Paklaustas, kiek „gyvos“ yra daržovės ir vaisiai, kuriais prekybos centrų lentynos būna nukrautos kiaurus metus, profesorius nebuvo toks kategoriškas, kad jose visiškai nėra naudingų medžiagų.
Pasak jo, vaisių ir daržovių tiesiog būna skirtingų rūšių, labiau tinkamų transportuoti, todėl skiriasi ir jų išvaizda, skonis.
„Yra tos veislės, kurios gali būti transportuojamos, išsilaiko jų prekinė išvaizda, nes, pavyzdžiui, tie klasikiniai obuoliai, kurie, kaip sakoma, augo mūsų senelių soduose, nėra tokie, kad ilgai išsilaikytų nė kiek nepakitę.
O, pažiūrėkite, koks dabar įvairių veislių asortimentas ir obuoliai tokie gražūs ir būna. Taigi veislės išvedamos tokios, kad gražiai atrodytų, bet, aišku, skoninės savybės kinta. Bet tai yra kiekvieno pasirinkimas – niekas neverčia pirkti ir valgyti tą obuolį iš parduotuvės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ kalbėjo R. Stukas.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Pomidoras – su žuvies skoniu?
Tačiau aptardamas kitą populiarią daržovę – pomidorą, profesorius užsiminė ir apie tai, kad jis gali būti genetiškai modifikuotas.
„Kartais žmonės sako, kad juose nieko nėra, bet tikrai yra. Yra įvairių pomidorų ir jų veislių. Jeigu pomidoras išaugintas, pavyzdžiui, jūsų darže, jo skonis bus vienoks. Jeigu jūs pirksite parduotuvėje įvežtinį pomidorą, kokį ispanišką, labai gražiai atrodantį, jis bus kietas, benešant nesusispaus, bet yra tikimybė, kad galbūt jis yra genetiškai modifikuotas su šaltųjų jūrų žuvų genu.
Apdorojus pomidorus šiluma aktyvuojasi tokia medžiaga likopenas. Tai yra labai stiprus antioksidantas, stabdo senėjimo procesus, saugo nuo laisvųjų radikalų žalojančio poveikio.
Tai reiškia, kad jis gali augti ir žemesnėje temperatūroje, jame bus mažiau to vandens, daugiau sausųjų medžiagų. Galite padaryti eksperimentą – iš ryto atsikėlę, kol dar nieko nevalgę, dantų nevalę, atsikąskite mažą kąsnelį to kieto parduotuvinio pomidoro, nupirkto žiemą ir pabandykite burnoje pajusti poskonį, ir gal pajusite žalios žuvies poskonį“, – kalbėjo profesorius.
Pomidoras naudingesnis pakaitintas
Nors nemažai žmonių parduotuvėje žiemos metu įsigyti pomidorai atrodo beskoniai, R. Stukas priminė, kad juos galima nebūtinai valgyti vienus, bet naudoti patiekaluose. „Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, bet yra įvairių patiekalų, į kurių sudėtį įeina pomidorai. Ir kartais to pomidoro nevalgome kaip obuolio. Arba, pavyzdžiui, šiluma apdorojus pomidorą netgi yra privalumų – jeigu jį kiek pakepsim orkaitėje, aktyvuosis tokia medžiaga likopenas.
Tai yra labai stiprus antioksidantas, stabdo senėjimo procesus, saugo nuo laisvųjų radikalų žalojančio poveikio. Tai, aišku, jau tada tas pakaitintas pomidoras jau vėl bus kito skonio ir visai neblogo. (…)
Taigi pomidorus reikėtų ir žalius valgyti, ir šiluma apdorotus. Be to, tas likopenas nežūsta net virimo temperatūroje, pomidorų sultys, tiksliau – tyrė turi didžiulę likopeno koncentraciją, kuris išlieka nesuiręs net visus metus“, – komentavo profesorius.
Reikalavimai dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų – griežti
Profesoriui prabilus apie galimą įsigyti genetiškai modifikuotą pomidorą, naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), ar tai išties įmanoma.
Ji nurodė, kad Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, genetiškai modifikuoti pomidorai negali būti nei auginami, nei tiekiami į rinką. Be to, Lietuvoje apskritai draudžiama auginti GMO augalus – leidžiama tik gaminti maistą ar pašarus iš tų augalų, kurie turi atitinkamą leidimą pagal minėtą reglamentą.
„Maistui, skirtam iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), taip pat maistui, kurio sudėtyje yra arba kuris susideda iš GMO, bei maistui, pagamintam iš GMO ar turinčiam iš GMO pagamintų ingredientų, turi būti išduotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas.
Jeigu genetiškai modifikuotas maistas yra supakuotas, tai yra privaloma nurodyti etiketėje. Bet tai privalu tik tada, jei yra daugiau kaip 0,9 proc. genetiškai modifikuoto organizmo.
Išdavus leidimą, maistas ar maistui skirtas GMO įtraukiamas į Genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų Bendrijos registrą (toliau – GMO registras), kuris prieinamas visuomenei.
Šiuo metu į GMO registrą yra įtrauktos šios genetiškai modifikuotų augalų rūšys, skirtos maisto ir pašarų tiekimui / gamybai: medvilnė, kukurūzai, soja, cukriniai runkeliai ir rapsai“, – nurodė VMVT.
Etiketėje privalu nurodyti ne visada
Susisiekus su pačiu prof. R. Stuku, jis patikino, kad bendras principas yra toks, jog į rinką tiekiamas maistas privalo būti saugus ir nekelti rizikos vartotojų sveikatai.
„Už tai atsako gamintojas arba tiekėjas. Tai reiškia, kad į rinką negali patekti maistas, kuris neatitinka tų reikalavimų“, – komentavo jis.
Pasak mitybos specialisto, augalai genetiškai modifikuojami siekiant gauti didesnį derlių, kad jie būtų atsparesni įvairioms ligoms ir pan.
„Tai yra naujosios maisto gamybos technologijos ir šiandien nėra įrodyta, kad genetiškai modifikuotas maistas žmogui gali kenkti. Bet tam tikras atsargumas išlieka ir, kalbant apie vaikų mitybą ugdymo įstaigose, nėra leidžiama naudoti genetiškai modifikuoto maisto“, – kalbėjo R. Stukas.
Jo teigimu, jeigu genetiškai modifikuotas maistas yra supakuotas, tai yra privaloma nurodyti etiketėje.
„Bet tai privalu tik tada, jei yra daugiau kaip 0,9 proc. genetiškai modifikuoto organizmo. Jei yra mažiau, nurodyta nebus. Tai reiškia, mes galime valgyti maistą, kuriame gali būti labai mažos genetiškai modifikuotų produktų dozės.
Kalbant apie produktus, kurie nėra supakuoti, pavyzdžiui, tos pačios daržovės, tuomet visa informacija bus lydinčiuose dokumentuose ir vartotojas gali jų prašyti, kreiptis į administraciją. Aišku, vargu ar kas tai darytų.
Be to, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tiria ir vertina produktų sudėtį, gali nustatyti ir modifikuotus produktus. Be to, net nėra importuojami tokie produktai, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – aiškino R. Stukas.