sako „tėtė“. Manau, kad jis susieja dalykus, bet, atvirai kalbant, jis dar toks mažas, kad turbūt niekada ir nesupras to skirtumo.

Edvino tarnyba Lietuvoje

Grįžkime šiek tiek atgal – kada ir kokiomis aplinkybėmis Edvinas pasakė, kad išvyksta į Lietuvą?

Aš žinojau, kad 2023 m. jis išvyks į užsienį. Jie (kariai – red. past.) žinojo apie tai iš anksto, bet nežinojo, kur tiksliai važiuos.

Praėjusį spalį, kai mums gimė sūnus, jiems buvo pasakyta, kad Edvino brigada vyks į Lietuvą. Aš prisimenu, kad paklausiau: „Kur ji yra? Maniau, kad vyksi į Lenkiją.“ O jis atsakė: „Ne, mus siunčia į Lietuvą.“

Aš sutikau. 2025 m. sausio mėnesį jie išvyko.

Ar tai buvo pirmas kartas, kai jis dislokuotas į kitą šalį?

Ne. Anksčiau jis tarnavo Pietų Korėjoje ir Vokietijoje.

JAV karių gelbėjimo operacija Pabradės poligone

(12 nuotr.)

JAV karių gelbėjimo operacija Pabradės poligone (Lietuvos kariuomenės nuotr.)

Ar judu dažnai kalbėdavotės, kai jis buvo Lietuvoje? Ką Edvinas pasakodavo apie Lietuvą, apie tarnybą čia?

Mums pasisekė – nors ne kasdien galėjome kalbėtis telefonu, kiekvieną dieną susirašydavome bent žinutėmis. Nuo tada, kai tik atvyko, kariai daug dirbo, bet iki avarijos Edvinas turėjo galimybę šiek tiek pamatyti Lietuvą. Jis sakė, kad čia labai gražu, tik labai šalta, o mes gyvename pietuose, kur visada labai karšta.

Ar nujautėte ką nors blogo? Sakoma, kad moterys turi stiprią nuojautą.

Tiesą sakant, visada jaudinausi, nes jis buvo kitoje šalyje ir aš nieko negalėčiau padaryti, jei kas nors jam atsitiktų. Visada nervinausi, kai jis buvo toli, bet niekada nenujaučiau, kad galėtų įvykti tokia nelaimė.

Be to, aš nieko nežinojau apie vietovę, kurioje jis buvo. Edvinas nenorėdavo manęs pernelyg jaudinti. Manau, kad jis daug ką laikė sau.

Tačiau aš niekada nebuvau pernelyg susirūpinusi, nes galvojau… Na, jis juk anksčiau buvo užsienyje.

Pabradės poligone žuvo 4 JAV kariai

Ar prisimenate tą akimirką, kai sužinojote, kad jūsų vyras ir trys jo kolegos dingo?

Taip. Apie tai dar ryte man pranešė kito dingusio kario žmona. Kariuomenės atstovai atvyko tik vakare ir pasakė, kad negali rasti Edvino ir jo draugų, nežino, kur jie yra. Aš tik paklausiau: „Kaip suprasti? Kaip juos praradote?“

Taigi, apie tai aš sužinojau kovo 25-ąją. Kol mus oficialiai informavo kariuomenė, vis dar ėjo 25 diena, tačiau čia (Lietuvoje – red. past.) jau buvo kovo 26 d.

Kiek dažnai sekėte naujienas, kas vyksta Lietuvoje?

Kariuomenės atstovai kasdien mus informuodavo, kas naujo ir panašiai. Man asmeniškai buvo labai sunku žiūrėti ir skaityti naujienas.

Mano šeima labai intensyviai sekė naujienas, jie buvo visiškai įsitraukę, o aš stengiausi vengti socialinių tinklų. Tačiau po tragedijos iš naujo viską perskaičiau, peržiūrėjau nuotraukas. Taip galėjau susidaryti vaizdą apie tai, kas buvo daroma kiekvieną dieną.

