Pasak Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės dr. Rūtos Gancevičienės, žvynelinė (kitaip – psoriazė) yra opi problema visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis.
„Pasaulyje ja serga virš 125 milijonų žmonių ir visur nurodoma, kad tai sudaro apie 2–3 proc. populiacijos. Labai sunku pasakyti tikslų skaičių, kiek sergančiųjų yra Lietuvoje, nes tokios statistikos nėra.
Bet 2–3 proc. populiacijos iš tikrųjų yra dideli skaičiai, turint omenyje, kad pacientai turi ne tik išbėrimus odoje, bet ir sąnarių pažeidimus, nagų pokyčius, galvos plaukuotosios dalies bėrimus. Taigi yra įvairios ligos formos ir jos sunkumas, dalis pacientų, turintys vieną kitą išbėrimą odoje gal net neatkreipia į tai dėmesio“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Už mažo bėrimo slypi daug bėdų
Gydytoja konstatavo, kad žvynelinė – liga su daug veidų, nes, viena vertus, nors bėrimų gali būti nedaug, tai yra sisteminė liga, bet kada galinti sukelti ir rimtesnių pažeidimų. Be to, neretai ją lydi ir psichologiniai aspektai, kai bėrimai yra gerai matomose vietose.
„Sergant žvyneline galimi ne tik sąnarių, nagų pažeidimai, tačiau ir žymiai didesnė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, metabolinio sindromo ir kt. sutrikimų rizika. Iš tiesų turint ne vieną lydinčią ligą su žvynelinę labai nelengvai tvarkomasi“, – kalbėjo R. Gancevičienė.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Todėl gydytoja ragino į kiekvieną odoje pastebėtą bėrimą atkreipti dėmesį: „Tai turėtų kelti šiokį tokį susirūpinimą, nes labai gera žinoti, kas tai yra, ir niekas kitas nepasakys, jeigu žmogus pats nesikreips į gydytoją. (…) Tada galės būti paskirtas ir savalaikis gydymas tos ligos formos atveju.“
Paklausta, kaip dažnai pasitaiko tokie atvejai, kai žvynelinė atrodo nesunkios formos, bet staiga viskas pablogėja, pašnekovė pasakojo, kad tai gali paskatinti ir kitos būklės – virusiniai susirgimai, kitos atsiradusios ligos, stresas. „Jis yra labai svarbus veiksnys, paskatinantis žvynelinės atsiradimą arba paūmėjimą“, – pabrėžė specialistė.
Modernus gydymas prieinamas ir Lietuvos pacientams
Sergant lengvo, vidutinio sunkumo žvynelinės forma paprastai užtenka vietinio vaisto, kuris yra tepamas – tai yra tam tikri vadinamieji emolientai, kremai, kurie padeda saugoti odos barjerą.
„Jeigu to neužtenka, yra kiti gydymo būdai – fototerapija, geriami sisteminiai vaistai ir galų gale ateiname iki paties moderniausio gydymo – biologinės terapijos. Dėl ko labai didžiuojamės, kad šiuo metu šį gydymą paskyrus universitetinėje klinikoje jį pratęsti gali antro lygio gydytojas poliklinikoje“, – džiaugėsi R. Gancevičienė.
„Sergant žvyneline galimi ne tik sąnarių, nagų pažeidimai, tačiau ir žymiai didesnė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, metabolinio sindromo ir kt. sutrikimų rizika“, – įspėjo R. Gancevičienė.
Kaip patikslino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologijos centro vadovas dr. Tadas Raudonis, žvynelinė yra laikoma vidutinio sunkumo ir sunkia, kai yra išberta bent 10 proc. kūno ploto.
„Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, 1 proc. ploto yra vienas jūsų delnas. Tai jeigu turime plotą, kuris apima 10 jūsų delnų ant kūno, tai jau traktuojame kaip vidutinio sunkumo ar sunkią žvynelinę.
Taip pat tokia ją laikome tada, kai liga turi stiprią įtaką paciento gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, yra išbertos plaštakos, veidas, skalpo oda palei plaukų liniją, pažeisti nagai – tai jau irgi yra prilyginama vidutinio sunkumo žvynelinei. Tokia pacientai taip pat galėtų būti kandidatai sisteminiam gydymui“, – komentavo gydytojas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į psoriatinį artritą, kuris atsiranda, kai žvynelinė pažeidžia sąnarius. Tuomet galimi negrįžtami struktūriniai pažeidimai.
