Prekybos tinklai pažymi, kad pirkėjų įpročiai nuolat kinta, o savitarnos kasos tampa vis populiaresniu jų pasirinkimu apsiperkant.
Visgi tai esą nereiškia, kad technologijų įtaka mažmeninei prekybai yra tokia didelė, kad jie nebesamdyti kasininkų, pardavėjų.
Sunkiausia priprasti senjorams?
Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė neslepia, kad savitarnos kasų skaičiaus didėjimas atrodo kaip būdas, kuriuo prekybos tinklai bando sutaupyti.
Ji pridėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai susiduria su sunkumais apsipirkinėjant savitarnos kasose. Pavyzdžiui, jiems sudėtinga rasti sveriamas prekes, atsiskaityti ir pan.
V. Tūrienė pastebėjo, kad dėl didėjančio savitarnos kasų kiekio pamažu dingsta galimybė su kasininkais bendrauti gyvai, todėl reikėtų, kad parduotuvėse dirbtų daugiau personalo.
„Daugiau personalo būtų gerai, jie padėtų, bet tai tas pats kaip atidaryti ir aptarnauti pirkėjus gyvoje kasoje. O to juk prekybos centrai ir stengiasi vengti, kasininkai daug kur atleidinėjami, kasos stovi tuščios, o žmonės vis raginami eiti prie savitarnos. O tai kur aptarnavimas?
Gal tegul parduotuvės skelbia: „Savo pirkėjus aptarnaujame kasoje“ – tai turės daugiau pirkėjų ir didesnes apyvartas, jiems apsimokės laikyti gyvus kasininkus“, – atkreipė dėmesį Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė.
Savitarnos kasos dominuoja?
„Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis pažymėjo, kad beveik visose naujai atidaromose „Norfos“ parduotuvėse savitarnos kasos dominuoja.
Anot jo, šiuo metu prekybos tinkle iš viso veikia apie 850 savitarnos kasų, t. y. daugiau nei pusė visų kasų.
Tuo metu „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Dalia Čenkienė pastebėjo, kad prekybos tinkle pastaraisiais metais savitarnos kasų skaičiaus nuosekliai augo, tačiau vis dar dominuoja įprastos kasos, kurių „Rimi“ parduotuvėse yra šiek tiek daugiau, nei savitarnos.
„Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė dalijosi, kad visame tinkle šiuo metu yra virš 1 tūkst. savitarnos kasų, o jų skaičius didėja kartu su vykdomomis rekonstrukcijomis arba naujų parduotuvių atidarymu.
„Galima teigti, kad prekybos tinkle kas antra kasa yra savitarnos kasa. Atsiskaitymas jose auga – apie 60 proc. mūsų pirkėjų atsiskaito būtent jose.
Dabar savitarnos kasos jau rinkos standartas, tačiau seniau net iš pačių gyventojų girdėdavome prašymus būtent jų namų parduotuvėje įrengti savitarnos kasas – nes taip apsipirkti greičiau ir patogiau“, – pabrėžė ji.
„Maxima“ Atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius pažymėjo, kad 2024 m. pabaigoje prekybos tinkle sėkmingai veikė 1350 savitarnos kasos aparatai. Tuo metu šiemet jų iš viso jau yra apie 1600.
Jis pasidalijo, kad tai, kiek savitarnos kasų įrengiama parduotuvėje priklauso nuo jos dydžio.
„Pavyzdžiui, dviejų X parduotuvėje vidutiniškai būna įrengtos 4 paprastos kasos ir 12–14 savitarnos kasų“, – nurodė jis.
T. Atraškevičius pridėjo, kad statistika rodo, kad apie 60 proc. šio prekybos tinklo pirkėjų renkasi savitarnos kasas.
Stengiasi diegti mišrią sistemą
D. Ryliškis pabrėžė, kad „Norfa“ derinasi prie įvairių pirkėjų poreikių, todėl diegia mišrią sistemą, kai šalia savitarnos kasų yra statomos ir įprastinės kasos.
Jis pabrėžia, kad nei savitarnos kasos, nei gyvi pardavėjai tikrai neišnyks ir toliau gyvuos kartu.
Jam paantrino ir „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė.
„Mūsų Rimi parduotuvėse ir toliau gyvuos tiek savitarnos, tiek įprastos kasos. Mums svarbiausia, kad pirkėjai galėtų apsipirkti jiems patogiausiu būdu – tiek savitarnos kasose, tiek įprastinėse“, – pažymėjo ji.
„Iki“ parduotuvėse žmonės taip pat gali apsipirkti tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose. G. Kitovė atkreipė dėmesį, kad jos yra vienodai svarbios, kad pirkėjai galėtų pasirinkti, kurioje bus greičiau ir paprasčiau apsipirkti.
„Stebime pirkėjų srautus, kokiomis valandomis parduotuvėje jų lankosi daugiausia. Atsižvelgdami į tai, peržiūrime ir darbuotojų darbo valandas, kad prireikus daugiau kasininkų dirbtų ir įprastose kasose“, – komentavo G. Kitovė.
„Maxima“ atstovas taip pat pastebėjo, kad visose šio tinklo parduotuvėse visuomet dirba abiejų rūšių kasos, o taip bus ir ateityje.
