Socialiniame tinkle ji paviešino jautrų įrašą, kuriuo sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Iš moters – jautrūs žodžiai
Aktorė E. Jackaitė dalijasi brangiais prisiminimais apie velionę.
„Tada, 1997 m. buvo premjera TOS AUKŠTOSIOS MOTERYS.
Aš, vos 22 metų mergaičiukė, visai neseniai baigusi studijas, pirmi metai buvau Klaipėdos dramos teatras aktorė. Pirmieji, visiškai pirmieji vaidmenys – nedrąsu, daug nepasitikėjimo, abejonių, baimių…
Pasisekė, kad šalia manęs, žengiant profesionalioje scenoje pirmuosius žingsnius – buvo TOS MOTERYS – Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė…
(Ada Paukstyte – savo Mamai, mylimai Julijai linkėjimus nuo manęs perduok, nors pati jai paskambinsiu..)
Pamenu, vienas pirmųjų man teatre vaidmenų ir buvo spektaklyje E. Olbis TOS AUKŠTOSIOS MOTERYS, (rež. R. Steponavičiūtė), kur mes įkūnijome MOTERĮ „A” (Nijolė) „B” (Julija) ir „C” (aš, Eglė). Mes buvome viena, skirtinguose savo amžiaus tarpsniuose.
Nepamiršiu niekad nei repeticijų, nei superinio laiko mūsų visų – po repeticijų… Kaip mes šėldavom, kokia energija, temperamentas iš šių Moterų sklisdavo… Buvau apsupta jų globos, rūpescčio, meilės…
Dėkoju už tai, mano mylimos Moterys!
—-
Nijolės gyvybė užgeso vakar. Po ilgos ir sunkios ligos…
Skauda širdį, kad pastaruoju laiku jos nebeplankydavau globos namuose, o pernai vis užlėkdavau, o ir per Kalėdas juk buvau pas ją palatoje, degė jaukiai žvakelė, dainavau jai giesmes, meldžiausi – dalinomės plotkele…
Ji nekalbėjo, bet gilios akys sakė daugiau nei žodžiai … ir aš viską suprasdavau …
Ji, mūsų charizmatiškoji, talentingoji, ugningoji – mūsų Nijolė – akimis ir rankų gestais buvo išraiškingesnė už mus, tariančius žodį…
Nijole, Tavęs šiam pasaulyje trūks, Tavęs niekas niekada nepakeis…
Buvo garbė ir laimė Tave pažinti ir Tave mylėti …
Ilsėkis ramybėje, ilsėkis… Be skausmo, kančios…
Būki su Dievu amžinoje Šviesoje ir Meilėje…
—
Užuojauta Nijolės šeimai, taip pat teatro šeimai ir visiems, ją pažinojusiems“, – jautriai rašė aktorė E. Jackaitė.
Primename, kad pirmadienį pranešėme apie Nijolės Sabulytės netektį.
Liūdną žinią pranešė Klaipėdos dramos teatras.
Netektis
Feisbuke pasirodė liūdna žinia apie teatro aktorės netektį.
„Nijolė Sabulytė. 1943 11 02 – 2025 12 28
Su giliu liūdesiu pranešame, kad po ilgos ir sunkios ligos mirė ilgametė Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.
Nijolė Sabulytė buvo tapusi vienu iš Klaipėdos dramos teatro gyvųjų simbolių. Ją pažinojo dauguma klaipėdiečių. Spalvinga, ryški asmenybė, kurios visur buvo pilna – ne tik spektakliuose teatre, bet ir televizijoje, kine, miesto renginiuose. Kupina gyvenimo džiaugsmo ir energijos, savo ugniniais plaukais ir ugniniu temperamentu Nijolė sugebėdavo nušviesti ir pačią pilkiausią dieną.
Lemtis Nijolei neleido sudalyvauti taip jos lauktame jubiliejiniame renginyje – likus keletui dienų iki jo, aktorę pakirto staigi liga, jau nebepalikusi jos iki pat mirties.
Sunku patikėti, kad jau nebeišgirsime teatro koridoriuose jos galingo balso ir skambaus juoko.
Ilsėkis ramybėje, miela Aktore. Liūdime kartu su artimaisiais, draugais, visa Lietuvos teatro bendruomene.
Informacija dėl atsisveikinimo bus patikslinta.
Nijolė Sabulytė (nuotr. facebook.com)
Aktorė Nijolė Sabulytė gimė 1943 m. lapkričio 2 d. Vilniuje. 1966 m. baigusi Lietuvos konservatoriją, visą gyvenimą vaidino Klaipėdos dramos teatre. 1976–1998 m. dėstė scenos kalbą Klaipėdos universitete (iki 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai). Klaipėdos dramos teatre sukūrė daugiau nei šimtą vaidmenų. Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė režisieriaus Povilo Gaidžio spektakliuose: Skaitovė (Just. Marcinkevičiaus „Krintančios žvaigždės“ 1968), Karilė, Daiva (K. Sajos „Poliglotas“, „Abstinentas“, abu 1970), Ji (E. Radzinskio „Monologas apie vedybas“, 1973), Sofija (B. Sruogos „Milžino paunksmė“, 1974), Vasilisa Karpovna (M. Gorkio „Dugne“, 1978), Mira (Aldo Nicolajaus „Vyras ir žmona“, 1981), Zinaida Michailovna (Jaroslavos Pulinovič „Elzės žemė“, 2017).
Kiti svarbesni vaidmenys: Dorina (Molière’o „Tartiufas“ 1974, rež. B. Gražys), Marcė („Petras Kurmelis“ 1976, pagal Žemaitę, rež. A. Žadeikis), Amanda (T. Williamso „Stiklinis žvėrynas“ 1982, rež. R. Vikšraitis), Marija (K. Ostrausko „Lozorius“ 1990, rež. J. Ivanauskas), Kristina (E. O’Neillo „Elektrai skirta gedėti“ 1990), Aldonsa Dulsinėja (Dale’o Wassermano, Joe Dariono „Žmogus iš La Mančos“ 1993, abiejų režisierius A. Vizgirda), Elžbieta (F. Schillerio „Marija Stiuart“ 1994), Moteris A (E. Albee „Tos aukštos moterys“ 1997, abiejų režisierė R. Steponavičiūtė), Šarlotė Šion (P. Shafferio „Leticija ir žolelių trauktinė“ 1997, rež. A. Pociūnas), Ponia Sotanvil („Ožys“ 2001, pagal Molière’ą, rež. A. Giniotis), Marlenė Dietrich (Thea Dorn „MarLenė“ 2003, rež. S. Poškus), Margret (A. Strindbergo „Tėvas“ 2016, rež. M. Ķimele), Kristijono motina („Kalės vaikai“ 2018, pagal S. Šaltenį, rež. E. Nekrošius).
N. Sabulytė vaidino Lietuvos kino studijos meniniame filme „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979, rež. Henrikas Šablevičius), televizijos serialuose, parengė daug poezijos programų“, – rašoma socialiniame tinkle.