Gyventojai tiki, kad naujieji metai praeis be didesnių problemų. Vieni juos pasitinka su pagreičiu, kiti – mažesniais žingsneliais.

„Turėtų būti lengvesni vis tiek“, – sakė moteris.

„Geryn yra tikrai, nuo savęs sakau. Mes, mokytojai, matome – algos kyla kasmet, kitąmet lauksime vėl didesnių“, – teigė praeivė.

„Aš galvoju, kad viskas priklauso tik nuo mūsų. Kaip nusiteikę, taip ir bus“, – svarstė vyras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kas kitąmet valdžios dosnumą pajus labiausiai?

„Manau, kad pensininkai, nes šį kartą pensijų augimas procentais didesnis nei minimalios algos“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Pensininkai kas mėnesį vidutiniškai gaus 80–90 eurų daugiau, tačiau vilčių, kad gyvenimas dėl to kardinaliai pasikeis, nepuoselėja.

„Na tai ką aš galiu atsakyti, juk nesu aiškiaregis“, – sakė vyras.

„Valdžios darbas – žadėti. Mūsų darbas – tikėti arba ne. Aš tai netikiu“, – juokėsi praeivė.

„Iš kur tie pinigai ateis? Nežinau. Man moka pensiją, per daug galvos nesuku“, – teigė praeivis.

„Lietuvoje pensininkai skursta maždaug keturis kartus dažniau nei dirbantys žmonės, todėl net spartesnis pensijų augimas nepriartins jų gyvenimo lygio prie darbingo amžiaus žmonių“, – pažymėjo ekonomistas Romas Lazutka. 

Į parduotuvę žmonės eina ne su procentais, o su eurais.

Mažiausiai uždirbantys kitąmet „į rankas“ gaus beveik 70 eurų daugiau. Tai kilstelės atlyginimus ir kitiems. Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis augs apie 7 proc.

„Socialdemokratai žadėjo daugiau, bet realiai augimas panašus kaip ir anksčiau“, – sakė buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Jeigu pajamos auga 10 proc., vienam tai 100 eurų, kitam – 500. Į parduotuvę žmonės eina ne su procentais, o su eurais“, – pabrėžė R. Lazutka.

Po protestų didesnių atlyginimų išsikovojo mokytojai ir pareigūnai. Palengvėjimą turėtų pajusti ir medikai.

„Gydytojams atlyginimas „į rankas“ turėtų augti apie 100 eurų, slaugytojams su aukštuoju išsilavinimu – apie 180 eurų, su koleginiu – apie 100 eurų“, – aiškino Sveikatos sistemos stebėsenos skyriaus vedėjas Lukas Stravinskas.

Simboliškai, bet kitąmet daugiau uždirbs ir valstybės vadovai. Prezidentui Gitanui Nausėdai alga didės 44 eurais, premjerei Ingai Ruginienei ir Seimo pirmininkui Juozui Olekui – po 37 eurus.

„Perspektyvų gal ir nedaug, bet kaip profsąjungininkė ji visai nebloga. Mes visi linkę kritikuoti“, – svarstė vyras.

„Geriau nepilkite druskos ant žaizdos. Duok, Dieve, kad blogiau nebūtų“, – atsiduso praeivis.

„Jei netikėsi rytojumi, nieko nebus. Reikia tikėti, kad viskas bus gerai“, – sakė moteris.

Šeimoms, auginančioms vaikus, valstybė taip pat skirs daugiau lėšų.

„Didės vaiko pinigai, kompensacijos auklėms, o nuo birželio 1-osios gana ženkliai augs vienkartinė vaiko gimimo išmoka“, – nurodė J. Zailskienė.

Vis dėlto kai kurios paskatos augs itin kukliai – pavyzdžiui, vaiko pinigai didės vos 7 eurais.

Turintys paskolų galės jaustis kiek ramiau.

„Palūkanų normos išliks stabilios ir santykinai žemos, todėl kredito našta gyventojams bus lengvesnė“, – paaiškino „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Tačiau, pasakius A, reikia pasakyti ir B – kitąmet valdžia viena ranka duos, kita skatins infliaciją.

„Infliacija yra nematomas vagis, kuris tiesiog paima dalį lėšų“, – sakė R. Lazutka.

„Pensijos kils, bet kainos taip pat. Galutiniame rezultate viskas išsilygina“, – svarstė moteris.

„Ne, nemanau. Turbūt visko užteks“, – į klausimą, ar gyvensime blogiau, atsakė praeivė.

„Tie, kurie atsiims pinigus iš pensijų fondų ir išleis vartojimui, sakys, kad jų gyvenimas pagerėjo“, – pažymėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius.

„Didelę dalį augančių pensijų ir atlyginimų suvalgys infliacija, kuri prognozuojama virš 3 proc.“, – pabrėžė buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nuo kitų metų atsiras ir naujų mokesčių – cukraus, draudimo, taip pat bus taikomas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

„Keisis pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarka individualiai dirbantiems asmenims“, – priminė  „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Nauji mokesčiai vargiai išgelbės valstybės biudžetą – Lietuva ir toliau „gyvena skolon“.

„Kaip liaudis sako – po švenčių gali laukti labai liūdnos pagirios“, – perspėjo A. Butkevičius.

Jos, anot pašnekovų, pasijus jau dar kitais metais.

„Apie tai kalbama ir ekonomistų knygose – valstybės skolos spiralė yra reali grėsmė“, – sakė A. Butkevičius.

Net jei Lietuva ir įsisuks į tokią spiralę, jos ekonomiką tvarkyti teks jau kitai Vyriausybei.