„Vakaro žinias” pasiekė skaitytojų klausimai, kas konkrečiai keisis įvedus naują tvarką ir kaip šie pokyčiai atsispindės praktikoje.
Tikslas – sukurti sąžiningas taisykles
Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis informavo:
„Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimų, kuriems lapkričio pabaigoje pritarė Seimas ir kurie įsigalios kitų metų gegužės 1 d., tikslas yra sukurti aiškias ir sąžiningas taisykles, kada pacientas gali būti prašomas sumokėti papildomai, o kada ne.
Priimtais įstatymo pakeitimais įtvirtinama, kad pacientas, gaunantis PSDF lėšomis apmokėtą sveikatos priežiūros paslaugą, gali pageidauti, kad būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra kompensuojamos valstybės, tuomet jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą.”
Tokiu atveju pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę. Tiesa, konkrečius sąrašus dėl galimų priemokų ir jų taikymo tvarką rengs Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine ligonių kasa (VLK), bendradarbiaudamos su viešomis ir privačiomis gydymo įstaigomis, o tvirtins Vyriausybė.
Pacientai pasakoja, kad šiems apsilankius privačiose medicinos įstaigose sudariusiose sutartis su VLK, neretai pasakoma, kad paslaugai baigėsi apmokėjimo kvotos. J.Gališanskis paaiškino, kadangi PSDF biudžetas yra ribotas, negali būti apmokėtos visos paslaugos, kiek gydymo įstaigos gali jų suteikti.
Todėl yra patvirtintas mokėjimo eiliškumas: visos sutartinės paslaugos apmokamos 100 proc., o viršijus sutartą apimtį – papildomai suteiktos paslaugos kompensuojamos pagal nustatytą tvarką ir fondo finansines galimybes. Prioritetinės paslaugos apmokamos pirmiausia, o kitos – proporcingai.
Ar užteks lėšų valstybei apmokėti ir valstybinių, ir privačių įstaigų paslaugas? – klausė „Vakaro žinios”.
„Visos pacientams būtinos paslaugos yra ir bus apmokamos visa apimtimi, įskaitant ir prioritetines viršsutartines paslaugas.
Prioritetinėmis paslaugomis laikomos gyvybiškai svarbios paslaugos: skubi pagalba, stebėjimas, prioritetinės stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos (gimdymai, insulto, infarkto gydymas, kardiochirugijos, endoprotezavimo, onkologijos ir kt. paslaugos), prioritetinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, taip pat prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo radioterapeuto ir onkologo chemoterapeuto) ir kt.”, – vardijo SAM atstovas J.Gališanskis.
Abejojate teisėtumu, galite kreiptis į VLK
„Vakaro žinios” sulaukė vilnietės klausimo, kaip žinoti, už kokius tyrimus privalai mokėti, už kokius – ne. „Lankiausi Vilniuje pas kineziterapeutą privačiai, ir man buvo pasakyta, kad VLK apmoka tik 20 proc. paslaugos kainos. 80 proc. pati susimokėti turėjau. Kokia yra tvarka, nes aš nebesuprantu, kaip su tais procentais”, – kalbėjo moteris.
VLK specialistai pažymi, kad kineziterapija yra sudedamoji medicininės reabilitacijos ir kitų PSDF lėšomis apmokamų paslaugų dalis ir pacientas neturi nieko mokėti, jei šios paslaugos teikiamos pagal nustatytą tvarką.
Tai reiškia, kad mokėti nereikia, jei: pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu; turi galiojantį siuntimą – šeimos gydytojas, esant indikacijų, išrašo siuntimą į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultaciją, o FMR gydytojas skiria reikiamas reabilitacijos paslaugas pagal paciento sveikatos būklę; pacientas paslaugas gauna eilės tvarka; paslaugos teikiamos gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa (pradinę reabilitaciją pacientas turi gauti gydymo įstaigoje, kurioje jį konsultavo FMR gydytojas); pacientas nepasirenka papildomų, gydytojo neskirtų, procedūrų ir kt.
„Vieno pradinės ambulatorinės reabilitacijos gydymo epizodo metu gali būti skiriama iki 25 medicininės reabilitacijos procedūrų (kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ir (ar) gydomojo masažo), apmokamų iš PSDF lėšų.
