Mildos, kuri save pristato kaip pardavimų strategę, investuojančią į žmonių potencialą, visuomet buvo pilna visur. Ji – agentūrų „Mentorių klubas“, „Spiečius“, „Resursų mainai“, savirealizacijos konferencijos moterims „Brandwomas“ siela.
Veikli vilnietė turėjo daugybę veiklų: be jau minėtų, įkūrė ir prodiusavo įmonę „Resursų TV“, įkūrė, vadovavo ir lektoriavo įmonėje „Resursų akademija“, prodiusavo ir koordinavo verslo ryšių klubą „BNĮ Rytas“, visada rasdavo laiko ir savanorystei socialiniame projekte „Mamų mugė“.
Ji investavo savo potencialią į smulkių verslų skatinimą, stiprinimą. Savo veikla ir pažiūromis ji tūkstantinei savo aplinkai demonstravo doro, atsakingo, šeimyniško, motyvuoto, pilietiško ir patriotiško žmogaus vertybes.
Milda gebėjo kituose įžvelgti ir iškelti į paviršių tai, kas jiems buvo svarbu – atrasti talentą kurti smulkius verslus. Svarbiausia – visa tai darydama, neskaičiuodama savo laiko, ji visada spindėjo, nuo jos veido nedingdavo šypsena. Būtent Mildos šypsena ir strategijos atradimas kiekvienam pradedančiajam verslą leisdavo patikėti ir juos motyvuodavo.
Po kritimo nuo laiptų – koma ir ilgas atsigavimas
Tačiau paskutinį šių metų liepos penktadienį viskas pasikeitė. Nuolat aktyvios, gera energija ir pozityvumu spinduliuojančios Mildos gyvenime lemtis nuspaudė stabdį. Vienas nesėkmingas žingsnis, kritimas nuo laiptų, toliau – koma, ligoninių palatos, vėl visko mokymasis iš naujo.
Pasakodama dukros istoriją, Mildos mama Irena nusikelia į liepos pabaigą. Tądien Milda apžiūrinėjo patalpas, kaip visada – su šypsena veide, nė nenutuokdama, kas jos laukia.
„Lipant nuo laiptų ji galimai nesilaikė už turėklo, slydo, krisdama sukosi ir krito galva atsitrenkdama į betoninę grindų dangą. <…> Gal avalynė buvo nepatogi arba koją nepatogiai pastatė, gal buvo išsiblaškiusi, gal žvilgsnis netinkama kryptimi buvo sufokusuotas ir nukrito“, – pasakoja mama. Kritimas įvyko iš nedidelio aukščio – nuo ketvirto laiptelio, deja nesėkmingai.
Ji iškart prideda, kad nori priminti ir duoti visiems pamoką – visada laikytis už turėklų lipant laiptais. Toks paprastas, bet svarbus veiksmas gali padėti apsisaugoti nuo nelaimių.
Dvi savaitės komoje, nežinomybė ir laukimas – tuo šį laiką gyveno ne tik artimieji, bet ir tūkstantinė Mildos sekėjų minia.
Visi gyveno laukime. Iki šiol mama prisimena medikų žodžius, kad galimi trys scenarijai, vienas iš jų – stebuklas. Milda pasirinko stebuklą ir įrodė, kad tai iš tiesų vyksta! Ji niekada nepasiduoda – pabudusi iš komos ir perkelta į Lazdynų ligoninės Neurochirurgijos skyrių sparčiai taisėsi.
„Jai kineziterapeutas, ergoterapeutas mankštindavo kojas ir rankas. Ateidavo masažistė, ją masažuodavo. Įsivaizduoju, kad ne viskas dar atsigavę, bet ji stipriai taisėsi. Buvau į ranką įdėjusi tušinuką, paėmusi popierių vedžiojau jos ranką ir jau buvo bepradedanti savarankiškai rašyti“, – kalbėjo Irena.
Tuo metu prognozuoti, kas laukia ateityje, niekas nesiėmė. Milda bendravo galvos judesiais, žvilgsniu, judindama lūpas, nors ir be garso. Irena pripažįsta – net gydytojai stebėjosi, kaip greitai gerėja dukros būklė.
Milda kasdien įrodo, kokia yra stipri
Optimizmą aptemdė dėl šalutinių veiksnių Mildos būklės staigus pablogėjimas. Ji sunkiai susirgo ir netrumpam. Per tris mėnesius Milda dar kartą įrodė, kad yra stipri kovotoja. Dabar kasdien ji vėl iš naujo stiprėja, savarankiškai daro vis daugiau ir sudėtingesnių judesių:
„Smegenims reikia laiko, bet viskas pamažu atsistatys. Smegenų sinapsės turi susijungti viena su kita, kiekvienąkart vis daugiau jų jungiasi, o tuo pačiu kaskart padaugės judesių. Aišku, visiems skirtingai reikia laiko, kad atsigautų, bet atsigavusių po tokių traumų yra.
