Būtent šis susitarimas tarptautiniu mastu kelia vis daugiau klausimų, mat pasirodo vis daugiau tarptautinių organizacijų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės pranešimų apie sistemingus migrantų ir pabėgėlių teisių pažeidimus Tunise.
Tarptautinės žiniasklaidos projekto „Pulsas“, kuriame dalyvauja ir „Delfi“, partneris Danijos nepriklausomas skaitmeninis žiniasklaidos leidinys „Føljeton“ lankėsi Tunise – kalbėjosi su migrantais, žmogaus teisių organizacijų atstovais ir vietos žurnalistais, siekiamas išsiaiškinti, kaip realiai vykdoma ES migracijos politika Tunise ir kokių iššūkių žmogaus teisių sričiai ji kelia.
Dokumentuojami žmogaus teisių pažeidimai
2023 m. liepos 16–17 d. Europos Sąjunga ir Tunisas pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės, pagal kurią 105 mln. eurų skirti valdyti migraciją ir stiprinti Tuniso sienų apsaugą. Susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni lankėsi Tunise, praneša „Føljeton“. Austrija kartu su Danija finansavo mokymo centro Tuniso pasienio pareigūnams statybą.
Nuo susitarimo pasirašymo įvairiose ataskaitose, tarp jų ir „Amnesty International“, dokumentuojama, kaip Tuniso pasienio policija sistemingai išstumia Afrikos migrantus, prieš juos naudoja smurtą ir palieka dykumoje. Taip pat plačiai žinoma praktika, kai Tuniso ir Libijos pakrančių apsauga atima pabėgėlių valčių variklius ir palieka žmones atviroje jūroje likimo valiai.
„Amnesty International“ savo 2025 m. lapkričio ataskaitoje aprašo paplitusias Tuniso saugumo pajėgų vykdomas kankinimo ir kitokio žiauraus elgesio praktikas, įskaitant išžaginimus, žeminančias kūno patikras, sunkų fizinį smurtą ir sulaikymą žiauriomis sąlygomis.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (United Nations High Commissioner for Refugees, UNHCR) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie migrantų deportacijas į dykumą ir žiaurų elgesį su jais.
Pranešama ir apie didėjantį spaudimą tiems, kurie gina migrantų teises. Asmenys, kurie atkreipia dėmesį į migrantų padėtį ar gina jų teises, rizikuoja būti suimti.
„Tu net negali duoti migrantui butelio vandens ir nebūti suimtas. Tuo pat metu pareigūnai Tunise su migrantais gali daryti ką nori – be jokių pasekmių“, – „Føljeton“ sakė aktyvistė Rayhan.
„Mes dirbame tik naktimis, nes dieną tai per daug pavojinga“, – pasakojo ji, pabrėždama, kad šiuo metu vyriausybė kriminalizuoja šalyje įsitvirtinusias žmogaus teisių organizacijas, pasitelkdama seniai autoritariniams režimams būdingą strategiją – kaltinimus finansavimu iš užsienio. Dėl to kelių NVO banko sąskaitos buvo įšaldytos, o organizacijos priverstos laikinai nutraukti veiklą.
ICMPD: Tuniso pasienio policija rengiama „pagal europinius standartus“
Pasienio pareigūnus Tunise rengia ir aprūpina Tarptautinis migracijos politikos plėtros centras (International Centre for Migration Policy Development, ICMPD), kurio būstinė yra Vienoje.
Paklausti apie galimus žmogaus teisių pažeidimus ICMPD atstovai pabrėžia, kad Tuniso pasienio policija rengiama „pagal europinius standartus“, o visi projektai įgyvendinami laikantis žmogaus teisių. Pažymima ir tai, kad galimos rizikos vertinamos tiek projektų rengimo, tiek jų įgyvendinimo metu, o rizikos ir susirūpinimas visada „perduodami atsakingoms struktūroms ir atitinkamai yra sprendžiami“.
Europos Ombudsmenas atliko tyrimą: pateiktos rekomendacijos
Europos Ombudsmenas, kuris tiria skundus dėl netinkamo ES institucijų ir įstaigų administravimo, interneto svetainėje pažymi, kad jis savo iniciatyva pradėto tyrimą, skirtą įvertinti, kaip Europos Komisija ketina užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi įgyvendinant ES ir Tuniso Susitarimo memorandumą (MoU). Susirūpinimas kilo tiek dėl paties memorandumo pobūdžio, tiek ypač dėl jame numatytos paramos sienų kontrolės iniciatyvoms, atsižvelgiant į itin nerimą keliančius pranešimus apie Tuniso valdžios institucijų elgesį su migrantais.
Ypatingą dėmesį Ombudsmenas skyrė tam, kad prieš pasirašant memorandumą nebuvo atliktas atskiras išankstinis žmogaus teisių poveikio vertinimas (HRIA), ypač susijęs su MoU „Migracijos ir judumo“ ramsčiu. Kadangi šis ramstis aiškiai skirtas riboti ir atgrasyti neteisėtą migraciją į ES stiprinant Tuniso migracijos kontrolę, bet kokių su juo susijusių projektų įgyvendinimas neišvengiamai turi poveikį žmogaus teisėms. Dėl to Ombudsmenas klausė Komisijos, kaip bus stebimas žmogaus teisių poveikis ir kokios priemonės, įskaitant galimą finansavimo sustabdymą, būtų taikomos nustačius pažeidimus.
