Ar galiausiai įvyks ES ir Kinijos prekybos susidūrimas?
Pastaruosius dvejus metus Europa ir Kinija pamažu artėjo prie atviresnės konfrontacijos, o 2026-ieji gali tapti momentu, kai retorika virs realiais veiksmais. Kinijos eksporto variklis, priešingai nei tikėtasi, nelėtėja – eksportas į ES toliau auga, net ir Briuseliui griežtinant gynybines prekybos priemones.
Ši asimetrija jau daro spaudimą Europos gamintojams, ypač tiems sektoriams, kuriuose pelno maržos buvo menkos dar iki naujausių Kinijos gamybos pajėgumų plėtros. Situaciją dar labiau kaitina aiški Kinijos ambicija dominuoti pažangios gamybos srityse – ten, kur istoriškai stiprios buvo Europos įmonės.
Nuo precizinės inžinerijos iki žaliųjų technologijų – Kinijos pramonės politika vis aktyviau taikosi į aukščiausią vertės grandinės dalį. Europos Komisijos tyrimai dėl Kinijos „perteklinių pajėgumų“, ypač žaliosios energetikos sektoriuje, atspindi gilesnį nerimą: Europa gali prarasti pozicijas srityse, kurias ilgą laiką laikė saugiomis.
Ryškiausias pavyzdys – elektromobilių rinka. Kinijos gamintojai sparčiai didina pasaulinę rinkos dalį, pasitelkdami mastą, kaštų efektyvumą ir integruotas tiekimo grandines. Tuo metu Europos automobilių gamintojai susiduria su istorinėmis sąnaudomis ir nevienodu politiniu palaikymu žaliajai transformacijai. Augant kiniškų elektromobilių srautui į ES, politinis spaudimas įvesti muitus ar kompensacines priemones stiprėja. Ar ES ryšis ryžtingiems veiksmams, ar bus paralyžiuota vidinių nesutarimų, gali tapti vienu svarbiausių 2026 m. klausimų.
Donaldas Trumpas, Xi Jinpingas (nuotr. SCANPIX)” class=”articlePhoto”> 
Ar išsilaikys ES ir JAV prekybos paliaubos?
Transatlantiniai ekonominiai santykiai po liepos susitarimo išgyvena santykinės ramybės laikotarpį, tačiau ši ramybė – trapi. Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, Briuselyje mažai kas tiki, kad bet koks susitarimas yra galutinis. Ankstesnė patirtis rodo, kad politikos nepastovumas, o ne stabilumas, yra įprasta būsena.
Didžiausias galimas konfliktas 2026 m. greičiausiai kils dėl skaitmeninio reguliavimo. Plataus masto Europos skaitmeninė darbotvarkė – nuo duomenų valdymo ir konkurencijos taisyklių iki dirbtinio intelekto reguliavimo – tiesiogiai kertasi su dabartinės JAV administracijos interesais. Vašingtonas jau signalizavo stiprų nepritarimą, o galutinė ES skaitmeninių dokumentų paketo kryptis gali nulemti, ar šis ginčas taps nebekontroliuojamas.
Kokia kryptimi pasuks svarbūs rinkimai?
Politiniai pokyčiai 2026 m. formuos strateginę aplinką ne mažiau nei ekonominės tendencijos. Lapkritį vyksiantys JAV Kongreso rinkimai bus atidžiai stebimi, nes jų rezultatai parodys, ar administracija turės pakankamą politinį užnugarį savo vidaus ir užsienio politikos tikslams įgyvendinti, ar bus labiau suvaržyta įstatymų leidžiamosios valdžios.
Europoje dėmesys kryps į Vengriją. Nors ministro pirmininko Viktoro Orbano pralaimėjimas vis dar laikomas mažai tikėtinu, apie jį diskutuojama vis dažniau. Toks scenarijus iš esmės pakeistų ES vidaus dinamiką – dingtų labiausiai reformas ir bendrą užsienio politiką blokuojantis balsas, o sprendimų priėmimas galėtų paspartėti.