Tikimės geriausio ir net minties neturime, kad daugiau nei to, kas yra dabar, nesulauksime. Laukiame, kol smegenys duos daugiau signalų – bus galima vykti į reabilitaciją.“
Irena sako – didele dovana jau buvo tai, kad ji pabudo, girdi esančius šalia, supranta, gali pritarti ar nesutikti judindama galvą. O dabar visos pastangos dedamos į tai, kad jos kūnas kuo labiau atsigautų ir tai, kas kadaise atrodė savaime suprantama, vėl būtų įmanoma.
Dar laukia ilgas gydymo ir reabilitacijos laikotarpis
Kiek daug gyvenimų ji palietė ir pakeitė, nesunku suprasti stebint tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose. Daugybė žmonių kviečia melstis už Mildos sveikimą ir stiprėjimą, vaikystės draugė pasiryžo iššūkiui – kviesdama aukoti, įveikiant tūkstančius kilometrų mindama dviratį.
Socialiniuose tinkluose šeima dalijasi ir kvietimu draugams atvykti aplankyti Mildą slaugos namuose – pabūti kartu, pasidalinti linksmais atsiminimais, smagiomis istorijomis. Juk kiekvienas pažįstamas veidas, kiekviena šypsena, kiekvienas šiltas žodis suteikia stiprybės.
„Mes sakome, kad tiek daug žmonių jai linkėjo gero, už tai ji taip greitai atsigauna. Ką besutinki, visi tik: „Mildutė man tą padėjo, Mildutė tą padarė.“ Matyt, kaip sakoma, stiprus energijos siuntimas duoda savo – kažkur visa tai nueina toliau“, – pilna dėkingumo visiems prisidedantiems buvimu šalia, mintimis, maldomis ar finansiškai kalbėjo Irena.
Mildos laukia ilgas gydymo ir reabilitacijos laikotarpis. Artimieji pasiryžę visomis išgalėmis išnaudoti kiekvieną patarimą ir gydytojo rekomendacijas. Deja, ne visas ir tik ribotą laikotarpį reabilitacijos paslaugas kompensuoja TLK arba kompensuojamas ribotas procedūrų kiekis.
Mildos reabilitacijos procedūros neapsiriboja vien tik mankštomis ir masažais. Jos laukia galvos kaulo atkūrimo operacija, viso kūno raumenų stiprinimas, pirmųjų žingsnių žengimas galbūt egzoskeleto arba kitų robotizuotų įrenginių pagalba.
Jai reikalingas specialus maitinimas ir speciali slaugos įranga (funkcinė slaugos lova ir pan.). Rytojus niekam nepažadėtas, todėl šiandien sunku jį nuspėti. Viena aišku – nei greitai, nei pigiai čia nebus.
Prisidėti prie pagalbos Mildai gali kiekvienas
Kad galėtų gauti visas reikiamas maksimalias reabilitacijos paslaugas skirtinguose jos gijimo etapuose, reikalingos papildomos lėšos. Tam Mildos teta Janina įkūrė Mildos Šukaitienės paramos labdaros fondą.
Sukurti Fondą naujiems, smulkiems verslininkams paremti buvo netolima Mildos svajonė. Taigi, pasveikus ji galės perimti Fondo administravimą savo svajonėms įgyvendinti ir plėtoti.
Milda visada buvo žmogus, tiesdavęs pagalbos ranką kitiems, dalindavęsis savimi, neskaičiuodama nei laiko, nei jėgų – dabar pagalba reikalinga jai. Nenuspėti gyvenimo vingių, bet artimieji tiki, kad ateis laikas ir Milda galės tęsti savo veiklas, pati kiekvieną apkabinti, padėkoti ir netgi paremti. Kiekvienas gyvenimas yra subalansuotas ir sukasi ratu.
Šiuo metu gaunamos Fondo lėšos leidžia užtikrinti Mildos judėjimą sveikatos link, tuo pačiu garantuojant jos gausios, doros, ištikimos ir rūpestingos šeimos orumą ir finansinį stabilumą.
Plačiai paplito ir Vilniaus Pašilaičių seniūnijos (Milda 2019–2023 metais buvo Gabijos seniūnaitė) pasidalintas prašymas prisidėti prie pagalbos šeimai.
Artimieji dėkoja – lenkia galvas remiantiems ir tiki, kad parama nesustos. Prisidėkime prie Mildos artimųjų tikėjimo:
Gavėjas: MILDOS ŠUKAITIENĖS PARAMOS LABDAROS FONDAS
Juridinio asmens kodas: 307388131
Banko sąskaita: IBAN LT327300010196528367
SWIFT kodas: HABALT22
Ne mažiau vertingas pasidalijimas šiuo straipsniu ne tik dėl finansinės paramos ar moralinio artimųjų palaikymo. Pirmiausiai dėl visų mūsų supratimo, kad net ir gražiausių laiptų turėklų funkcija pirmiausiai yra atraminė – apsaugojanti lipantį jais nuo netikėtumų.