18 metų Kauno technologijos universitete dėstęs ir tik prieš kelerius metus akademinę karjerą, kaip docentas praktikas, baigęs kaunietis L. Gudonavičius mokslinę veiklą derino su Rytų kovos menais.
Šiuo metu L. Gudonavičius vadovauja Baltijos šalių Wing Tsun KungFu asociacijai bei kuria naujas mokyklas Šiaurės šalyse. Jam neseniai suteiktas 7 meistriškumo lygis, o tai – vienas aukščiausių pasiekimų šio kovos meno srityje ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje. 7-o ir aukštesnio lygio meistrų yra ne daugiau nei dešimt.
Ant Šaolino vienuolyno sienos, memorialinėje lentoje neseniai buvo iškalti 4-ių europiečių vardai: šalia iškiliausių meistrų dabar įamžintas N. Maday ir trys jo mokiniai, tarp kurių ir kaunietis L. Gudonavičius.
Viskas prasidėjo nuo vaizdajuosčių ir žurnalų
1980 metais gimęs kaunietis paminėjo, kad jo kelias į kovos menus buvo kiek neįprastas. Jo kartos žmonės puikiai pamena, kad tuo metu, kai internetas dar tik buvo kuriamas, informacija apie Rytų kovos menus buvo ribota ir gana skurdi.
Pastatų rūsiuose veikė sovietmečiu uždraustos karatė klubai, buvo praktikuojamas ir dziudo bei iš sovietų jėgos struktūrų kilusios kovinės savigynos sambo sekcijos. Byrant sovietų imperiją nuo Vakarų pasaulio skyrusiai geležinei uždangai, vaizdo magnetofonams tapus labiau prieinamais ir dygstant videoįrašų nuomos punktams, dabar jau pamirštos VHS vaizdajuostės tapo tikru lobynu.
L. Gudonavičius pasakojo, kad jam, kaip ir daugeliui jo bendraamžių, nepakartojamą įspūdį paliko pirmą kartą matyti legendiniai filmai „Drakono kelias“, „Drakonas įžengia“, kuriuose pagrindinį vaidmenį sukūrė Bruce’as Lee.
„Man tai buvo kažkas nerealaus, visai kitame lygmenyje pamačiau kovos estetiką, kovinių judesių dinamiką. Iš karto mano kambaryje ant sienos atsidūrė plakatas su Bruce’u Lee, taip pat suvokiau norintis užsiimti tuo kovos menu, kurį jis kultivuoja. Žinojau, kad tai – kinų kovos menas, tačiau labai trūko konkrečios informacijos. Praėjo nemažai laiko, kol išsiaiškinau, kad tai – Wing Tsun KungFu.
Tačiau Lietuvoje tuo metu užsiiminėti šiuo kovos menu nebuvo jokių šansų. Dominavo japoniški kovos menai, todėl užsiiminėjau karatė. Be to, dar buvo labai gajus stereotipas, kad tiek karatė, tiek boksas – susiję su nusikalstamu pasauliu ir jo atstovais“, – portalui „Delfi“ pasakojo L. Gudonavičius.
Tai ką išvydo, buvo panašu į magiją
Informacija apie Rytų kovos menus sklido ne tik per vaizdajuostes – kai kam pavykdavo gauti vakarietiškų žurnalų. Godžiai informaciją gaudę jaunuoliai patys iš jos nuotrupų mokinosi kovos menų, žurnalai buvo kopijuojami tuomečiais kopijavimo aparatais.
Kartą mokykloje Lino klasiokas parodė skelbimą, reklamuojantį KungFu užsiėmimus. Susisiekus nurodytu telefonu paaiškėjo, jog skelbimą įdėjęs asmuo – vienas iš Wing Tsun entuziastų, turintis nemažą kolekciją žurnalų ir vaizdo kasečių Wing Tsun KungFu tematika. Viename tų žurnalų Linas aptiko gyvenimą pakeitusią žinutę, jog Varšuvoje vyks Wing Tsun seminaras. Tai – KungFu šaka, kurią kultivavo legendinis Bruce’as Lee. Suderinus detales su organizatoriais, Wing Tsun entuziastų grupelė išvyko į seminarą Lenkijoje. Būtent Varšuvoje Linas susipažino su mokytoju tapusiu meistru iš Vengrijos Norbertu Maday.
„Tai buvo tarsi mano vaikystės svajonės išsipildymas. Kelionė iki Varšuvos trukdavo 10 valandų, be to, niekas nežinojo, kokių staigmenų laukti Lenkijos pasienyje“, – prisiminė L. Gudonavičius.
Savarankiškai, kaip ir kiti entuziastai, iš vaizdajuosčių, knygų ir žurnalų mokęsis kaunietis Lenkijoje pirmą kartą pamatė, kaip iš tiesų atrodo ši kovos technika.
