Bėdos
Taikos siekis. Nepaisant gausybės susitikimų, aiškaus kelio į taiką, sustabdant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nėra. Pasitvirtino prognozė, kurią išsakiau ir metų pradžioje, kad politinis procesas savaime nereiškia veikiančio sprendimo. Pagrindiniu kliuviniu lieka Kremlius, nuosekliai indikuojantis, kad tikslų nekeičia ir sieks juos įgyvendinti jėga. Pvz., dronų atakų prieš Ukrainą skaičius šiais metais, lyginant su pernai, išaugo apie 5 kartus.
Donaldo Trumpo (r)evoliucija. JAV prezidentas siekia perrašyti politikos taisykles tiek viduje (DOGE, galių perėmimas iš Kongreso, kolizija su teismais), tiek išorėje (tarifai, įsipareigojimų sąjungininkams kvestionavimas). Suvirpėjo stabdžių-atsvarų sistema. Krito pasitikėjimas: D.Trumpą kaip teigiamą įtaką globaliems procesams lyderį šiais metais Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Prancūzijoje ir kitur įvardijo mažiau nei 1/4 gyventojų. Beveik 1/2 amerikiečių laiko D.Trumpo poziciją derybų dėl Ukrainos atžvilgiu kaip pernelyg palankią Rusijai (36 proc. mano, kad ji subalansuota).
Europos priklausomybė nuo JAV. ES – didelė ir turtinga rinka – buvo priversta nuryti JAV tarifų piliulę, nes nenorėjo išbalansuoti saugumo situacijos. Bet nutrūkus JAV finansinei paramai šiais metais karinės pagalbos Ukrainai mastai bus ženkliai mažesni, nei 2022-2024 m. vidurkis. Tai iliustruoja, kad savarankiško veikimo galimybės Europoje – vis dar ribotos. Be to, kartais atrodė, kad Europos valstybės skeptiškesnės bandymų ieškoti derybinių perspektyvų nei pati Ukraina, kuriai karo tąsa nėra optimalus scenarijus.
Prošvaistės
Karine prasme metai Ukrainai buvo sunkūs – bet geresni, nei prognozuota. Agresorius per metus okupavo apie 1 proc. šios šalies teritorijos, tačiau patirdamas didžiulius kaštus, kurie kaupiasi. Pvz., per 11 šių metų mėnesių Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto sumažėjo apie 25 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m.). Nei Vakaruose, nei Ukrainoje strateginio agresoriaus proveržio tikimybė nėra vertinama kaip reali. Lieku prie dažnai šiais metais Vašingtone ir kitur girdėto scenarijaus, kad agresoriui struktūrinis spaudimas pradėti realesnes derybas kitų metų viduryje bus didelis.
D.Trumpas nesugriovė NATO. Visos NATO šalys pagaliau pasiekė 2 proc. BVP gynybai ribą – ir sutarė dėl 5 proc. tikslo. Praktiniame lygmenyje NATO sąjungininkų darbas su JAV vyksta sklandžiai. Tai nepaneigia politinių rizikų, bet yra svarbus faktas. Galiausiai JAV rimtai pasistūmėjo derybose su Ukraina dėl saugumo garantijų. Apie tai pradėjau rašyti prieš kelis mėnesius, kai prasidėjo virsmas – ir jis tęsiasi ukrainiečiams palankia linkme. Vėlgi, pasitikėjimo Trumpu tai nesukurs, tačiau ir Ukraina, ir Europa suvokia, kaip svarbu įtraukti Vašingtoną į ilgalaikę saugumo architektūrą. Be JAV vaidmens ir europiečių pastangos taptų apribotos.
Be to, dažnai suplakamas galios anonsas (pareiškimai) su galios praktika (realiais veiksmais, turinčiais poveikį). Todėl, pvz.: tarifai dramatiškai išaugo, bet vidutinis jų lygis siekia apie 15 proc. – toli nuo dažnai minėtų triženklių rodiklių. Kaip sakė prezidentė, kartais per daug krūpčiojama.
90 mlrd. eurų parama, kurią ES metų pabaigoje suderino Ukrainai, bus šviežio oro gurkšnis. Tai spręs Ukrainos finansines problemas bent 1,5 metų. Sprendimas nėra tobulas, bet pagaliau peržengia įprastas sprendimo priėmimo procedūras, kurios netinka didžiausio karo žemyne nuo Antrojo pasaulinio kontekstui – Europos Komisijos siūlymas, kaip tą padaryti, be kita ko apeinant Vengrijos veto, buvo ryškus ir drąsus.