„Jeigu jau pacientas pradeda jausti sąnarių maudimą, ar tai būtų keliai, čiurnos, plaštakos, nugaros ar stuburo sąnariai, dažnu atveju tai yra priežastis pradėti sisteminį gydymą, kuris apima tiek tradicinius ligą modifikuojančius, tiek biologinius vaistus“, – vardijo T. Raudonis.
Gydymas – lyg šviesa tunelio gale
Pasak jo, pagrindinis biologinės terapijos privalumas yra geras toleravimas ir saugumas. Vis dėlto prieš skiriant šį brangų gydymą, bet kuriuo atveju pacientą reikia pradėti gydyti tradiciniais cheminiais vaistais, kurie skiriami vartoti bent 3 mėnesius.
Tačiau, gydytojo aiškinimu, šie vaistai yra efektyvūs maždaug pusei pacientų, kas nėra labai geras rodiklis. Tuo metu biologiniai vaistai yra efektyvūs apie 80 proc. pacientų.
„Biologiniai vaistai jau yra kitokio veikimo preparatai. Jie iš esmės baltymai, nebėra tik cheminės molekulės, kurie labai specifiškai nutaikyti į tam tikrą vieną ligos patogenetinį mechanizmą.
Ir tai daro juos gerokai brangesnius už tradicinius vaistus, dėl to jie nėra iš karto skiriami kiekvienam pacientui“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tik kokius paskutinius 5-erius metus apskritai yra daugiau laisvės skiriant šį preparatą.
R. Gancevičienės pastebėjimu, šio gydymo atsiradimas prilygo šviesai tunelio gale: „Sunkūs pacientai dabar turi galimybę turėti švarią odą ir turėti normalų gyvenimą be psichologinio, estetinio spaudimo, nenoro išeiti į viešumą, pasirodyti“.
Padeda užbėgti už akių komplikacijoms
T. Raudonis pabrėžė, kad ankstyvas efektyvus gydymas padeda apsaugoti pacientą gretutinių ligų, kurių rizika sergant psoriaze didėja:
„Sistemines žvynelinės gydymas, koks jis bebūtų, sumažina tiek širdies kraujagyslių ligų, aterosklerozės progresavimo ir net infarkto riziką vėliau gyvenime. Paskutiniai tyrimai rodo, kad jeigu biologinė terapija pradedama anksti, galbūt jau kalbėsime netgi ne apie gydymą visą gyvenimą.“
R. Gancevičienė atkreipė dėmesį, kad viskas vis tik yra paties paciento rankose. „Mes negalime pasakyti, kad tik vaistas [padės]. Jeigu jis gyvens taip, kaip gyveno, nesilaikys, sakykime, mitybos režimo, sveiko gyvenimo nuostatos, negali sakyti, kad tik vaistas gali gelbėti. Taip, jis padaro pakankamą stebuklą, bet turi ir pats norėti ir prisidėti prie to gerėjimo, švarios odos siekio“, – pabrėžė gydytoja.
Pirmi teigiami biologinės terapijos pokyčiai pradedami matyti jau per pirmą mėnesį.
Prieinama per mažai pacientų?
Nors skaičiuojama, kad Lietuvoje žvyneline galėtų sirgti apie 100 tūkst. žmonių, medikai konstatavo, kad modernus gydymas toli gražu prieinamas ne visiems.
„Standartiškai apie trečdalis sergančiųjų yra kandidatai sisteminiam gydymui, taigi tai būtų iki 30 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuvoje biologinę terapiją gauna iki tūkstančio paciento. (…)
Tai yra labai mažas rodiklis. Žinoma, per keletą metų padarytas didžiulis progresas, vos prieš 2–3 metus turėjome tik 200–300 gydomų pacientų gydomų, bet dar yra kur dirbti, kad pasivytume Vakarų šalis“, – pabrėžė T. Raudonis.
R. Gancevičienės manymu, viena iš problemų yra tai, kad ne visi pacientai apskritai žino apie tokią galimybę ir laiku nesikreipia.
„Kitas momentas, galbūt ne visi gydytojai dar žino, kaip tai reikia daryti ir gydyti, ne visi gali tai ir padaryti, nes pirmą kartą biologinę terapiją galima tik universitetiniuose centruose. Kitose Europos šalyse, netgi ir kaimyninėse, tą gali daryti kiekvienas gydytojas dermatovenerologas. To ir siekiame, kad taip galėtų būti ateityje – užtektų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, kur gydytojas pagal savo kompetenciją galėtų paskirti vaistą.“