Ryškūs kūno kontūrai, stambūs implantai ir dirbtinai atrodantis rezultatas – tai, kas dar prieš dešimtmetį buvo siekiamybė, šiandien dažnai keičiama natūralesne išvaizda ir švelnesnėmis formomis. Pokyčius diktuoja ne tik pasikeitęs grožio suvokimas, bet ir praktiniai motyvai – vis daugiau moterų ryžtasi atsisakyti krūtų implantų arba renkasi kombinuotą sprendimą – implantus papildyti persodintais riebalais, kad būtų išgautas ne tik tūris, bet ir natūralus vaizdas.
Atliekant riebalų persodinimą, įprastai prigyja apie 75–80 proc. riebalų ląstelių, o likusi dalis natūraliai absorbuojama organizmo.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Varkalys, dirbantis klinikoje „Nordclinic“, atsiųstame pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad moterų grožio chirurgijos tendencijos kinta – pasirinkimai tampa labiau apgalvoti ir orientuoti į ilgalaikį komfortą bei sveikatos aspektus. Be to, riebalų persodinimas dažnai taikomas ne tik estetiniais tikslais, bet ir kaip rekonstrukcinė priemonė.
„Didžioji dalis mano pacienčių, tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, pageidauja mažesnių, natūralesnių implantų, kurie būtų kuo mažiau pastebimi, – sako gydytojas. – Riebalų persodinimas į krūtis – dažniausiai pasirenkamas norint pakoreguoti formą bei apimtį, nenaudojant svetimkūnio ar atkuriant krūtis po implantų pašalinimo. Be estetinių sprendimų, ši procedūra vis plačiau taikoma ir medicininiais tikslais – po mastektomijos, traumų ar spindulinio gydymo.“
Ką verta žinoti apie krūtų didinimą riebalais?
K. Varkalio teigimu, krūtų didinimas riebalais paprastai atliekamas kartu su liposukcija. „Pirmiausia pašalinami riebalai – dažniausiai iš pilvo, šlaunų ar juosmens, tuomet jie specialiai apdorojami ir suleidžiami į krūtis, – pasakoja chirurgas. – Didžiausias šio metodo privalumas – natūralus rezultatas: krūtys tampa švelnios, minkštos, nejaučiamas svetimkūnio pojūtis. Be to, sumažėja komplikacijų rizika, išvengiama galimų implantų problemų, o kartu galima modeliuoti ir kitas kūno vietas, kuriose yra susikaupusių riebalų.“
Pasak plastikos chirurgo, riebalų persodinimas į krūtis tinka ne visoms moterims. „Rezultatas gali kisti, nes ne visos riebalų ląstelės prigyja. Be to, poveikis priklauso ir nuo pradinio riebalų kiekio kūne – labai lieknoms moterims ši procedūra gali būti ribota“, – paaiškina jis. Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad aktyviai sportuojant ar smarkiai lieknėjant persodinti riebalai gali mažėti, o siekiant didesnio krūtų tūrio, kartais tenka procedūrą kartoti.
Vis dėlto, kaip ir kiekviena medicininė procedūra, riebalų persodinimas turi savų rizikų. „Gali išsivystyti riebalų nekrozė – kai dalis persodintų riebalų neprigyja ir virsta smulkiais, apčiuopiamais guzeliais. Galima ir asimetrija ar nevienodas riebalų prigijimas. Kartais audiniuose formuojasi kalcinatai – smulkios kalcio sankaupos, kurios pastebimos mamogramoje, tačiau dažniausiai nėra pavojingos. Nors infekcijos rizika reta, ji vis dėlto egzistuoja“, – sako K. Varkalys.
Riebalus nusiurbia net nuo veido
Apie viliojantį pasiūlymą vienu metu pasidailinti net kelias nepatinkančias kūno vietas – nuo vienur chirurgo paprašyti nusiurbti, o kitur pridėti, „Delfi Moterims“ yra pasakojęs ir medicinos mokslų daktaras, „Clinicus Vilnius“ plastikos chirurgas Dainius Daunoravičius. Interviu gydytojas įspėjo, kad viskas nėra taip jau paprasta, kaip gali pasirodyti.
D. Daunoravičius sakė pastebintis, kad dėl riebalų nusiurbimo ir persodinimo besikreipiančios pacientės neretai yra itin lieknos. „Jos nenori krūtų silikono implantų, todėl prašo padidinti krūtis riebalais. Sakysite, ir kokius gi riebalus nuo tokių lieknų moterų galima nusiurbti? Tačiau tai – neteisingas mąstymas ir dar vienas mitas. Pacienčių, kurioms dėl per mažo kūno svorio negalime atlikti šios operacijos, beveik nepasitaiko“, – kalbėjo jis.
Gydytojas paaiškino, kad norint surinkti tinkamą riebalų kiekį, lieknoms moterims jų galima nusiurbti nuo daugelio kūno vietų: pilvo, juosmens, šlaunų, nugaros. O įprastai dažniausiai riebalai siurbiami nuo vidinių ir išorinių šlaunų (galifė), kelių, pilvo, juosmens, nugaros ir žastų. „Kartais pasitaiko ir nuo čiurnų, jeigu blauzdos būna labai stambios – šiose vietose siurbimo technika kiek sudėtingesnė, tačiau po operacijos gražiai išryškėja blauzdos raumuo. Beveik pusei besikreipiančių pacientų siurbimus atlieku ir nuo veido: jo apatinės dalies – vadinamųjų „buldogo žandų“, pasmakrės ir kaklo srityse“, – pasakojo D. Daunoravičius.