Už Europos ribų svarbus politinis momentas laukia Brazilijos, kur spalį vyks prezidento rinkimai. Prezidento Lula (Luiz Inacio Lula da Silva) valdančioji koalicija patyrė išbandymų, tačiau, nesant netikėtų sukrėtimų, jis, tikėtina, išlaikys politinę kontrolę. Pasaulio rinkoms stabili Brazilija, ypač žaliavų kainų svyravimo fone, būtų reta nuspėjamumo sala.
Ar dar labiau blogės ES „ugnies žiedas“?
Europos kaimynystė išlieka nestabili, o ženklai rodo, kad 2026 m. padėtis gali dar labiau pablogėti. Tai gali reikšti tiek tiesiogines saugumo grėsmes, tiek pabėgėlių bangas, sukeliančias sienų uždarymus.
Sahelio regionas ir toliau grimzta į chaosą – čia susipina valstybės žlugimas, sukilėlių judėjimai ir geopolitinė konkurencija. Europos įtaka regione smarkiai sumenko, ją pakeitė vietinės karinės chuntos, rusiškų samdinių struktūros ir fragmentacija.
Sudano brutalus konfliktas nerodo jokių slūgimo ženklų. Išoriniai veikėjai, ypač Jungtiniai Arabų Emyratai, įsitraukę per aukso interesus ir tarpinę įtaką, dar labiau įtvirtino karo dinamiką. Humanitarinės ir regioninės pasekmės blogėja, destabilizuodamos Raudonosios jūros koridorių.
Tuo pat metu Gazos Ruožas ir Sirija išlieka parako statinėmis. Net ir išvengus didelio masto eskalacijos, trapios paliaubos ir regioninių galių įsitraukimas reiškia didelę naujo konflikto riziką.
Ukraina lieka įstrigusi sekinimo kare. Kyjivas toliau priešinasi, tačiau vis sudėtingesnėmis sąlygomis. Vakarų parama, nors ir nesibaigusi, yra mažiau užtikrinta nei bet kada anksčiau nuo karo pradžios. Verslui tai reiškia dar vienus metus, kai konfliktas išliks neišspręstas ir destabilizuojantis.
Lietuvai tai ypač aktualu dėl saugumo, logistikos ir investicinės rizikos veiksnių, tiesiogiai susijusių su regiono stabilumu.
Ar sprogs dirbtinio intelekto burbulas?
Nedaug sektorių pastaraisiais metais sukėlė tiek ažiotažo ir pritraukė tiek kapitalo kaip dirbtinis intelektas. Tačiau vertinimai, investicijos į pajėgumus ir lūkesčiai pasiekė sunkiai tvarų lygį. Jei 2026 m. įvyktų korekcija, ji galėtų išbandyti pasaulinį finansinį stabilumą.
Jungtinės Valstijos, nepaisant inovacijų pranašumo, būtų ypač pažeidžiamos. Instituciniai saugikliai – Iždas ir Federalinis rezervas – nėra tokie tvirti kaip ankstesnių finansinių korekcijų metu. Tuo pat metu pasaulinis įsiskolinimas išlieka istoriškai aukštas, todėl politikos formuotojai gali neturėti nei fiskalinės, nei pinigų politikos erdvės švelninti galimą smūgį AI sektoriui ir nuo jo priklausomoms tiekimo grandinėms.
Kiti karštieji taškai
Be šių pagrindinių rizikų, išlieka ir kiti nuolatiniai krizės židiniai: Kongo Demokratinė Respublika (nepaisant trapios ir daugiausia simbolinės paliaubų sutarties), Mianmaras, Venesuela ir Kašmyras. Kiekvienas iš jų bet kada gali įsiliepsnoti ar dar labiau paaštrėti, turėdamas nenuspėjamų pasekmių regioniniam stabilumui ir žaliavų rinkoms.
Maža to, toliau kaista atmosfera Taivano klausimu. Dėl interesų regione susikirto Kinijos ir Japonijos politikai, o JAV pasirašius daugiau nei 11 mlrd. dolerių vertės ginkluotės tiekimo Taivanui kontraktą Kinija prieš pat metų pabaigą surengė karines pratybas.