Pateikiame 5 medicinos proveržius, kurie šiemet suteikė vilties, kad pacientų laukia šviesi ateitis.

1. Redaguota kūdikio DNR

Vasario mėnesį kūdikiui, sergančiam retu, dažnai mirtinu genetiniu sutrikimu, buvo atlikta pirmoji pasaulyje personalizuota CRISPR genų redagavimo terapija, kurios metu mokslininkai modifikavo vaiko kepenų genus.

Nors medikams reikės stebėti pacientą visą likusį jo gyvenimą, gydymas sumažino vaistų poreikį ir ženkliai pagerino vaiko gyvenimo kokybę. Lapkritį kūdikio mama pranešė, kad jis pradeda vaikščioti ir sklandžiai vystosi.

Tyrėjai teigė, kad procedūros sėkmė yra didžiulis proveržis CRISPR taikyme, rodantis, kad ateityje ši technologija gali būti naudinga įvairiems pacientams, turintiems genetinių sutrikimų.

2. iRNR vakcinų pažanga

Vakcinos, kuriose naudojama informacinės RNR (iRNR) technologija, išgarsėjo COVID-19 pandemijos metu, bet artimiausiu metu jų pritaikymas gali ženkliai išsiplėsti. Vyksta klinikiniai tyrimai, iRNR pagrindu gali atsirasti skiepai nuo gripo, ŽIV, genetinių ligų ir net vėžio.

Vasarą atlikti du tyrimai parodė, kad iRNR vakcinos nuo ŽIV gali sukelti neutralizuojančius antikūnus – pagrindinę imuninio atsako dalį, padedančią ginti ląsteles nuo virusinių infekcijų.

Tai rodo, kad iRNR technologija galėtų būti veiksminga priemonė nuo daugelio ligų, nors šių skiepų galimybėms įvertinti dar reikės atlikti didesnės apimties klinikinius tyrimus.

3. Kiaulių organų transplantacija žmonėms

Ksenotransplantacijos srityje šiais metais įvyko keli svarbūs laimėjimai, vienas jų – pirmoji genetiškai modifikuotų kiaulės kepenų transplantacija gyvam žmogui.

Pacientas buvo 71 metų vyras, sergantis hepatitu B ir kepenų vėžiu, kuriam negalėjo būti persodintos žmogaus kepenys ar atlikta tradicinė operacija. Jis išgyveno 171 dieną su kiaulės kepenimis, o tai rodo, kad organas gali atlikti esmines funkcijas žmogaus organizme.

Mokslininkai mano, kad modifikuotų kiaulių organų persodinimas žmonėms vieną dieną gali padėti sumažinti donorinių organų trūkumą. Pastaraisiais metais keliems gyviems pacientams taip pat buvo persodinti kiaulių inkstai, plaučiai ir širdys, kai kurie iš jų išgyveno kelias savaites.

4. Mokslininkai naudoja gyvą žmogaus smegenų audinį demencijos modeliui sudaryti

Jungtinės Karalystės mokslininkai pirmą kartą pasaulyje panaudojo gyvą žmogaus smegenų audinį ankstyvosioms demencijos stadijoms stebėti.

Tyrėjų komanda sveikas ląsteles, surinktas nesusijusių operacijų metu, paveikė toksišku beta amiloido baltymu, kuris susijęs su Alzheimerio liga. Mokslininkai realiu laiku parodė, kaip jis gali sunaikinti ryšius tarp smegenų ląstelių.

Galimybė tirti, kaip demencija progresuoja žmogaus smegenyse, galėtų palengvinti gydymo būdų paiešką, nes šiuo metu nėra veiksmingų vaistų, kurie keistų šios ligos eigą.

5. Nutukimo vaistų perspektyva gydyti kitas ligas

Tyrimai parodė, kad populiarūs vaistai, vartojami nutukimui ir diabetui gydyti, taip pat gali padėti esant daugeliui kitų ligų, įskaitant priklausomybę ir psichozinius sutrikimus, tokius kaip šizofrenija.

Nauda vis dar tiriama, tačiau mokslininkai mano, kad ji dvejopa: vaistai mažina nutukimą, kuris yra daugelio kitų sveikatos problemų rizikos veiksnys, ir gerina kraujotaką bei mažina uždegimą, o tai gali paveikti smegenų atlygio signalus ir impulsų kontrolę.

Tačiau šie vaistai nėra panacėja. Lapkritį Danijos farmacijos milžinė „Novo Nordisk“ pareiškė, kad jos tyrimai parodė, jog semaglutidas – „Ozempic“ ir „Wegovy“ veiklioji medžiaga – neturėjo jokio poveikio žmonių, sergančių demencija ar lengvu kognityviniu sutrikimu, pažintinei funkcijai.

Parengta pagal „Euronews“ inf.