Tyrinėdami Šveicarijos pelkę, du savanoriai archeologai atrado dvi seniausias keltų monetas, kada nors rastas šioje šalyje, kurios, tikėtina, buvo aukos senovės dievams.
Abi auksinės monetos buvo nukaldintos beveik prieš 2300 metų, maždaug III a. viduryje. „Tai reiškia, kad jos priklauso labai mažai grupei, kurią sudaro vos daugiau nei 20 žinomų seniausių keltų monetų iš Šveicarijos“, – teigė Šveicarijos archeologai gruodžio 18 d. išplatintame pranešime.
Viena moneta yra stateris, sveriantis 7,8 gramo, o kita – ketvirtadalis staterio, sveriantis 1,86 gramo. Terminas „stateris“ kilęs iš senovės graikų monetų. IV a. pabaigoje Europos žemyninės dalies keltams, dirbusiems samdiniais, vis dažniau buvo mokama graikų monetomis. Vėliau šios monetos tapo įkvėpimo šaltiniu keltų monetų kalimui III a. pradžioje, kai prasidėjo jų imitavimas, kaip nurodyta pareiškime.
Šiuo atveju buvo imituojami aukso statrai, nukaldinti Makedonijos karaliaus Filipo II, Aleksandro Didžiojo tėvo, valdymo laikotarpiu. Abiejose monetose „galvos“ pusėje (averse) pavaizduotas graikų dievo Apolono profilis, o „uodegos“ pusėje (reverse) – dviejų arklių vežimas.
Tačiau dvi naujai rastos monetos buvo šiek tiek pakeistos, palyginti su graikų originalais. Pavyzdžiui, mažesnės monetos „uodegoje“ po žirgais matoma triguba spiralė. Šis simbolis, žinomas kaip triskele (taip pat vadinamas triskelion), dažnai pasirodo keltų mene.
Retos monetos buvo iškastos daugiausia remiantis nuojauta. 2022–2023 m. savanoriai archeologai iš vietos archeologijos skyriaus „Archaeology Baselland“ toje pačioje vietovėje – Bärenfels pelkėje netoli Arisdorfo savivaldybės – aptiko 34 keltų sidabrines monetas. Tai paskatino Wolfgangą Niederbergerį ir Danielį Moną, taip pat savanorius archeologus iš „Archeology Baselland“, 2025 m. pavasarį atlikti tolesnius tyrimus šioje vietovėje, kur jie atrado dvi aukso monetas, teigiama pranešime.
Aukos dievams?
Anot pranešimo, įmanoma, kad šios dvi monetos buvo auka dievams.
„Ekspertai mano, kad keltų aukso monetos nebuvo naudojamos kasdieniniams sandoriams. Jos buvo pernelyg vertingos tam“, – teigiama pareiškime. Be atlyginimų mokėjimo, jos taip pat galėjo būti naudojamos kaip diplomatinės dovanos, dovanos pasekėjams, politinių tikslų siekimui arba kaip kraitis.
Keltų monetos dažnai randamos netoli pelkių ir vandens telkinių. Šis modelis taip pat pastebimas Arisdorfe, kur vandens užpildytos įgriuvos sudaro Bärenfels pelkę. Keltų tautos tokias vietas laikė šventomis ir skirtomis dievams, todėl atrodo pagrįsta manyti, kad monetos ten buvo sąmoningai paliktos kaip aukos, teigiama pranešime.
Abi monetos kartu su sidabrinėmis monetomis iš tos pačios vietos bus eksponuojamos specialioje vitrinoje Bazelyje nuo 2026 m. kovo mėn.