Metai buvo derlingi naujienų
Šiais metais išskirtinių įvykių netrūko nei politikoje, nei ekonomikoje, nei sporto, nei pramogų ar kriminalų pasaulyje.
Politinėje padangėje visa Lietuva stebėjo, kaip buvo priverstas atsistatydinti premjeras Gintautas Paluckas. Ekonomikos srityje metai pažymėti mokestiniais pakeitimais ir ginčais dėl biudžeto. Sporto pasaulyje buvo ir skambių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų, o pramogų erdvėje – visuomenę įtraukiančių diskusijų. Šiemet netrūko ir rezonansinių nusikaltimų, kurių išskirtinis bruožas tas, kad jie labai subūrė bendruomenes.
Laidoje „Delfi redakcija“ paklausta, kokį vieną įvykį išskirtų kaip reikšmingiausią šiemet, „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė akcentavo, jog visi metai tikrai nebuvo eiliniai.
„Kalbant apie šiuos metus, politikos žurnalistams jie buvo be galo derlingi, atrodo, kad darbo buvo tris kartus daugiau nei paprastai. Ir šiaip, matyt, šie metai pasižymi tuo, kad buvo tokių įvykių, kurių arba nėra buvę istorijoje, arba yra buvę nebent labai seniai, kaip, tarkime, tai, kad Seimo rinkimus laimėjusios partijos žmogus, įvardintas premjeru, pasako „Aš juo nebūsiu“, pasipusto padus ir išvyksta dirbti į Briuselį.
Bet tikriausiai svarbiausiu metų įvykiu išrinkčiau Palucko Vyriausybės griūtį ir Ingos Ruginienės Vyriausybės suformavimą. Tiesą sakant, nelabai atsimenu, kad premjeras neišdirbtų net pusmečio ir atsistatydintų tokiomis aplinkybėmis kaip klausimai dėl turto kilmės ir panašiai. Šis įvykis, tiesą sakant, gali būti išskirtinis ne tik šiais metais, bet ir šioje kadencijoje“, – tvirtino L. Vireliūnaitė.
Iš premjero pareigų pasitraukęs G. Paluckas toliau dirba Seimo nariu, tik nėra toks matomas ir aktyvus.
„Ėjo kalbos kurį laiką, kad gal jis trauksis iš Seimo, bet panašu, kad jis tokių ketinimų neturi ir politikoje planuoja likti kaip tylesnis Seimo narys. Yra visokių spekuliacijų ir mes parašėme viename tekste, kad Paluckas atrodo labai ramus ir nieko per daug dabar neveikiantis – tiesiog eilinis Seimo narys. Bet už uždarų durų jis labai reiškia savo nuomonę ir jo įtaka partijoje dar išlikusi. Kaip yra iš tiesų, negaliu pasakyti, bet Paluckas, akivaizdu, nesitraukia. Gal jis tikisi, kad kažkada vėl išauš jo valanda? Nežinau, kokie ko motyvai“, – samprotavo politikos aktualijų žurnalistė.
Įsiminė ir savaitę dirbęs ministras
Kai G. Paluckas atsistatydino, o socialdemokratai į premjero postą delegavo Ingą Ruginienę, pakako sąmyšio formuojant tiek naują valdančiąją daugumą, tiek Vyriausybę.
„Didžiausia drama tikriausiai vyko dėl to, kad prezidentas energetikos ministro poste labai norėjo išlaikyti Žygimantą Vaičiūną. Ir dėl to Prezidentūra sukonfliktavo su „Nemuno aušra“, kuri po postų persidalijimo gavo šią ministeriją. Na, iš šios temos, matyt, galima pereiti prie to, ką rinkčiau antru metų įvykiu, nes metų įvykis man yra ir visi kultūros protestai bei pilietinės visuomenės atgimimas. Bet prisimenant, iš ko tai gimė, gal pusiau juokais metų įvykiu būtų galima įvardinti trumpą Ignoto Adomavičiaus, kaip kultūros ministro, karjerą, kuri įžiebė visus tuos protestus.
Čia viskas susiveda į viena, nes Ignotas Adomavičius Kultūros ministerijoje atsirado būtent dėl to, kad prezidentas gavo, ko norėjo, tai yra Žygimantą Vaičiūną energetikos ministro poste. Kaip tik tada pozicija Kultūros ministerijoje buvo atiduota „Nemuno aušrai“ ir žinome, kaip vystėsi toji istorija“, – priminė L. Vireliūnaitė.
Vienas svarbesnių įvykių yra ir tai, jog buvo patraukta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tai reikšminga todėl, kad Krašto apsaugos ministerija yra viena kertinių ministerijų, turint omenyje, kokiais laikais gyvename.
„Klausimas, dėl kokių priežasčių Šakalienė vis dėlto buvo patraukta, liko iki galo neatsakytas. Būtų galima sakyti, kad viskas labai paprasta: ji pasipriešino, net, galima sakyti, peilį smeigė į nugarą savo partijos vadovybei bandydama savaip pakreipti diskusijas dėl to, kiek pinigų skiriama gynybai. Kažkaip socialdemokratams vis dėlto pavyko padaryti, kad tai neišsirutuliotų iki kažkokių didelių neramumų, nors klausimų dėl skaidrumo, dėl [Mindaugo] Sinkevičiaus ryšių su „Fegda“, dėl to, ar tai nėra susiję su ministro keitimu, taip, jų liko“, – konstatavo L. Vireliūnaitė.
Nelaimės suvienijo
Pilietinės visuomenės atgimimas šiemet pasireiškė ne tik dėl politikų sprendimų, bet ir kriminalų pasaulyje, nes kone kiekvieną rezonansinį nusikaltimą lydėjo, jei reikėjo, žmonių susibūrimai, pagalba pareigūnams. Ne išimtis ir pastaruoju metu didžiausio atgarsio sulaukęs nusikaltimas, kai Kaune buvo nužudytos dvi merginos, o pagauti įtariamąjį padėjo kauniečiai, kurie patys organizavo jo paieškas.
„Kai buvo rasta pirma nužudyta mergina, didelė dalis žurnalistų ir policija įtarė vaikiną ar dar kažką. Tik vėliau išsiaiškino, kad tai pusbrolis, bet žiniasklaidai šito neskelbė. Galiausiai vakare sužinojome apie antrą nužudytą merginą. Feisbuko grupėse bendraujantys žmonės iškart suprato, kad kaltas bus tas pats asmuo – patys padarė visas išvadas ir iš karto nutarė, kad reikia jį gaudyti, nors policija oficialiai tų nužudymų dar nesiejo. Labai pasijautė, kad žmonės išsigandę, ypač jaunos merginos, nes nužudytosios buvo jaunos ir gražios merginos. Kauniečiai sunerimo, o būtent Kauno gyventojai yra labai užsispyrę – jiems kad tik kuo greičiau pagauti, kuo greičiau išsiaiškinti. Kiek žinome iš Bendrojo pagalbos centro, skambinta tikrai ne vieną ir ne du kartus, pranešinėta, kur įtariamasis galėjo būti, kur jis galėjo slėptis. Kai tikrino daugiabučius, žmonės vyko iš darbų, kad atrakintų savo butų duris ir įleistų pareigūnus patikrinti, kad kuo greičiau informacija „suvaikščiotų“.
Penktadienį vakare (dar pati tuo metu stovėjau policijos reide čia, Vilniuje) kolegos atsiuntė žinią, kad kauniečiai jungiasi į paiešką, nes pareigūnams sunkiai sekasi. Tada dar su kolegomis iš kitų portalų juokavome, kad arba kauniečiai prisidirbs, arba tikrai sugaus. Galiu sakyti, gal po valandos, gal šiek tiek daugiau jau buvo paskelbta, kad jis pagautas. Kaip skelbta, jo ieškojo keli šimtai žmonių“, – kauniečius gyrė „Delfi“ kriminalinių naujienų redaktorė Erika Venckutė.
E. Venckutė išskyrė dar vieną rezonansinį šių metų įvykį, kuris labai sukrėtė visą Lietuvą.
„Tai įvykis Žvėryne – itin žiaurus nepilnamečio nužudymas. Nusikaltimas, kurį, kaip įtariama, padarė jo draugas, irgi 15 metų vaikinukas. Prie pranešimų, kad dingo nepilnametis, mes jau įpratę, nes labai dažnai būna, kad kas nors išeina pas draugus, kažkur atsiduria. Bet šįkart iš karto kilo įtarimas, nes pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, iškart ieškojo. Taigi, pajutome, kad tai rimtas incidentas ir, man atrodo, po kelių valandų sužinojome, kad jis yra negyvas. Policija labai daug nekomentavo. Iš tikro išvis nieko nesakė – net fakto, kad jis rastas, nenorėjo patvirtinti. Todėl kilo dar daugiau klausimų. Galiausiai sužinojome, kad viskas vyksta Vilniaus centre ir kad kai kurios kūno dalys, kaip po to sužinojome, yra konteineryje, o kitos – miške“, – pasakojo E. Venckutė.
Paklausta, kaip pavyksta sužinoti kuo daugiau detalių, jei policija nekomentuoja, laidos pašnekovė atskleidė, jog vienintelis variantas – darbas įvykio vietoje.
„Žmonės taip pat dalinosi, kad pareigūnai dirba ne tik Žvėryne, Lokių gatvėje, bet ir kitoje pusėje, prie miškelio, kad ten taip pat neša maišus ir matosi, kad ten ne visas kūnas, o tik kažkokios kūno dalys. Gyventojai pradėjo dalintis, kad tam tikros dalys buvo išmestos vienur, o kitos – kitur. O priežastis, pasirodo, yra tiesiog patyčios: bent šnekama, kad įtariamasis patyrė draugo patyčias ir galiausiai, nors tą dieną jiedu buvo susitikę, kartu leido laiką, dėl kol kas nežinomų priežasčių būtent taip pasielgė“, – kalbėjo E. Venckutė.
Gynybai – rekordinė suma
Šiais metais įvykę pokyčiai verslo ir ekonomikos srityse gyventojus palies jau kitais metais. Anot „Delfi“ verslo naujienų žurnalistės Lukrecijos Giedraitytės, viena didžiausių naujienų turbūt ta, kad nuo kitų metų keičiasi antros pakopos pensijų sistema.
„Kiek matome iš komentarų ir diskusijų įvairiose erdvėse, žmonės tikrai labai laukia momento, kai galės pasirinkti, ar stabdyti įmokas laikinai, ar pasitraukti, ar atsiimti pinigus. Ir tai atneš tikrai gana daug pokyčių ir nekilnojamojo turto rinkoje, nes joje tiesiog bus daugiau pinigų, kuriuos vieni galbūt televizoriams išleis, kaip sako kai kurie ekonomistai, tačiau kiti galbūt pradiniam įnašui pasitaupys“, – kalbėjo L. Giedraitytė.
Birželio pabaigoje Seimas priėmė ir mokestinių pakeitimų, kurie įsigalios kitais metais. Tarp jų – 1 proc. didesnis pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Be to, numatyti nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimai, atsiras ir papildomas 10 proc. mokestis ne gyvybės draudimo sutartims.
„Žinoma, vienas svarbiausių įvykių – Lietuvos biudžetas. Matėme, kad pavyko jį priimti. Aišku, dėmesys nukreiptas į pajamų didinimą, žmones ir infrastruktūrą. Bet didžiausia naujiena tai, kad gynybai skiriama 5,38 proc. nuo BVP. Tai rekordinis skaičius – tokio niekada nėra buvę. Svarbu ir tai, kad 11 proc. auga minimali mėnesinė alga, pensijos, įvairios išmokos, atlyginimai mokytojams, darbuotojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams“, – vardijo L. Giedraitytė.
Finansinė kitų metų situacija yra daugmaž aiški, bet pramogų pasaulyje kyla didžiulis klausimas dėl „Eurovizijos“.
„Eurovizijos“ ateitis mane gąsdina, nes dėl Izraelio situacijos šalys, kaip žinome, ima protestuoti dėl to, kad vis dėlto buvo nuspręsta neatsisakyti Izraelio „Eurovizijoje“ ir vėl jį pakviesti. Gal penkios šalys tikrai jau atsisakė dalyvauti. Tarp jų ir Belgija, kuri buvo viena favoričių praėjusiais metais. Tikrai labai gaila, kad pasitraukia, nedalyvauja vien dėl to, kad nepalaiko „Eurovizijos“ rengėjų pozicijos.
Dvejus metus iš eilės vykau į „Euroviziją“ ir teko stebėti, kaip žmonės protestuoja. Iš tikrųjų Švedijoje vyko ypač didelis protestas prieš Izraelio dalyvavimą – net šiek tiek gąsdina tokie dalykai, bet „Eurovizijos“ rengėjai vis tiek neišsigando. Praėjusiais metais Izraelio daina buvo tikrai graži, bet žmonės klausėsi jos demonstratyviai nusisukę nuo scenos, kiekvieną kartą prieš pasirodant Izraelio atlikėjai salėje pasigirsdavo baubimas.
Todėl tiesiog nesuprantu šitos pozicijos. Aišku, sakoma, kad „Eurovizija“ yra visai ne politinis reikalas, dėl to ir nesistengiama dėl politikos reikalų nutraukti to dalyvavimo. Kita vertus, galima prisiminti Rusijos situaciją: kai prasidėjo karas, rusai iš karto, jau antrą dieną, buvo pašalinti iš „Eurovizijos“, – savo pastebėjimais dalijosi „Delfi Veidų“ žurnalistė Raminta Lukošienė.
Džiugino Mykolas ir Rūta
Ne ką mažiau nei pramogos ar ekonomika lietuviams rūpi sporto reikalai. Kuriuos iš 2025-ųjų metų įvykių galima paminėti kaip svarbiausius?
„Kalbant apie krepšinį, rugsėjį vyko Europos krepšinio čempionatas, kur Kurtinaičio pajėgos, Lietuvos vyrų nacionalinė komanda, užėmė 5 vietą. Nuo kokių 2015 metų tai bene geriausias rezultatas, nors lūkesčiai gal buvo ir kažkiek aukštesni, bet, kalbant apie lūkesčius, tai iš krepšinio rinktinės visi tikisi medalių, galvoja, kada nutrauksime tą medalių sausrą. Galėjome galbūt iškovoti medalius, jei, sakykime, Rokas Jokubaitis būtų žaidęs iki pabaigos: jeigu nebūtų gavęs sunkios traumos, nežinia, kaip viskas galėjo pasibaigti“, – kalbėjo „Delfi“ sporto rubrikos redaktorius Linas Jocius.
Kaip svarbų įvykį Lietuvos krepšinio padangėje jis išskyrė ir tai, kad prie Kauno „Žalgirio“ vairo sugrįžo Tomas Masiulis.
„Tai toks netikėtas, galbūt drąsus „Žalgirio“ žingsnis sugrąžinant Masiulį į „Žalgirio“ šeimą. Ir laukia išties įdomi pirma 2026 metų pusė – kaipgi seksis „Žalgiriui“ kovoje dėl Eurolygos atkrintamųjų?“ – intrigavo L. Jocius.
Kalbėdamas apie kitus sporto įvykius, jis išskyrė lengvąją atletiką ir disko metiką Mykolą Alekną, Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate šiemet iškovojusį sidabro medalį.
„Apmaudu, nes Mykolas pirmavo finale iki paskutinio metimo ir švedas per paskutinį metimą jį aplenkė. Tuo momentu, tą dieną atrodė, kad galbūt sidabras yra kiek prastokas rezultatas, kai auksas buvo praktiškai ranka pasiekiamas. Bet sportas yra sportas. Dabar, žiūrint iš šių dienų perspektyvų, sidabras pasaulio čempionate, turint omeny, kad Mykolui vos daugiau nei 20 metų, tikrai yra geras rezultatas ir Mykolas dar turi labai šviesią ateitį ir ilgus metus dominuoti lengvojoje atletikoje.
Negaliu nepaminėti ir Rūtos Meilutytės, pasaulio čempionate ketvirtą kartą iš eilės penkiasdešimties metrų baseine iškovojusios aukso medalį penkiasdešimties metrų plaukimo krūtine rungtyje, kuri 2028 metais bus Los Andželo olimpinių žaidynių dalis“, – pasidžiaugė sporto redaktorius.
Kur kas liūdnesnė yra Lietuvos futbolo padėtis. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pasaulio čempionato atrankoje neiškovojo nė vienos pergalės ir grupėje užėmė paskutinę vietą.
„2026 metais Lietuvos futbolo rinktinė varžysis UEFA D divizione. Tai yra Europos futbolo nykštukų lyga, kurioje yra Gibraltaras, San Marinas – Lietuvai jau įkandamos šalys, ir tikėtina, kad 2026 metais išvysime Lietuvos rinktinės pergalę ir nutrauktą tų nelaimėtų rungtynių seriją, kuri dabar užsitęsė iki turbūt 15 nelaimėtų susitikimų“, – optimistiškai į ateitį žvelgė L. Jocius.