Nors Komisija tvirtino, kad išankstinis HRIA nebuvo būtinas, nes MoU yra teisiškai neįpareigojantis politinis susitarimas, tyrimo metu paaiškėjo, kad prieš pasirašant memorandumą vis dėlto buvo atliktas rizikos valdymo vertinimas Tuniso atžvilgiu. Šis vertinimas apėmė kriterijus, panašius į taikomus atliekant žmogaus teisių poveikio vertinimus, įskaitant žmogaus teisių padėtį, demokratiją, teisės viršenybę, saugumą ir konfliktų riziką. Tačiau ši informacija nebuvo viešai paskelbta ir nebuvo išsamiai atskleista Ombudsmenui.
Ombudsmenas pabrėžė, kad nors Komisijos atliktas rizikos vertinimas yra svarbus, viešas ir atskiras žmogaus teisių poveikio vertinimas būtų buvęs tinkamesnis sprendimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad MoU sudaro pagrindą reikšmingam ES finansavimui migracijos srityje. Be to, pats memorandumas žmogaus teisių apsaugą mini tik bendrais terminais ir nenumato konkrečių apsaugos priemonių, tokių kaip aiškūs stebėsenos mechanizmai ar finansavimo sustabdymo sąlygos pažeidimų atveju.
Tyrimo metu Ombudsmenas nustatė, kad Komisija remiasi įvairiomis stebėsenos priemonėmis: ES delegacijos Tunise ataskaitomis, išorės ekspertų atliekamomis rezultatų stebėsenos užduotimis, taip pat projektus įgyvendinančių tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų ataskaitomis. Vis dėlto šios priemonės nėra lygiavertės periodiniam, savarankiškam žmogaus teisių poveikio vertinimui, o jų rezultatai dažnai nėra viešai prieinami, todėl visuomenei ir atskaitomybės institucijoms sunku susidaryti bendrą vaizdą.
Galutinėje išvadoje Ombudsmenas konstatavo, kad nors Komisija neatliko atskiro žmogaus teisių poveikio vertinimo nei prieš pasirašant MoU, nei jo įgyvendinimo metu, atliktas rizikos valdymo vertinimas ir taikomos stebėsenos priemonės iš dalies kompensuoja šį trūkumą. Dėl to Ombudsmenas nusprendė tyrimą užbaigti, tačiau pateikė Komisijai aiškias rekomendacijas: viešai paskelbti rizikos vertinimo santrauką, sistemingai ir viešai apibendrinti žmogaus teisių stebėsenos rezultatus, nustatyti aiškius finansavimo sustabdymo kriterijus ir skatinti skundų mechanizmų sukūrimą asmenims, galimai patyrusiems žmogaus teisių pažeidimus įgyvendinant ES finansuojamus projektus Tunise.
Neteisėtas ES sienos kirtimas
Oficialioje Europos Parlamento interneto svetainėje paaiškinama, kad 2015 m. stipriai išaugo neteisėtų sienos kirtimų į ES skaičius. Remiantis ES pasienio agentūros „Frontex“ duomenimis, buvo užfiksuota daugiau nei 1,8 mln. neteisėtų sienos kirtimų – tai didžiausias kada nors užfiksuotas skaičius. 2015 ir 2016 m. užfiksuota, kad daugiau nei 2,3 mln. asmenų kirto ES sieną nelegaliai. Nuo to laiko neteisėtų sienos kirtimų skaičius gerokai sumažėjo.
2024 m. nustatyta apie 239 000 neteisėtai į ES patekusių asmenų. Palyginti su ankstesniais metais, neteisėtų sienos kirtimų skaičius sumažėjo 38 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 m., kai migracija vis dar buvo paveikta COVID pandemijos.
Centrinė Viduržemio jūros perėja buvo dažniausiai naudojamas kelias į ES.
Siekdama kovoti su neteisėta migracija, ES sustiprino sienų kontrolę, pagerino naujų atvykėlių srautų valdymą ir veiksmingesnį neteisėtų migrantų grąžinimą. Ji taip pat paskatino legalią darbo jėgos migraciją ir veiksmingiau nagrinėja prieglobsčio prašymus.
Visame pasaulyje dėl persekiojimo, karų ir konfliktų namus teko palikti 123,2 mln. žmonių. Vaikai sudaro 40 proc. pabėgėlių visame pasaulyje.
Daugiausiai pabėgėlių priėmusios šalys pasaulyje: Iranas, Turkija, Kolumbija, Vokietija ir Uganda. Maždaug 73 proc. pasaulio pabėgėlių atsidūrė mažų ir vidutinių pajamų šalyse.
Sudalyvaukite trumpoje apklausoje ir padėkite atrinkti tik jums aktualiausias Europos naujienas.