Ar sulaukėte pagalbos ne tik iš kariuomenės, bet ir kitų, pavyzdžiui, ambasados, politikų?

Buvo žmonių, kurie susisiekė su mumis pasikalbėti. Liepos mėnesį mes lankėmės Lietuvoje, susitikome su krašto apsaugos ministre, keliais žmonėmis iš ambasados, galiausiai susitikome su Lietuvos prezidentu.

Georgia lankėsi Lietuvoje

Kaip praėjo jūsų kelionė į Lietuvą? Ar ji įvyko jūsų, karių šeimų, iniciatyva, ar visgi sulaukėte JAV kariuomenės, ambasados kvietimo?

Atleiskite, nežinau, kaip jūs tiksliai vadinate šią šventę, bet liepos 6-ąją mūsų vyrai buvo apdovanoti. Taigi mes atvykome čia, kad atsiimtume jų apdovanojimus.

Ir kariuomenė, ir ambasada, manau, dirbo ranka rankon su Lietuva, kad mes atvyktume ir galėtume tai priimti asmeniškai. Taip pat su krašto apsaugos ministre nuvažiavome į įvykio vietą.

Apskritai, visa tai buvo labai gražu, žmonės buvo labai malonūs. Aš niekada nebuvau išvykusi iš JAV, tai – mano pirmas kartas kitoje šalyje, todėl buvo tikrai įdomu pamatyti iš esmės kitokią kultūrą.

Lietuvius ši tragedija tikrai palietė, nes tokios nelaimės nutinka labai retai. Tačiau kasmet įvairiose šalyse žūsta ne vienas amerikiečių karys. Kiek plačiai ši tragedija buvo nušviesta JAV?

Mano aplinkoje visi apie tai žinojo. Naujiena buvo transliuojama per kai kuriuos didžiausius naujienų kanalus, bet tai buvo tarsi loterija – žmonės apie tai arba išgirdo, arba ne. Visgi daug žmonių žinojo.

Žinia apie tragediją labiau išplito Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Daug kitų valstybių gyventojų kreipėsi į mus. Tai buvo labai keista, aš net neįsivaizdavau, kad tiek daug žmonių žinojo, kas vyksta.

Ar ši tragedija jūsų šalyje įžiebė diskusijas apie, pavyzdžiui, didesnį karių saugumą misijose užsienyje? Kitaip tariant, ar ši nelaimė padarė kokį nors poveikį?

Aš tikiuosi, kad tai padarė įtaką, ypač JAV kariuomenei. Kai vyksti į kitą šalį, turi gerai išstudijuoti tą vietovę, žemę, į kurią siunti savo karius, nes ten nebus taip pat, kaip JAV.

Aš tikiuosi ir meldžiuosi, kad mano vyro nelaimingas atsitikimas paskatins žmones imtis saugos ir atsargumo priemonių ir iš tiesų išstudijuoti vietą, į kurią vyksta, o ne tiesiog manyti, kad viskas bus gerai.

Aš tikrai nežinojau, kaip atrodo pelkė, bet dabar žinau ir esu labiau išsilavinusi. Tikiuosi, kad tai padės ugdyti sąmoningumą ir šviesti žmones, kad tokia tragedija niekam nepasikartotų.

Tragedijos priežastys – štai ką žino artimieji

Esminis klausimas – ar šiandien žinote priežastį, kodėl žuvo jūsų vyras ir jo kolegos?

Tiesą sakant, vienintelė priežastis, kurią mes žinome, yra ta, kad jie važiavo padėti ištraukti kitas, įstrigusias karines transporto priemones. Kad ir kokiu keliu jie važiavo, tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas. Jie negalėjo įsivaizduoti, ant ko užvažiuos.

Norėčiau, kad turėtume daugiau konkrečių atsakymų, bet vienintelis, kurį tikrai žinome, yra tas, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Ar yra indikacijų, kad jūsų vyras ir jo kolegos nesilaikė taisyklių, nepakluso įsakymams ir pan.?

