2006 m. tyrėjai iš vandenyno dugno prie Islandijos krantų iškėlė didelį dvigeldį moliuską – Islandijos geldutę (Arctica islandica). Gyvūno amžius buvo nustatytas panašiai kaip medžių: šių moliuskų kriauklės sudaro metinius augimo žiedus, kuriuos galima suskaičiuoti, norint nustatyti jų amžių.
Mokslininkai patvirtino, kad šie sluoksniai susidaro kasmet. Jie buvo lyginti su sezoniniais kriauklės cheminės sudėties pokyčiais ir atlikant eksperimentus su pakartotinai surinktais moliuskais.
Būtent šį metodą mokslininkai pasitelkė 2006 m., bandydami tiksliai nustatyti egzemplioriaus amžių.
„Kasmetinis juostelių ant kriauklės pjūvio skaičiavimas parodė, kad šis moliuskas gyveno daugiau nei 405 metus, todėl tai seniausias moliuskas ir galbūt seniausias iki šiol dokumentuotas nekolonijinis gyvūnas“, – teigiama 2006 m. mokslinėje publikacijoje, skirtoje šiam moliuskui.
Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad net ir šis įspūdingas skaičius iš tikrųjų turėjo būti gerokai didesnis. Radiokarboninė analizė atskleidė, kad moliuskas pragyveno 507 metus. Taigi jis gimė apie 1499 m. – Kinijos Mingų dinastijos laikais, todėl jis buvo pramintas Mingo vardu.
Moliusko Arctica islandica tokia nepaprasta gyvenimo trukmė yra greičiau taisyklė, o ne išimtis. Daugelis šios rūšies individų reguliariai sulaukia šimtmečio amžiaus ir jį gerokai viršija.
Šio fenomenalaus ilgaamžiškumo priežastys susijusios su šių būtybių fiziologinėmis savybėmis ir galbūt genetika.
„Jie sunaudoja labai mažai deguonies. Kai gyvūno medžiagų apykaita tokia lėta, tai paprastai reiškia ir labai ilgą gyvenimą. Tačiau aš taip pat manau, kad dalis jo ilgaamžiškumo priežasties slypi genuose“, – leidiniui „Science Nordic“ sakė jūrų biologė Doris Abele.
Karti ironija ta, kad būtent noras tiksliai nustatyti maksimalų šios rūšies amžių tapo Mingo mirties priežastimi. Moliuskas, tapęs Reformacijos, Amerikos kolonizacijos ir pramonės revoliucijos liudininku, nugaišo 2006 m. Labiausiai tikėtina priežastis buvo ta, kad jis buvo užšalęs po to, kai buvo ištrauktas iš vandenyno dugno.