2025 m. Lietuvoje atsirado nauja išmoka, padengianti išlaidas auklėms tuo atveju, kai tėvai dirba ir vaikas nelanko darželio. Tačiau nuo kitų metų šią išmoką galės gauti daug daugiau tėvų.
Tad kas tiksliai turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 385 eurų siekiančią kompensaciją ir kokie pokyčiai laukia 2026 m.?
Kada skiriama išmoka samdantis auklę?
Nuo 2025 m. Lietuvoje įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.
Jos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį. 2025 m. BSI yra 70 eurų, taigi mėnesinė išmoka siekia 364 eurus.
2026 m. BSI bus lygus 74 eurams, taigi tėvai per mėnesį gaus 384,8 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad į šią išmoką pretenduoti gali vienas iš tėvų, jei atitinka visas šias sąlygas:
- tėvai yra dirbantys (nebent turi negalią ar jiems yra nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis);
- vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio);
- tėvai už atlyginimą samdo auklę, dirbančią Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą ar darbo sutartį.
Anot ministerijos, ta pati šeima gali gauti ir kelias išmokas, kadangi jos yra mokamos už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus ir darželio nelankantį vaiką.
Tuo siekiama lengvinti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą, suteikti tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.
Kaip kreiptis dėl išmokos ir kada ją gali atimti?
Norintys gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt.
SADM vardija, kad tėvai turi pateikti su aukle sudarytą vaiko priežiūros ar darbo sutartį ir auklei Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad asmuo vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą.
Vis tik įdomu tai, kad, skiriant išmoką, faktinės išlaidos auklei nėra tikrinamos. Tad nesvarbu, ar auklė samdoma kasdien, ar tik kartą per mėnesį – išmoka skiriama tokia pati.
Ministerijos aiškinimu, taip yra todėl, kad kitu atveju žymiai išaugtų administracinė našta tiek tėvams (kiekvieną mėnesį teikti dokumentus, įrodančius, kiek valandų vaikas buvo prižiūrimas auklės), tiek savivaldybėms, administruojančioms šios išmokos skyrimą ir mokėjimą.
Tačiau SADM pabrėžia, kad tėvai, gaunantys išmoką, privalo pranešti savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui.
Pvz., jei tėvai nebedirba, vienas iš vaikų pradeda lankyti darželį ar kurį laiką nesamdoma auklė (dėl ligos, atostogų ar pan.).
Nepranešus apie šias aplinkybes, permokėtą išmokos sumą vaiko tėvai turėtų grąžinti.
Ministerijos duomenimis, 2025 metų I pusmetį vidutiniškai per mėnesį vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gavo 508 asmenys.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Išmokų vaikams įstatymo pataisas, pagal kurias vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus skiriama ir tuo atveju, kai vienas iš tėvų ar globėjų mokosi pagal nuolatinės formos studijų ar profesinio mokymo programą.
„Ši pataisa yra svarbus žingsnis siekiant padėti jauniems žmonėms derinti studijas ir šeimos gyvenimą.
Studijuojantys tėvai dažnai susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais, todėl valstybės parama užtikrins, kad jie galėtų ramiau auginti vaikus ir kartu siekti išsilavinimo“, – pažymėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.
Už tai numatančius įstatymo pakeitimus balsavo 74 Seimo nariai, o balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d.
Skaičiuojama, kad kompensacinę išmoką kasmet papildomai gaus apie 80–100 asmenų, o tam iš valstybės biudžeto reikės apie 440 tūkst. eurų.
Pirmaisiais metais (nuo 2026 m. birželio mėn.) papildomos išlaidos sudarys apie 220 tūkst. eurų.