Jau nuo pat ankstyvojo sovietmečio SSRS piliečiai Kalėdas turėjo švęsti slaptai – šalyje buvo uždraustos visos religinės šventės, vykdant ateizmo politiką.
Maža to, dar Sovietų Rusijoje, kalėdinių eglučių pardavimas ar pirkimas buvo traktuojamas kaip nusikalstama veikla. Tai rodo, jog to meto sistemoje buvo bandoma ne tik kontroliuoti Kalėdų religinę prasmę, bet ir naikinti visas su jomis susijusias tradicijas.
Bolševikai manė, jog Kalėdų eglutė yra buržuazinis Vokietijos atributas – vakarietiškosios kultūros skolinys, kuris neatitinka sovietinių standartų ir kenkia kuriamai proletarinei visuomenei.
Tuo tarpu 1929 metais, prasidėjus Josifo Stalino erai, buvo panaikintos visos religinės šventės, tarp jų ir Kalėdos.
Pasak vyresniojo užsienio teisės specialisto Kongreso teisės bibliotekos Teisinių tyrimų direktorate Peterio Roudik‘o, Sovietų Sąjungoje uždraudus visas religines šventes, tomis dienomis neretai į žmonių gyvenamuosius namus buvo siunčiami aktyvistai tam, kad patikrintų, ar ten nevyksta jokios šventės.
„Nesu tikra, ar jie išugdė ateistus, bet jie tikrai panaikino atviras religines šventes“, – sakė Catherine Wanner, Pensilvanijos universiteto istorikė ir antropologė, besispecializuojanti religiniais klausimais Sovietų Sąjungoje.
Istorikės teigimu, išpuoliai prieš organizuotą krikščionybę per visą Sovietų Sąjungos istoriją vyko keliomis žiauriomis bangomis.
Kunigai buvo vežami į tam tikras stovyklas arba tiesiog nužudomi, bažnyčios buvo griaunamos. Tuo tarpu pati valdančioji jėga Sovietų Sąjungoje virto antireliginės propagandos nešėja.
Pavyzdžiui, vienu metu kontrolė buvo tokia stipri, kad tarnybos stebėdavo pro gyvenamųjų namų langus, ar namuose tikrai nėra kalėdinių eglučių. Jei vieną jų pamatydavo, tuomet ta šeima sulaukdavo nemenkų problemų.
Kalėdos tapo Naujausiais metais?
Situacija pasikeitė 1935 metais, kuomet sovietų diktatorius J. Stalinas nusprendė „padidinti savo populiarumą ir užtikrinti stabilumą“, teigė istorijos profesorė Karen Petrone.
1935 m. gruodžio 28 d. pagrindinis sovietų laikraštis „Pravda“ paskelbė trumpą 8 sakinių straipsnį, pavadinimu „Suorganizuokime Naujųjų metų vakarėlį po egle mūsų vaikams“. Jame buvo nurodyta, jog prieš revoliuciją buvo rengiami gražūs Naujųjų metų vakarėliai, todėl raginama rengti Naujųjų metų šventes darželiuose bei mokyklose.
Straipsnio autorius buvo partijos narys Pavelas Postyševas, akcentavęs eglučių svarbą vaikams. Todėl, gavus J. Stalino patvirtinimą, iki tol uždrausta kalėdinė tradicija buvo transformuota į Naujųjų metų šventės elementą.
Netrukus po to, SSRS buvo galima įsigyti ir kalėdinių eglučių, kurios buvo vadinamos Naujųjų metų eglutėmis, o parduotuvėse pasirodė kalėdinės dekoracijos.
Visgi, yra ir kita kalėdinių eglučių sugrąžinimo versija, kurią aprašo žurnalistas O‘Reilly‘is Billas.
Pasak jo, J. Stalino dukra Svetlana Alilujeva dalyvavo kalėdiniame vakarėlyje Didžiosios Britanijos ambasadoje Maskvoje ir labai džiaugėsi kalėdiniais papuošimai, eglute.
Autorius mano, kad ji maldavo tėvo sugrąžinti šį džiaugsmą Sovietų Sąjungos vaikams, todėl tokiu būdu šventė buvo grąžinta.
Senio Šalčio funkcijos – ne tik dovanojo dovanas
Būtent tuo laikotarpiu buvo atgaivintas ir Senis Šaltis (rusiškai vadinamas Ded Moroz), kilęs iš pagoniškos slavų mitologijos.
Jis buvo ne tik dovanų teikėjas, bet ir komunistinės propagandos skleidėjas. 1949 m. gruodžio 22 d. „The Victoria Advocate“ straipsnyje buvo rašoma, jog susibūrimuose su vaikais vadinamasis Senis Šaltis „paprastai savo kalbą baigdavo klausimu: „Kam esame skolingi už visus gerus dalykus socialistinėje visuomenėje?“
Nurodoma, kad vaikai turėjo atsakyti: „Stalinui“.
Be to, Senis Šaltis 7-ąjame dešimtmetyje, kosmoso lenktynių tarp Sovietų Sąjungos ir JAV įkarštyje, ant atvirukų ir plakatų pasirodė skrendantis raketa.
Tai dar labiau patvirtina, kad Senio Šalčio figūra sovietmečiu buvo pasinaudota skleisti komunistinėms idėjoms.
Tačiau, 1989 metais, visoje Europoje griūvant komunizmui, Senis Šaltis prarado prasmę kai kuriose Rytų Europos šalyse. Tokios šalys kaip Bulgarija ir Rumunija atkūrė savo originalias Kalėdų Senelio versijas, grįždamos prie senų papročių, nurodo „Times“.
Taigi, Sovietų Sąjungoje Kalėdos tapo ideologinės kovos lauku, kuriame valdžia bandė eliminuoti religines tradicijas pagal komunistinę pasaulėžiūrą.
J. Stalino laikais Kalėdų simbolika buvo perorientuota ir pritaikyta Naujųjų metų šventei, tokiu būdu sukuriant politiškai saugią žiemos šventės formą, kurioje vietą rado ideologiniais tikslais pritaikytas Senio Šalčio įvaizdis.