„Pamačiau tai, kas man atrodė nesuvokiama. Žmogus su tavimi bendrauja, o tuo pačiu metu kovoja su kitu žmogumi. Man tai atrodė nesuvokiama protu – kaip galima vienu metu kalbėti ir tuo pat metu kovoti, kai oponentas vos spėja gintis? Man tai buvo tarsi kažkokia magija.
Žinojau, kad Wing Tsun – artimo kontakto, greita kova. Pamenu, visą naktį negalėjau užmigti, vis svarsčiau: ar jie prieš tai repetavo? kaip tai gali būti?“ – sakė iš Jonavos kilęs ir ten karjerą pradėjęs kaunietis.
Jis minėjo netrukus supratęs, kad iškiliausi meistrai aukštus rezultatus pasiekia lavindami refleksus bei tobulindami techniką. Taip kilo įkvėpimas siekti meistriškumo aukštumų.
Varginančios kelionės, treniruotės ir paskaitos universitete
Kelio link meistrystės pradžia lengva nebuvo. L. Gudonavičius kartą mėnesyje drauge su kitais Wing Tsun entuziastais, o vėliau – vienas, automobiliu, traukiniu ar autobusu vykdavo į Lenkiją, kur instruktoriams bei asistentams skirtus kursus vedė iš Vengrijos atvykęs mokytojas.
Tuo pat metu tekdavo rasti laiko studijoms universitete, o jį pabaigus – dėstytojo darbui. Žinoma, dažnos kelionės į Lenkiją reikalavo ne tik ištvermės, bet ir pinigų.
„Labai svarbu, kad morališkai mane labai palaikė tėvai. Jie sakė „Užsiiminėk, matome, kad čia yra geras dalykas, tad padėsime, kiek reikia.“ Tuo metu jau studijavau, gaudavau stipendiją, taip pat įsidarbinau. Kainavo viskas: kelionės, pamokos, apranga. Tačiau dariau viską, kad galėčiau pats sumokėti už mokslus“, – prisiminė L. Gudonavičius.
Kaunietis minėjo, kad būtinybė sumokėti už pamokas tebuvo vienas ir galybės iššūkių, prie kurio prisidėjo nuolatinės kelionės automobiliu ar autobusais į Lenkiją, sekinantis nuovargis, miego stoka.
„Važiuoji per naktį, o kelionė į vieną pusę trukdavo apie 10 valandų. Tada – 8 valandas trunkanti treniruotė, po jos – privačiai pasitreniruoji, tada vėl 10 valandų važiuoji atgal tiesiai į universitetą. Tada – į paskaitas, jose kiek pavykdavo, tiek pamiegodavau. Toks buvo mano kelias“, – sakė L. Gudonavičius.
Pirmą Wing Tsun KungFu klubą kaunietis įsteigė studijuodamas antrame kurse. Jo mokiniais tapo grupiokai ir keli bendrakursiai. Tada L. Gudonavičiaus pažanga neva dar nedarė įspūdžio – jis buvo ketvirto lygio mokinys.
Kovos menas geriems žmonėms
Kai Kaune buvo įkurtas pirmas klubas, Wing Tsun kelionę tęsiantis kaunietis susidūrė su tvirtai įsišaknijusiais stereotipais, esą, kovinės sporto šakos bei Rytų kovos menai neišvengiamai susiję su agresija, smurtu ir nusikalstamu pasauliu.
„Kovos menas yra ne tik fizinis kūno lavinimas, bet ir pažinimo kelias. Tai kultūriniai aspektai, pagarba žmonėms, kurių dėka šiuo kovos menu gali užsiiminėti. Kovos menai kilę iš Šaolino vienuolyno. Tai visai kitais principais grįsta kultūra“, – sakė L. Gudonavičius.
Mokydamasis kovos meno paslapčių kaunietis nustebo sužinojęs, kad jo mokytojo mokytojas, didžiojo meistro titulą pelnęs Leung Tingas turi ir filosofijos mokslų daktaro laipsnį.
„Vėliau jis gavo ir garbės profesoriaus laipsnį, taigi man darėsi labai smalsu, kodėl kovos menais užsiima ir intelektualūs žmonės. Kai apsižvalgiau plačiau, pamačiau, kad tarp jų yra žinomų ir garbių žmonių iš viso pasaulio.
Tai Donnie Yenas, taip pat Jackie Chanas, Robertas Downey jaunesnysis, Michelle Yeoh, Nicolas Cage’as, iš Bruce Lee mokęsis Kareemas Abdulas-Jabbaras ir daugelis kitų.
Pradėjus populiarinti Wing Tsun Lietuvoje, pagrindinis šūkis ir žinutė buvo, kad tai yra kovos menas geriems žmonėms. Būtent tai norėjome pabrėžti ir pakeisti stereotipą, jog kovos menu užsiima tik kriminalinis pasaulis“, – prisiminė meistras.
