Velionis JAV senatorius Johnas McCainas kadaise juokavo, kad pažvelgęs V. Putinui į akis mato tris raides – K, G ir B, taip primindamas jo praeitį Sovietų Sąjungos saugumo struktūrose.
Šis palyginimas ypač įstringa žiūrint vaizdo įrašus iš Kremliaus, kuriuose V. Putinas sėdi priešais JAV pasiuntinius. Jis akivaizdžiai nesislepia – iš jo laikysenos ir veido išraiškos sklinda pasitikėjimas savimi.
V. Putinas, regis, įsitikinęs, kad diplomatinė situacija pasisuko jo naudai: santykiai su Vašingtonu šyla, o mūšio lauke Rusija po truputį juda į priekį.
Analitikų teigimu, Kremlius nemato jokios priežasties atsitraukti nuo savo reikalavimų. Tarp jų – kad Ukraina atsisakytų likusios jos kontroliuojamos Donecko srities dalies, jog visa okupuota teritorija būtų tarptautiniu mastu pripažinta Rusijos dalimi, kad Ukrainos kariuomenė būtų smarkiai apribota, o NATO narystė Ukrainai būtų visam laikui atmesta.
Keli galimi karo raidos scenarijai
Šiuo metu matomi keli galimi karo raidos scenarijai. Vienas jų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali bandyti priversti Ukrainą sutikti su paliaubomis, kurios būtų nepriimtinos jos visuomenei: su teritoriniais nuostoliais ir be tvirtų saugumo garantijų, galinčių užkirsti kelią naujai Rusijos agresijai.
Jei Ukraina tokiam susitarimui nepritartų arba jį vetuotų Maskva, D. Trumpas yra leidęs suprasti, kad gali tiesiog atsitraukti nuo karo. Praėjusią savaitę jis pareiškė:
„Kartais reikia leisti žmonėms išsiaiškinti patiems.“
BBC pažymi, kad JAV taip pat galėtų nutraukti gyvybiškai svarbios žvalgybos teikimą Ukrainai – be jos Kyjivui būtų daug sunkiau laiku aptikti Rusijos dronus ir smogti strateginiams taikiniams.
Kitas scenarijus – karas ir toliau vilktųsi, Rusijai lėtai stumiantis į priekį Rytų Ukrainoje.
Tai, kad Vašingtono parama Ukrainai silpnėja, patvirtina ir naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija, kurioje Rusija nebevadinama „egzistencine grėsme“, o raginama „atkurti strateginį stabilumą“ santykiuose su Maskva.
Tokioje situacijoje kyla klausimas: kas apskritai galėtų pakeisti V. Putino sprendimus? Ir ką dar galėtų padaryti Ukraina, Europa ar net Kinija?
Ar Europa gali imtis daugiau?
Šiuo metu Europa ruošiasi galimoms paliauboms. Pagal vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“ svarstoma tarptautinės karinės misijos idėja, kuri padėtų Ukrainai atgrasyti būsimą Rusijos puolimą, taip pat planuojama finansinė parama karo nuniokotos šalies atstatymui.
Tačiau dalis pareigūnų mano, kad Europa turėtų ruoštis ne taikai, o ilgalaikiam karui. Jų teigimu, būtina ne tik padėti Ukrainai „išgyventi šiandien“, bet ir planuoti paramą 15–20 metų trunkančiai konfrontacijai su Rusija.
Tarp siūlymų – didesnė pagalba saugant Ukrainos dangų nuo raketų ir dronų. Tam galėtų būti išplėsta „Europos dangaus skydo“ iniciatyva, leidžiant Europos oro gynybos sistemoms saugoti bent jau Vakarų Ukrainą.
Kai kurie ekspertai taip pat siūlo dislokuoti Europos karius Vakarų Ukrainoje, kad šie saugotų sienas ir leistų Ukrainos pajėgoms sutelkti dėmesį į frontą. Vis dėlto dauguma tokių idėjų atmetamos baiminantis konflikto eskalacijos.
Chatham House analitikas Keiras Gilesas BBC teigė, kad šios baimės yra perdėtos. Pasak jo, Vakarų kariai Ukrainoje jau yra, o oro gynybos dislokavimas Vakarų Ukrainoje vargiai sukeltų tiesioginį susidūrimą su Rusija.
Jo teigimu, vienintelis tikras Rusijos agresiją stabdantis veiksnys – realus ir matomas Vakarų karinis buvimas ten, kur Rusija ketina pulti.
Vis dėlto toks sprendimas būtų politiškai itin sudėtingas – daugelis Vakarų Europos rinkėjų nenori rizikuoti atvira konfrontacija su Maskva.
BBC pažymi, kad mažai kas tiki Ukrainos galimybe artimiausiu metu susigrąžinti okupuotas teritorijas. Pastaruoju metu Ukrainoje girdima ne apie puolimą, o apie būtinybę sulėtinti Rusijos veržimąsi ir padidinti kainą, kurią ji moka gyvybėmis ir ištekliais.
Sankcijos ir karo kaina
Kitas galimas spaudimo įrankis – sankcijos. Rusijos ekonomika jaučia jų poveikį: infliacija siekia apie 8 proc., palūkanų normos – 16 proc., augimas lėtėja, biudžeto deficitas didėja, o realios gyventojų pajamos mažėja.
Tačiau kol kas tai mažai keičia Kremliaus požiūrį. Rusijos verslas randa būdų apeiti apribojimus, pavyzdžiui, gabendamas naftą vadinamaisiais „vaiduoklių laivais“.
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)” class=”articlePhoto”> 
RUSI analitikas Tomas Keatinge’as BBC teigė, kad Vakarų sankcijų politika yra pernelyg skylėta. Jo nuomone, jei Vakarai iš tiesų nori smogti Rusijos karo ekonomikai, reikėtų visiškai uždrausti rusiškos naftos eksportą ir griežtai taikyti antrines sankcijas.
Sankcijos teoriškai galėtų paveikti ir visuomenės nuotaikas. Spalį Rusijos valstybinė apklausa parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų jaučiasi pavargę nuo karo.
Vis dėlto, kaip pažymi BBC, dauguma Kremliaus politikos ekspertų sutaria, jog reikšminga Rusijos visuomenės dalis ir toliau remia Putino vykdomą karą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.