Taigi, jeigu privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui kineziterapija skiriama ir atliekama pagal šią tvarką, už ją žmogus neturi primokėti nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, dėl šių paslaugų turinčioje sutartį su ligonių kasa, nes už paslaugas sumokama iš PSDF. Jokia procentinė apmokėjimo dalis negali būti taikoma”, – aiškina VLK.
Jeigu pacientas, sumokėjęs už medicinos paslaugą, abejoja apmokestinimo teisėtumu, pirmiausia jis turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas šios įstaigos atsakymas netenkina, galima kreiptis į ligonių kasą, kartu pateikiant gydymo įstaigos atsakymą.
„Nesuprantu ir situacijos dėl mokamų-nemokamų tyrimų. Kreipiausi dėl negalavimų į savo gydytoją poliklinikoje, šis paskyrė tyrimus, už vienus nereikėjo mokėti, o, pavyzdžiui, už geležies reikėjo mokėti”, – pasakojo ta pati vilnietė pacientė.
VLK atsako, kad Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams gydymo įstaigose, kuriose jie yra prisirašę ir kurios turi sutartį su ligonių kasa dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, šeimos gydytojo pagal jo kompetenciją ir medicinines indikacijas skiriami tyrimai apmokami iš PSDF.
Už juos pacientams mokėti nereikia, nes šie tyrimai įtraukti į šeimos gydytojo paslaugos kainą.
Pagal savo kompetenciją šeimos gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą, bendrą šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykį šlapime, biocheminius kraujo tyrimus (lipidų apykaitos tyrimą (lipidogramą), kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, gama glutamiltransferazės, bendro baltymo, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties), skydliaukės funkcijos tyrimą (tirotropinį hormoną (TTH), uždegimo rodiklius (C reaktyvinį baltymą, eritrocitų nusėdimo greitį (ENG), prostatos specifinį antigeną pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo, gliukozės tolerancijos testą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, koprogramą.
Taip pat tam tikrais atvejais pagal skyrimo sąlygas: glikolizinto hemoglobino tyrimą, gliukozės tolerancijos testą, kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko (SPA ar kitu būdu), tarptautinio normalizuoto santykio (TNS), aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymo), kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimą, sifilio (RPR) ir specifinio (treponeminį) tyrimo su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimą dėl virusinio hepatito B, tyrimą dėl virusinio hepatito C, žmogaus imunodeficito viruso testą, šlapimo pasėlį, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį, tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), gripo ir respiracinio sincitinio virusų natriuretinio peptido tyrimą bei feritino tyrimą (kai įtariama ar nustatyta geležies stokos anemija).
Tokiais atvejais, kai yra indikacijų, ir tyrimas nepriklauso šeimos gydytojo kompetencijai, jis gali išrašyti siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją. Tada gydytojas specialistas sprendžia dėl tyrimų paskyrimo tikslingumo.
Į ką atkreipti dėmesį
– Pacientams, kurie norėtų gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, primenama, kad kreipdamiesi dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą jie gali patys laisvai pasirinkti sutartį su VLK sudariusia gydymo įstaiga, kurioje jie gali gauti reikalingą paslaugą be papildomo mokesčio.
– Sužinoti, kur gali būti teikiamos reikalingos paslaugos, galima VLK interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje” (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3/). Čia pateikiama informacija apie visas gydymo įstaigas, turinčias sutartis su VLK.
– Mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas reikia, jeigu asmuo: neapdraustas PSD; kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri nėra sudariusi sutarties su Valstybine ligonių kasa; nori gauti gydytojo specialisto konsultaciją, bet neturi siuntimo; kai planinę paslaugą nori gauti ne eilės tvarka; savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras; pasirenka mokamas paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.
Pavyzdžiui, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologines procedūras, nėštumo nutraukimą, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ar aviatorių pažymėjimus ir kt.; pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, nei kompensuoja VLK: tokiu atveju reikės sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą (pavyzdžiui, gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas ir pacientas su tuo sutinka).
SAM duomenys