Kelias iki vardo ant Šaolino sienos truko 27 metus
L. Gudonavičiaus kelias į meistrystę prasidėjo dar nesulaukus 18 metų. Kaunietis pamena, kaip viename žurnalų pamatė nuotrauką, įamžinusią nedideliais kinų kardeliais ginkluoto meistro kovą su ilgą lazdą laikančiu oponentu.
Kaip vėliau paaiškėjo, žmogus su kardeliais buvo didysis meistras Leung Tingas, Wing Tsun sistemos įkūrėjas.
„Šis reginys man paliko labai stiprų įspūdį, net buvo sunku įsivaizduoti, kad tokia kova įmanoma. Tada ir pasakiau sau, kad jei bus galimybė, tai eisiu šiuo keliu ir padarysiu viską, kad pasiekčiau maksimumą.
Taip prasidėjo labai tikslingas darbas. Nuo pat pradžių turėjau tikslą ir 27 metus ėjau šiuo keliu. Nors kovos menas kilęs iš vienuolyno, tai nėra susiję su kokiomis nors religinėmis praktikomis, o greičiau yra filosofija, pagrįsta trimis kryptimis – ne tik budizmo, konfucianizmo, bet ir daoizmo.
Vienas svarbiausių mūsų sistemos akcentų – pagarba. Kitas akcentas tas, kad tu gali išmokti stipriau bei greičiau smūgiuoti, tačiau kur kas svarbiau – išmokti būti geresniu žmogumi. Tai vertybės, žmogiškumo aspektai, kurie yra be galo svarbūs.
Tai mane paskatino tęsti šį kelią, nes jaučiuosi esantis puikioje bendruomenėje, kurioje akcentuojama pagarba vienas kitam, pagarba šaltiniui, kurio dėka tu šiandien gali užsiiminėti šiuo kovos menu“, – svarstė L. Gudonavičius.
Vertybių svarbą akcentavo ir Lietuvoje reguliariai viešintis kauniečio mokytojas Rytų Europos Wing Tsun KungFu organizacijos vadovas N. Maday.
„Mūsų nariai nekovoja ringe, mes nerengiame varžybų, mūsų vaikinai nedirba apsauginiais baruose. Čia viskas paremta abipuse pagarba“, – sakė N. Maday.
Ketina grįžti į universitetą, sulaukė pasiūlymo tapti kviestiniu dėstytoju
Kaunietis minėjo, kad 27 metus trukęs kelias iki pripažinimo buvo kryptingas ir nuoseklus ne tiktai kūno, bet ir asmenybės lavinimas.
Skirtingai nei kitas sporto šakas praktikuojantys atletai, Wing Tsun kovotojai nerengia varžybų, o kvalifikaciją įgyja laikydami egzaminus, per kuriuos išlavintus įgūdžius bei techniką vertina kiti meistrai.
„Savu laiku, kai mokiausi šio kovos meno, per dieną treniruotėse praleisdavau po 5–6 valandas. Šiuo metu aš ir mano mokytojas daug laiko skiriame šio kovos meno populiarinimui Europoje ir kitose šalyse“, – sakė L. Gudonavičius.
Didelis užimtumas kaunietį privertė atsisakyti akademinės veiklos, dėstytojo darbo Kauno technologijos ir Lietuvos sporto universitetuose. Tačiau jis paminėjo dabar jau turintis minčių skaityti paskaitas, be to, prisipažino jau sulaukęs Danijos Kopenhagos universiteto pasiūlymo tapti kviestiniu dėstytoju.
„Pagrindinė mano dėstoma sritis – strateginis valdymas. Studentams būdavo labai įdomu, kai dėstomo dalyko principus pateikdavau per kovos menų prizmę. Jie nustebdavo sužinoję, kad prieš juos stovintis dėstytojas – dar ir kovos menų meistras“, – sakė L. Gudonavičius.
Taigi, šiandien Šaolino vienuolyno sienoje iškaltas Lino Gudonavičiaus vardas simbolizuoja ne tik asmeninį beveik 30 metų trukusio kryptingo darbo rezultatą, bet ir Lietuvos vardą pasaulinėje kovos menų ir Wing Tsun KungFu istorijoje. Tai liudijimas, kad kantrybė, pagarba tradicijai, nuoseklus savęs tobulinimas ir aiškios vertybės gali nuvesti nuo paauglystės svajonių, gimusių prie VHS vaizdajuosčių, iki pripažinimo vietoje, kuri laikoma Rytų kovos menų ištakomis.
L. Gudonavičiaus kelias rodo, jog tikroji meistrystė matuojama ne titulais ar kovomis, o gebėjimu augti pačiam, auginti bendruomenę, šiuo atveju visą Baltijos Wing Tsun KungFu asociaciją ir naujas mokyklas Šiaurės šalyse, bei perduoti pagarbos, žmogiškumo bei atsakomybės principus ateities kartoms.
