Kasdien matome, kad didžiausias iššūkis žmonėms, norintiems gauti būsto paskolą – ne matematiniai skaičiavimai, o aiškumas, ką renkasi. Pradėkime nuo pagrindų.
Kintamos palūkanos – tai banko marža (pastovus dydis) ir kintamoji dalis, dažniausiai susieta su EURIBOR, kuris pagal sutartį peržiūrimas kas 3, 6 ar 12 mėnesių. Tai reiškia, kad jūsų mėnesinė įmoka periodiškai kinta: mažėjant rinkos palūkanoms krenta ir įmoka, o augant – didėja. Praktikoje kintamos palūkanos dažnai startuoja žemiau nei fiksuotos, o lankstumas grąžinti paskolą anksčiau termino (visą ar dalį) dažnu atveju yra didesnis. Tačiau kaina už šį lankstumą – šeimos biudžeto svyravimai, kurių ne kiekviena šeima nori ar gali atlaikyti.
Fiksuotos palūkanos veikia kitaip: jos nekinta sutartą laikotarpį (Lietuvoje dažniausiai pasirenkama 5 metų trukmė), todėl mėnesinė įmoka išlieka vienoda. Pasibaigus fiksavimo terminui, palūkanos paprastai tampa kintamos pagal tuo metu galiojantį EURIBOR ir sutarties pasirašymo metu sutartą maržą; jei pageidaujate – galima vėl susitarti dėl naujo fiksavimo. Fiksuotos palūkanos suteikia apibrėžtumą ir apsaugą nuo staigių šuolių, tačiau įprastai startuoja brangiau negu kintamos ir yra mažiau lanksčios: keisdami palūkanų tipą ar grąžindami paskolą anksčiau, galite susidurti su papildomu mokėjimu pagal banko vidines tvarkas.
Per pastarąjį dešimtmetį spėjome išgyventi abu etapus – itin žemų palūkanų laikotarpį ir staigų šuolį 2023-iaisiais. Pastarojo poveikį būsto paskolų turėtojams sušvelnino atsakingo skolinimo taisyklės ir tai, kad aukštos palūkanos neužsilaikė ilgai. Šiandien situacija ramesnė, tačiau geopolitinė ir ekonominė aplinka vis dar turi nemažai neapibrėžtumo. Dėl to daliai klientų fiksavimas tampa „ramybės mokesčiu“, kurį verta sumokėti mainais į stabilias įmokas penkerius metus. Kiti sąmoningai renkasi kintamas palūkanas, tikėdamiesi „laimėti“ iš mažėjančių rinkos palūkanų.
Tad kaip apsispręsti, kurias palūkanas rinktis: fiksuotas ar kintamas?
Pirmas žingsnis – įvertinkite savo biudžeto atsparumą. Jei įmoka sudaro reikšmingą pajamų dalį ir žinote, kad artimiausi penkeri metai bus finansiškai jautrūs (šeimos pagausėjimas, būsto remontas, studijos), fiksuotos palūkanos suteiks aiškumą ir leis detaliai planuoti.
Antras žingsnis – žinokite, kiek Jums svarbus lankstumas. Jeigu planuojate anksčiau grąžinti dalį paskolos ar svarstote refinansavimą, kintamos palūkanos dažnai būna palankesnės dėl mažesnių ar netaikomų mokesčių už išankstinį grąžinimą.
Trečias žingsnis – įsivardykite rizikos toleranciją. Jei esate linkę priimti riziką ir tikite tolesniu palūkanų mažėjimu, kintamos palūkanos leis greičiau pajusti naudą. Tačiau apsibrėžkite savo „lubas“ – kokia pakilusių palūkanų norma jums dar priimtina. Pasiskaičiuokite, kokia būtų įmoka tokiu atveju, ir nusimatykite sau rizikos ribas. Jei neramina netikėti šuoliai – rinkitės fiksavimą bent 5 metams.
Pagal naują refinansavimo tvarką bankai privalo palūkanų keitimo dienomis klientus informuoti apie rinkos kreditavimo sąlygas, kad šie galėtų įvertinti refinansavimo galimybę. Be to, šiemet įsigalioję pakeitimai sudarė sąlygas būsto paskolas perkelti pas kitą kredito davėją paprastesne tvarka – daugeliu atvejų be papildomų kaštų. Tai – realus derybinis svertas, kuriuo verta naudotis, ypač jei jūsų sutartis senesnė, palūkanos nebėra konkurencingos, o kredito likutis dar reikšmingas.
Mano rekomendacija paprasta: prašykite iš banko dviejų aiškių pasiūlymų – su kintamomis ir su 5 metų fiksuotomis palūkanomis – ir vertinkite ne tik pradžios kainą, bet ir įsipareigojimų struktūrą: palūkanų perskaičiavimo periodą, sąlygas anksčiau laiko grąžinti kreditą, galimybes palūkanas fiksuoti iš naujo. Jei kyla abejonių, pasitelkite paskolų tarpininką – objektyvi palyginamoji analizė dažniausiai sutaupo daugiau, nei kainuoja jūsų laikas.
Geros būsto paskolos paslaptis – ne bandyti nuspėti EURIBOR, o žinoti savo ribas ir sąmoningai pasirinkti tarp ramybės bei lankstumo. Taisyklės aiškios – išnaudokime jas savo naudai.