Savivaldybės įspėja, kad už tai galite sulaukti ir kelių šimtų eurų baudos. O kartais už šiukšlių išvežimą ar tvarkymą gali tekti sumokėti ir patiems gyventojams.
Šiukšlės per ir po Naujųjų metų
Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė neslėpė, kad švenčių metu dažnai lieka nemažai atliekų: plastiko, kavos ir gėrimų indelių, stiklo butelių, pirotechnikos likučių.
Ji vardijo, kad dažniausiai tos atliekos paliekamos masinio susibūrimo vietose. Pvz., aikštėse, alėjose, prie pagrindinės miesto eglės ar pan.
Savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus vyr. specialistas Linas Lapinskas pabrėžia, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, atliekas ar kitaip šiukšlinti.
Šis draudimas galioja ir paliekamoms pirotechnikos atliekoms.
Vis tik jis priduria, kad per tokias masines šventes, kaip Naujieji metai, už tokius pažeidimus asmenys nubaudžiami retai – dažniausiai apsiribojama žodiniais įspėjimais.
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas papildė, kad Naujųjų metų naktį viešosios tvarkos pareigūnai didžiausią dėmesį skiria toms vietoms, kur vyksta didesni žmonių susibūrimai.
„Prioritetas – palaikyti tvarką, identifikuoti asmenis, kurie savo elgesiu kelia grėsmę kitiems, imtis veiksmų jų atžvilgiu.
Jei patruliavimo metu pastebimas šiukšlinimas, atsakomybė taip pat gali būti taikoma“, – perspėjo pašnekovas.
Baudos už šiukšlinimą ir kas jas surenka
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis nurodė, kad asmenims, išmetusiems bet kokias atliekas miesto gatvėse, aikštėse, parkuose ir kitose tam nepritaikytose vietose, yra numatyta atsakomybė.
Ji užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, gali būti skirta 140–600 eurų bauda.
„Kaune šių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos bei Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius“, – pridūrė G. gatulis.
Tokios pačios baudos gresia tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje.
„Kiek tokių atvejų nustatoma, statistikos nerenkame ir išskirti negalime, nes Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis apima visus Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus“, – komentavo G. Grubinskas.
Klaipėdos savivaldybės atstovė nurodė, kad viešosiose vietose aplinką nuo šiukšlių rytais sutvarko savivaldybės rangovai.
O daugiabučių kiemų teritorijose pirotechnikos ir kitas atliekas surenka administratoriaus nusamdyti rangovai.
Kaune viešųjų vietų tvarkymą ir priežiūrą vykdo bendrovė „Kauno švara“.
O sostinėje bendrojo naudojimo teritorijų tvarkymą atlieka su savivaldybe sutartis turinčios bendrovės, iš kurių kiekviena tvarko konkrečias miesto vietas.
Baudos už kitas atliekas siekia ir 2,9 tūkst. eurų
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas, paklaustas, ar šiukšlintojus galima filmuoti, atsakė, kad vaizdo stebėjimo kameras privačioje teritorijoje turi teisę įsirengti jos savininkas:
„Pvz., valstybinės paskirties žemės plote kameras gali diegti Miško urėdijos ar girininkijų atstovai.“
T. Bražėnas vardijo, kad gavę pranešimą pareigūnai vykdo įvairius veiksmus pažeidėjams nustatyti: esant poreikiui pasitelkiama vaizdinė medžiaga, apklausiami liudininkai ir t. t.
Taip pat jis paminėjo, kad policijos pareigūnai gali patraukti atsakomybėn vairuotojus dėl šiukšlių, nuorūkų ir kitų daiktų išmetimo pro transporto priemonės langus ar duris. Už tai gresia 14–30 eurų bauda.
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento atstovai pripažino – jei kaltininko nustatyti nepavyksta, atliekas sutvarkyti yra įpareigojamas pats žemės sklypo savininkas.
Nes jis turi prižiūrėti savo turtą, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė ir sklypas netaptų atliekų saugykla.
Departamento aiškinimu, baudos už aplinkos teršimą priklauso nuo išmestų atliekų kiekio, jų pavojingumo ir užterštos teritorijos statuso.
Jis vardijo, kad aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kubinių decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba 30–90 eurų baudą.
Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kubinių decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba 150–300 eurų baudą.
Aplinką užteršus 1 kubinio metro ar didesniu nepavojingųjų atliekų kiekiu gresia baudos nuo 550 iki 1 500 eurų.
Jei nepavojingų atliekų kiekis svyruoja tarp 5 ir 15 m3, skiriama bauda jau siekia 2 300–2 900 eurų.
Fejerverkai per Naujuosius metus – kas draudžiama?
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė primena, kad civilines pirotechnikos priemones yra draudžiama naudoti nuo 22 val. iki 8 val. ar kitu teisės aktuose, ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku, jei tai trikdo viešąją rimtį.
Išimtis taikoma tik švenčių dienomis, taip pat per per masinius renginius, kuriuos rengti savivaldybės vykdomoji institucija yra išdavusi leidimą.
J. Liutkienė įspėja, kad F1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys.
F2 ir F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys.
O F4 kategorijos fejerverkus, T2 ir P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti, naudoti ir rinkai tiekti tik pirotechnikai.
Be to, Lietuvoje yra uždrausta naudoti garso efektui sukurti skirtas P1, F2 ir F3 kategorijų petardas dėl jų keliamos grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Policijos departamento atstovė pažymi, kad Naujųjų metų naktį nedraudžiama naudoti fejerverkų.
Tačiau gyventojai privalo vadovautis pridėta gaminio naudojimo instrukcija ir nepažeisti pirotechnikos naudojimo apribojimų bei kitų taisyklių.