Širdį veriančią istoriją papasakojo į redakciją besikreipusi žmona Daiva. Pasak jos, vyro grįžimas namo buvo planuotas, tačiau vos jam parvykus, Daiva pastebėjo, kad kažkas negerai. Nieko nelaukusi, įkalbino savo vyrą vykti į Telšių ligoninės priėmimo skyrių.
„Nuvažiavome į priėmimą, gydytojai nenorėjo priimti, nes atrodė, kad jam viskas gerai. Tačiau aš sakiau, kad kažkas tikrai ne taip, dėl to buvo atliktas galvos MRT. Jį atlikus gydytojai pamatė darinį galvoje, todėl su greitąja pagalba mus iškart išvežė į Klaipėdos universiteto ligoninę. Tada paaiškėjo, kad galvoje yra keturi augliai. Negalėjau susitaikyti, kad nepamačiau jokių simptomų anksčiau… Tačiau neurochirurgas sakė, kad tokių auglių iš pradžių pastebėti pats žmogus negali, o pajaučia tik tada, kai jie užauga ir pradeda spausti smegenis..“ – į skaudžius prisiminimus leidosi moteris.
Lapkričio 14 dieną Daivos vyrui patvirtinta diagnozė: multifokalinė glioblastoma, PSO 4 laipsnio, IDH-nemutuota.
„Tai viena agresyviausių vėžio formų, kai kiekviena prarasta diena tiesiogiai mažina išgyvenamumo galimybes, ypač kalbant apie jauną 48 metų žmogų“, – apie onkologinę ligą pasakojo moteris.
Per žaliojo koridoriaus sistemą vyras buvo užregistruotas pirmai konsultacijai tik aptarti gydymo eigos. Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paskirtos datos moterį šokiravo.
„Ankstyviausia pasiūlyta data – 2025 m. gruodžio 8 d., o gultis į stacionarą ir gauti chemospindulinį gydymą galime tik po Naujų metų t. y. 2026 sausio 26 d. Tai reiškia kelis mėnesius laukimo po diagnozės patvirtinimo“, – kalbėjo Daiva.
Sužinojusi, kaip ilgai teks laukti gydymo, moteris iškart skambino į kitų miestų klinikas. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad nuvykus į kitą ligoninę greičiau irgi nebus, mat pacientas neva būtų naujas, todėl iš naujo būtų atliekami tyrimai ir konsultacijos, nors visus reikalingus tyrimus šeima jau ir taip turėjo. Be to, važiuoti į kitą Lietuvos pusę taip pat sudėtinga, nes vyras vežiojamas vežimėlyje, nesiorientuoja ir nuolat blaškosi.
Pasveikimo ir laimingos pabaigos šioje istorijoje Daiva nebesitiki, tačiau sako, kad visomis išgalėmis nori bandyti vyrui išlošti kiek įmanoma daugiau laiko. Bet, pasak moters, kojas pakirto ir pokalbis su gydytoja.
„Kai kalbėjau su gydytoja prašiau, kad gautume greičiau gydymą, sakiau, kad mūsų vaikas nedidelis, sūnui vos 11 metų, ir kad bent išloštume laiko, kad vaikas ilgiau pabūtų su tėčiu. O gydytoja atsakė, kad gyvenimas pilnas netikėtumų, o ji pati viena užaugino vaiką“, – liūdesio dėl tokio empatijos nebuvimo neslėpė Daiva.
Deja, telšiškis vis dažniau savo sūnaus nebeprisimena, o dabar yra priverstas gulėti slaugos ligoninėje ir laukti savo gydymo eilės.
„Liga progresuoja labai greitai. Jam tinsta smegenys, naudojami steroidai, kurie kenkia kepenims, sutrikusi koordinacija. Prie jo būname pasikeisdami su tėvais, jis guli pririštas prie lovos… Nors jau aišku, kas yra ir koks gydymas reikalingas, tačiau iki jo patekti negalime dėl eilių.
Glioblastomos atveju laukimas nėra neutralus – jis kainuoja gyvybę. Todėl keliu viešą klausimą: ar Lietuvoje žmogui, sergančiam agresyvia smegenų onkologine liga, iš tikrųjų sudaroma reali galimybė laiku pradėti gydymą, ar žaliasis koridorius tampa tik formalumu? Labai apmaudu, kad sergantieji ir jų šeimos lieka be balso ir be pasirinkimo…“ – pasakojo Daiva.
Klaipėdos ligoninė tikina, kad darbai viršija pajėgumus
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės, žaliasis koridorius ir taip maksimaliai pagreitina paciento kelią.
„Suprantame paciento artimųjų nerimą ir situacijos jautrumą – onkologinė diagnozė yra sunkus išbandymas tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai. Mūsų įstaigoje žaliojo koridoriaus sistema yra sukurta siekiant maksimaliai pagreitinti onkologinių pacientų patekimą pas specialistus. KUL pirmoji šalyje įdiegė šią sistemą ir yra sukaupusi didžiulę patirtį sklandžiai organizuojant sergančiųjų onkologine liga gydymo kelią“, – komentavo ligoninės atstovė.
Kaip greitai pacientas gaus gydymą, pasak ligoninės, priklauso nuo daug veiksnių.
„Norime patikinti, kad ligoninė deda pastangas visada kaip įmanoma anksčiau pradėti reikiamą gydymą, tačiau jo pradžia priklauso nuo daugelio veiksnių: reikiamų papildomų tyrimų trukmės, paciento klinikinės būklės pasiruošimo specifiniam gydymui, taip pat didelio pacientų srauto bei turimos medicininės įrangos (linijinių greitintuvų) apkrovos“, – rašoma komentare.
Šiuo metu, pasak ligoninės, KUL gydytojai radioterapeutai per dieną procedūras atlieka 113–115 pacientų, ir tai gerokai viršija tiek medikų, tiek įrangos pajėgumus.
Paciento gydymo taktiką ir skubumą nustato medikų daugiadalykė komanda (MDK), susidedanti iš skirtingų sričių specialistų.
„Komanda vertina ne tik diagnozę, bet ir ligos agresyvumą bei individualią paciento būklę. Sprendimai priimami vadovaujantis tarptautiniais medicininiais protokolais, siekiant, kad gydymas būtų ne tik greitas, bet ir saugus bei efektyvus. Jei paciento būklė pasikeičia laukiant gydymo – tokiu atveju eilės ir prioritetai yra peržiūrimi.
Taip nutiko ir šiuo atveju. Ligoninės personalas siekia, kad pacientui chemospindulinis gydymas būtų pradėtas sausio pradžioje“, – komentavo ligoninė.
SAM: pradėti gydymą stengiamasi anksčiau
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Julijano Gališanskio, žaliojo koridoriaus principą Lietuvoje taiko penkios onkologijos klasterio gydymo įstaigos, jis yra skirtas pacientams, kuriems pirmą kartą nustatyta onkologinė liga.
SAM teigimu, žaliasis koridorius esą leidžia pacientui gauti konsultacijas, tyrimus ir daugiadalykės (MDK) komandos sprendimą prioriteto tvarka, tačiau gydymo pradžios laikas gali priklausyti nuo objektyvių veiksnių: paciento klinikinės būklės, pasirinkto gydymo būdo, būtino pasiruošimo bei gydymo įstaigos pajėgumų.
„Pradėti gydymą visuomet siekiama kuo anksčiau, o paciento būklei pasikeitus, sprendimai ir prioritetai žaliojo koridoriaus proceso metu gali būti peržiūrimi. Kaip informavo Klaipėdos universiteto ligoninė, tai buvo padaryta ir šiuo konkrečiu atveju“, – komentavo SAM.