Tai yra svarbios permainos. Tačiau dar didesnės jos laukia po 20–30 metų, kai į pensiją išeis daug daugiau gyventojų, nei išeina dabar.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad tuomet „Sodrai“ gali pritrūkti pinigų mokėti anuitetus – papildomas pensijas iš papildomo kaupimo fonduose.
Niūrios ateities prognozės dėl pensijų ateities
Iki šiol pensijų anuitetus gauna gana nedaug gyventojų, kurie baigia kaupimą II pakopoje. Be to, pačių anuitetų dydis, palyginti su įprastomis senatvės pensijomis, yra gana nedidelis.
Tačiau ši situacija keičiasi – artimiausiais metais išmokų gavėjų daugės, o kartu gali padaugėti ir nusivylimo bei konfliktų.
Taip mano Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Jis atkreipia dėmesį, kad būtent pensijų anuitetai kelti bene daugiausia įtampų.
Mat užuot visą sukauptą sumą pasiimtų pasiėmęs iš karto, žmogus už ją privalo „nusipirkti“ fiksuoto dydžio mėnesinę išmoką visam likusiam gyvenimui.
Tokia tvarka reiškia, kad žmogus netenka galimybės pats spręsti, kaip ir kada panaudoti sukauptus pinigus, net jei pasikeičia jo gyvenimo aplinkybės.
„Tie žmonės, kurie prieš tris ar ketverius metus nusipirko anuitetą, gauna apie 60 eurų. Per trejus metus jis padidėjo gal penkiais ar šešiais eurais“, – skaičiuoja R. Lazutka.
Tuo metu „Sodros“ pokamos senatvės pensijos per tą patį laikotarpį augo šimtais eurų.
„Žinome, kad per keletą metų pensijos išaugo turbūt apie 300 eurų, o anuitetas prisidėjo keliais eurais“, – pabrėžia ekonomistas.
Jo manymu, tokie skirtumai tarp anuitetų ir „Sodros“ pensijų dydžių augimo neišvengiamai sukels gyventojų nepasitenkinimą.
„Žmonės bus nepatenkinti ir reikalaus, kad nebūtų privaloma pirkti anuitetų“, – prognozuoja R. Lazutka.
Valstybės garantijos – kieno sąskaita?
Dar viena tema, kuri, pasak ekonomisto, ateityje bus keliama vis garsiau – valstybės atsakomybė už „Sodros“ valdomą anuitetų fondą ir tai, kas galiausiai už tai sumoka.
„Jeigu atsitiktų taip, kad anuitetų fonde pritrūktų lėšų, nuostolius dengtų valstybė, tai yra mokesčių mokėtojų pinigai“, – sako jis.
Anot R. Lazutkos, tai reiškia, kad už privačių pensijų sistemą moka ir galbūt antrą kartą turės primokėti ir tie, kurie joje nedalyvavo. Vieną kartą – savo mokesčiais jie prisideda prie „skatinamosios“ priemokos kaupiantiems, o kitą – ateityje, kad būtų užtikrintas anuitetų mokėjimas.
„Mokesčių mokėtojų, kurie visiškai nieko nedėjo, pinigais būtų gelbėjami tie, kurie dalyvavo“, – aiškina jis.
Ekonomistas kelia klausimą, ar tai socialiai teisinga visų gyventojų atžvilgiu.
„Kodėl valstybė garantuoja? Kodėl tai turi būti visų problema?“ – klausia jis.
Įkalinti su savo pinigais?
R. Lazutka taip pat kritikuoja skirtingą požiūrį į pensijų kaupimo dalyvius. Kodėl vieniems, sukaupusiems mažiau turto, leidžiama išeiti, o kitiems – ne.
„Dabar daliai žmonių leidžiama pasiimti ir išeiti, o daliai – kai jie susikaups daugiau – jau nebeleidžiama. Jie tiesiog įkalinami su tais pinigais“, – sako ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, būtent čia ir slypi vienas didžiausių žmonių pykčio šaltinių – pinigai formaliai priklauso žmogui, tačiau realiai jis nebegali jais disponuoti.
Jo teigimu, argumentas, kad anuitetai reikalingi tam, jog žmonės senatvėje „neateitų su ištiesta ranka“, yra nelogiškas.
„Jeigu žmogus susikaupė anuitetui, reiškia, jo algos buvo didelės ir jo „Sodros“ pensija bus didelė. Jis tikrai neateis prašyti valstybės pagalbos“, – pabrėžia R. Lazutka.
Kodėl nauja reforma – neišvengiama?
Pasak ekonomisto, dabartinė kaupimo sistema yra kompromisų kratinys, kuriame trūksta nuoseklumo.
„Vieniems žmonėms leidžiama visai nedalyvauti, kitiems – dalyvauti, bet paskui neleidžiama pasiimti savo pinigų. Čia nėra jokios logikos“, – sako jis.
R. Lazutka mano, kad kai sistema „nusistovės“ ir pamatysime realius rezultatus, klausimai bus keliami iš naujo.
„Kai ateis laikas ir žmonės masiškai pradės gauti tas išmokas, bus vėl keliami klausimai ir tęsis reformos“, – prognozuoja ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad pensijų politika neturėtų būti vertinama vien pagal tai, ar sistema techniškai funkcionuoja. R. Lazutka pabrėžia, kad vertinant pensijų sistemą būtina žiūrėti ne į formalius rodiklius, o į realią žmonių padėtį.
„Ką reiškia geras sistemos veikimas, jeigu 40 proc. pensininkų gyvena skurde?“ – klausia jis.
Anot R. Lazutkos, žmonių situacijos labai skirtingos – vieniems kaupimas tinka, kitiems – tampa našta.
„Vieniems žmonėms reikia kaupti, nes jie turi pakankamas pajamas. Kitiems nėra iš ko kaupti“, – sako jis.
Todėl, jo nuomone, sprendimai turi būti lankstesni.
Ar „Sodra“ galėtų kaupti efektyviau?
R. Lazutka primena, kad „Sodra“ jau dabar turi didelį rezervą.
„Buvo planuota apie 1,4 mlrd. eurų „Sodros“ rezerve. Tai yra puikus kaupimas, nes administravimo išlaidos labai nedidelės“, – sako jis.
Ekonomistas kelia klausimą, kodėl valstybė negalėtų investuoti šių lėšų panašiai kaip privatūs fondai.
„Jeigu gali investuoti pensijų fondų valdytojas, kodėl negali investuoti valstybė?“ – retoriškai klausia jis.
R. Lazutkos siūlomas sprendimas iš esmės keistų dabartinę pensijų sistemą:
- valstybės finansuojama bazinė pensija visiems;
- stipri, su įmokomis susieta „Sodros“ pensija;
- visiškai savanoriškas kaupimas, be prievartos ir „įkalinimo“.
Ekonomisto teigimu, tol, kol sprendimų centre bus sistema, o ne žmogus, konfliktai neišnyks.
„Svarbiausia, kad žmonėms būtų patogu, o ne kad sistema atrodytų gražiai“, – apibendrina jis.