Nežinau. Mano vyras ir jo kolegos darė būtent tai, ką būtų darę per bet kurią kitą misiją ar operaciją. Jie važiavo būtent tokiu keliu, koks jiems buvo nurodytas, darydami tiksliai tai, ką būtų darę bet kurią kitą tarnybos dieną.

Daugybė karių žmonų kasdien nerimauja dėl savo vyrų sveikatos ir gyvybės. Kokį patarimą joms duotumėte?

Manau, didžiausias patarimas, kurį galėčiau duoti, – niekada nežinai, kas gali nutikti. Ši tragedija buvo akis atverianti patirtis, iš kurios išmokau, kad reikia vertinti kiekvieną dieną.

Jei jūsų vyras tarnauja kariuomenėje, išvyksta į pratybas ar į kitą šalį, tiesiog stenkitės gyventi kiekviena diena. Mano vyro žūtis buvo stipriai mus išgąsdinęs nelaimingas atsitikimas. Žinau, kad tai baugina daugelį žmonių, bet taip jau nutiko.

Tiesiog per daug nesijaudinkite dėl to, kas gali nutikti. Praleiskite laiką su savo vyru ar žmona, šeima ir gyvenkite kiekviena diena. Supratau, kad neverta ginčytis ar jaudintis dėl smulkmenų.

Esu dėkinga už laiką, kurį praleidau su savo vyru, ir už laiką, kurį jis praleido toli nuo manęs. Mūsų santykiai buvo labai stiprūs ir kupini meilės, ir aš nesigailiu nė vienos akimirkos.

Todėl nesvarbu, kuo užsiimate, jūs visada nerimausite dėl savo antrosios pusės. Tiesiog palaikykite ir mylėkite ją, ir jei, neduok Dieve, kas nors nutiktų, žinokite, kad nors iš pradžių tai atrodo neįmanoma, su laiku pasidaro šiek tiek lengviau.

Ketina sugrįžti į Lietuvą

Kaip ir minėjote, gruodžio 23 d. bus jūsų vyro gimtadienis, po poros dienų – Kalėdos. Ar kartu su šeima planuojate ką nors ypatingo?

Pas mus su sūnumi atvažiuos mano vyro šeima. Edvinas labai mėgo korėjietišką barbekiu ir apskritai visą Azijos virtuvę, todėl valgysime jo mėgstamą maistą ir bandysime šiek tiek palengvinti sunkią dieną. Gera, kad jo gimtadienio ir Kalėdų proga būsime visi kartu.

Lietuva jums visada asocijuosis su neigiamomis akimirkomis ir tragiškais įvykiais. Ar planuojate kada nors čia sugrįžti?

Taip, iš tiesų mes atvažiuosime čia su mano drauge Kai, kuri buvo Jose, taip pat žuvusio per avariją, žmona. Kovo mėnesį mes čia praleisime porą dienų, o tada keliausime į Italiją ir Graikiją.

Tiesiog norėjome kur nors išvykti, bet taip pat norėjome būti čia per nelaimės metines. Manome, kad tai mums padės šiek tiek palengvinti skausmą.

Ar norėtumėte dar ką nors pridurti?

Tiesiog noriu padėkoti jums už nuolatinę paramą, mintis ir maldas už mus. Vienas iš labiausiai įsimintinų ir širdį šildančių dalykų, kuriuos matėme, buvo jūsų šalies ir jūsų lyderių parama. Jūs parodėte, kad nors tai, kas įvyko, yra tragedija, jūs mus palaikėte, galvojote apie mus. Buvo stebuklinga matyti, su kokia didele pagarba ir orumu kita šalis rūpinosi mūsų kariais, iki kol jie buvo pargabenti namo.

Artėjant Kalėdoms – Pabradėje žuvusio JAV kario žmona prabilo atvirai: „Norėčiau daugiau atsakymų“

Tags: