Šių metų ralyje N. Jucius važiavo su „Husqvarna 450 Rally Replica“ motociklu, tačiau turėjo techninių problemų. Iškart, dar testavimo metu, jau reikėjo jį tvarkyti. Nepaisant nesklandumų, lietuvis finišą pasiekė ir parodė geriausią rezultatą lietuvių gretose. 2026-ųjų Dakare jis balnos kitą plieninį žirgą – „Honda“.
Iš pirmo žvilgsnio toks motociklas neturi labai ryškių skirtumų. Anot sportininko, pirmiausia ralio motociklas nuo įprasto skiriasi tuo, kad turi didesnį kuro baką, pavyzdžiui, Dakare reikalaujama turėti bent 30 litrų talpą. Ant motociklo taip pat montuojasi kelio knygos laikikliai ir jungikliai, dedami didesni stabdžių diskai, žinoma, modifikuojama ir pakaba.
„Motociklas yra daug greitesnis nei įprasti enduro ar krosiniai motociklai. Įprastas enduro motociklas važiuoja 110-120 km/val, o šito maksimalus greitis – 170 km/val, nes Dakare yra ilgos tiesiosios, tai pritaikytas ir tam“, – pridūrė N. Jucius.
Lenktynininkas turi tris motociklus, kurie pritaikyti skirtingoms disciplinoms. Ant motociklo, kuris pritaikytas Dakarui, jis sėda likus maždaug 3 mėnesiams iki šio ralio, o apsiprasti prie naujojo „Honda“ daug laiko nereikėjo.
„Turėjau Portugalijoje tris dienas testų, buvome išvykę pasižiūrėti, kaip valdosi, kuo skiriasi. Pagrindinis dalykas – susireguliavome amortizaciją. O priprasti reikia vienos treniruotės gerų 10 minučių, įšoki kaip į naujus batus ir turi šiek tiek prie jų priprasti. Kai daug metų važinėju motociklu, tai jaučiu, ant ko esu“, – teigė N. Jucius.
Motociklininkams susižeisti varžybų metu tikriausiai yra kelis kartus lengviau nei automobilių vairuotojams, kurių kūnus saugo ne tik apsaugos, tačiau ir automobilio kėbulas. Motociklininkų kūnai turi atlaikyti ne tik važiavimą motociklu, bet ir kritimus, kurių pasitaiko net ir didžiausiems profesionalams. Sportininkas įvardijo ir kas motociklininkams yra pavojingiausia.
„Didelis greitis ir navigavimas. Įsivaizduokime, kad važiuoji keliu ant motociklo 160 km/val. greičiu ir tuo pačiu scrollini (liet. naršai) telefone. O čia lygiai tas pats, tik varai dykuma, neturi kelio, didelis greitis, daug dulkių ir dar naviguoji pats. Lyginant su automobilio vairuotoju, kuris turi šturmaną ir visą laiką yra susitelkęs į vairavimą, o su motociklu turi ir greitai važiuoti, ir naviguoti tarp dulkių, pastebėti kliūtis. Tai yra pavojingiausia vieta, o jeigu dar silpniau valdai motociklą, galvoji apie navigaciją, tai viskas – esi ne toje vietoje“, – ralio subtilybes važiuojant motociklu paaiškino N. Jucius.
Lietuvis – patyręs motociklininkas, todėl žino, kaip susitvarkyti tam tikrus smulkius gedimus kelyje. Kas dažniausiai pasitaiko po griuvimų trasoje, kur sportininkai dar negali gauti techninės pagalbos iš komandos, tai – prakiuręs bakas, nulūžę laikikliai. Gali prireikti ir užsidėti papildomą sankabos diskelį, jeigu ji „sudega“.
„Jeigu grįžti be kritimų, tai realiai mechanikai nupučia dulkes, pakeičia tepalus, filtrus ir esi pasiruošęs. Bet jeigu rimtesnis kritimas – gali būti, kad skaudžiai kainuos. Aš važiuoju su komandos palaikymu, tai nėra gamyklinė komanda, bet turime kineziterapeutus, mechanikus, palydovus“, – sakė N. Jucius.
Jis pridūrė, jog dabar siekia gero rezultato bendroje įskaitoje, todėl renkasi turėsi vietą komandoje, tačiau neatmeta minties, jog galbūt ateityje išbandys ir „vienišių“, kitaip „Male Moto“ kategoriją, kurioje patys motociklininkai turi pasirūpinti savo technika ir neturi pagalbos iš išorės. Būtent šioje įskaitoje 2021-aisiais nugalėtoju tapo lietuvis Arūnas Gelažninkas.
„Dar geresnė forma, nemaža kuprinė patirties, pernai važiavau didelėm, išpūstom akim, nes nieko nežinojau, pirmas Dakaras, o šiemet varau į antrą, tai geresnis pasiruošimas, mažiau streso“, – detales, kurios galėtų leisti pagerinti rezultatą, vardijo N. Jucius.
Prieš leidžiantis į Saudo Arabijos dulkes motociklininkas sau linkėjo proto ir neperspausti, o svarbiausia – finišuoti.