„Visose parduotuvėse, bet kurio dydžio, visuomet dirba ne tik savitarnos kasos, bet ir bent viena įprasta kasa. Žinoma, jei poreikis didėja, dirba ir daugiau. Klientai visuomet turi teisę būti aptarnauti kasininko įprastoje kasoje.
Tikrai neturime tokio strateginio tikslo ateityje turėti parduotuvių, kur būtų tik savitarnos kasos. Visose parduotuvėse visada veiks bent 1 įprasta kasa“, – žadėjo T. Atraškevičius.
Darbuotojų nuolat trūksta
D. Ryliškis pastebėjo, kad savitarnos kasų plėtra šiek tiek mažina kasininkų poreikį.
Tuo metu D. Čenkienė pabrėžė, kad savitarnos kasų plėtra nereiškia, kad kasininkų poreikis išnyks.
„Kasininkai vis dar yra labai svarbūs, ypač klientams, kurie vertina asmeninį aptarnavimą arba perka daugiau prekių. Todėl artimiausiu metu neplanuojame visiškai atsisakyti įprastų kasų – priešingai, siekiame subalansuoti abi galimybes, kad kiekvienas pirkėjas rastų sau tinkamiausią sprendimą“, – pabrėžė ji.
G. Kitovė pastebėjo, kad darbuotojų reikia ir savitarnos kasų zonoje. Anot jos, prekybos tinkle „Iki“ keturias ar šešias kasas įprastai prižiūri vienas darbuotojas.
Tačiau ji pažymi, kad tai nereiškia, kad turint savitarnos kasas reikia mažiau darbuotojų.
„Atsilaisvinusios darbuotojų darbo valandos išnaudojamos kitoms užduotims – tvarkos parduotuvėje palaikymui, prekių dėliojimui ir panašiems darbams“, – dalijosi G. Kitovė.
T. Atraškevičius taip pat paantrino, kad prekybos tinkluose darbuotojų nuolat trūksta, todėl didesnis savitarnos kasų kiekis tikrai nereiškia, kad galima mažinti jų kiekį.
„Negalima sakyti, kad tai tiesa, nes mažmeninė prekyba yra dinamiškas verslas, kur visada reikia darbuotojų, ypač, kasininkų ir pardavėjų. Poreikis dažniausia kinta pagal metų laikus.
Pačiose savitarnos kasose reikia darbuotojų, nes nėra taip, kad jos veiktų be žmogaus įsikišimo. Reikia, kad žmonių kurie prižiūrėtų kasas, padėtų pirkėjams apsipirkti, patvirtintų amžių perkant tam tikras prekes“, – pabrėžė jis.
Žmonėms vis dar reikalinga darbuotojų pagalba
2025 m. liepos mėn. „StrongPoint“ atliktas tyrimas parodė, kad didžiajai daliai pirkėjų Lietuvoje vienaip ar kitaip vis dar reikia darbuotojo pagalbos parduotuvėse.
Keturi iš dešimties arba 42 proc. lietuvių darbuotojo reikia dažnai arba beveik kiekvieną kartą apsiperkant. Dar 27 proc. respondentų pagalbos prireikia „kartais“ ir tik nedidelė dalis, 7 proc. apklaustųjų, teigė, kad jiems darbuotojų pagalbos niekada arba beveik niekada neprireikia.
Pasak „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims Rimanto Mažulio, tyrimo duomenys patvirtina labai pozityvią tendenciją: technologijos sėkmingai perima technines funkcijas, o darbuotojo vaidmuo tampa žymiai vertingesnis.
„Išryškėja poreikis visiškai naujam, lanksčiam darbuotojo vaidmeniui. Mums nebereikia žmogaus, kad atliktų monotonišką darbą, skenuotų prekes – tą pirkėjas puikiai padaro pats, nes vertina greitį. Tačiau mums vis dar labai reikia žmogaus kaip patarėjo“, – sako R. Mažulis.
Duomenys taip pat rodo, kad vyresnio amžiaus pirkėjams (65–74 m.) pagalbos dažniau nei vidutiniškai prireikia būtent atsiskaitant (23 proc. palyginti su 14 proc. vidurkiu) ir tikrinant kainas (21 proc. palyginti su 14 proc. vidurkiu).
Tuo metu jauniausi (18–24 m.) respondentai žymiai dažniau įsivaizduoja ateities parduotuves „be pardavėjų, kasininkų“ (22 proc.). Priešingai, 55–64 m. amžiaus grupėje taip manančių buvo tik 4 proc.
„Matome aiškią takoskyrą tarp pirkėjų lūkesčių: viena vertus, vyresnio amžiaus žmonės ar mažesnių miestų gyventojai dažniau ieško tradicinio bendravimo ir jiems svarbus žmogiškasis ryšys bei saugumo jausmas. Kita vertus, jaunesni vartotojai, nors ir vertina greitį bei savarankiškumą, išlieka itin jautrūs, kai jie tarsi praranda kontrolę apsipirkdami, pavyzdžiui, kai laukia amžiaus patvirtinimo kasose“, – paaiškina „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims.
Tyrimas taip pat aiškiai parodo, kad barjeras pereiti prie naujų technologijų dažnai yra ne technologinis, o psichologinis. Pirkėjus stabdo ne pati technologija, o baimė ja naudojantis „užstrigti“.
Didžiausiu trukdžiu savitarnos kasose beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų įvardijo būtinybę laukti darbuotojo patvirtinimo, perkant tam tikro amžiaus reikalaujančias prekes.