Patys kelininkai pripažįsta, kad tokių ruožų Lietuvoje skaičiuojama dešimtimis kilometrų, tačiau tikina – palikti nebaigtus kelius jie esą yra priversti. Vis dėlto kyla klausimas – ar vairuotojai, patyrę nuostolių dėl nebaigiamų tvarkyti kelių, gali reikalauti žalos atlyginimo?
Kasmet nuo gruodžio 15 dienos iki kovo 15 dienos kelių statybos darbuose galioja vadinamoji technologinė pertrauka. Šiuo laikotarpiu dėl šalčio ir drėgmės neįmanoma kokybiškai kloti asfalto ar betono, tinkamai sutankinti grunto ir užtikrinti dangos ilgaamžiškumo.
Tačiau gyventojams tokie paaiškinimai mažai padeda, kai kelias lieka pusiau išraustas, o važinėti juo tenka kelis mėnesius iš eilės.
Kodėl tampa beveik norma?
Pasak „Lietuvos kelių“ asociacijos vykdomojo direktoriaus Šarūno Frolenko, dažnai manoma, kad rangovai patys nusprendžia pradėti darbus net ir žinodami, jog iki žiemos jų nespės baigti. Tačiau reali situacija, anot jo, yra gerokai sudėtingesnė.
Jis pabrėžia, kad rangovų galimybės laisvai rinktis darbų pradžios laiką yra ribotos, o sprendimus dažnai lemia ne jie patys, o viešųjų pirkimų eiga ir užsakovo veiksmai.
„Rangovų darbo terminus didele dalimi lemia viešųjų pirkimų sąlygos. Nors dalyje konkursų darbų trukmė numatoma kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų, rangovams itin svarbu, kada užsakovai paskelbia konkursus, pasirašo sutartis ir kada faktiškai leidžia pradėti darbus“, – sako jis.
Pasak Š. Frolenko, svarbus ne tik formalus sutarčių pasirašymas, bet ir tai, kaip aktyviai pats užsakovas įsitraukia į projektą jau prasidėjus darbams. Nuo šio bendradarbiavimo dažnai priklauso, ar projektas juda sklandžiai, ar stringa dėl neišspręstų klausimų.
„Ne mažiau reikšmingas užsakovo bei jo atstovų suinteresuotumas projektą užbaigti laiku bei operatyvumas sprendžiant statybos metu kylančias problemas. Nors rangovai privalo laikytis sutartyje nustatytų terminų, jie negali kontroliuoti sutarčių pasirašymo procesų ar užsakovo bendradarbiavimo efektyvumo“, – pabrėžia Š. Frolenko.
Kalbėdamas apie tai, kodėl darbai taip dažnai nusikelia į rudenį ar net žiemos pradžią, asociacijos vadovas įvardija, jo manymu, pagrindinę problemą. Tai – per vėlai pradedami viešieji pirkimai, kurie automatiškai atitolina realią statybų pradžią.
„Pagrindinė priežastis, kodėl rangovai turi dirbti rudenį ar net žiemą – netinkamu laiku vykdomi viešieji pirkimai. Užsakovai pirkimus neretai skelbia tik pavasarį, tad procedūros užsitęsia iki vasaros, o rangovai darbus gali pradėti geriausiu atveju vasaros viduryje arba rudenį“, – aiškina jis.
Situaciją, anot Š. Frolenko, dar labiau apsunkina projektavimo problemos, kurios paaiškėja jau prasidėjus darbams. Tokiais atvejais statybos turi būti stabdomos, kol randami sprendimai, o tai dar labiau trumpina laiką iki technologinės pertraukos.
„Situaciją dažnai komplikuoja ir vėliau paaiškėjusios projektavimo klaidos. Būtinybė koreguoti projektą stabdo procesus ir vėlina darbų pabaigą, todėl visuomenei susidaro klaidingas įspūdis, kad statybos vyksta neefektyviai, nors realiai laukiama būtinų sprendimų“, – sako Š. Frolenko.
Darbus palikti per žiemą – naudinga?
Neretai girdima nuomonė, esą rangovams naudinga darbus palikti per žiemą ir juos tęsti tik pavasarį. Tačiau kelininkų atstovas šį mitą atmeta ir pabrėžia, kad techninė pertrauka jiems reiškia ne naudą, o papildomas problemas.
„Bet koks darbų vilkinimas rangovams yra nuostolingas tiek finansine, tiek operacine prasme. Visų pirma, pasirašydamas rangos sutartis, rangovas privalo pateikti sutarčių vykdymo garantijas. Jei, pavyzdžiui, darbai, kuriuos planuota atlikti per 6 mėnesius, užsitęsia, rangovas privalo pratęsti garantijų galiojimą, o tai tampa papildomomis jo sąnaudomis“, – aiškina jis.
Dideliuose projektuose šios papildomos išlaidos gali būti ypač didelės ir skausmingos.
„Didelių projektų atveju šios išlaidos gali siekti net šimtus tūkstančių eurų“, – priduria asociacijos vadovas.
Be tiesioginių finansinių nuostolių, vėluojantys darbai iškreipia visą rangovo veiklos planavimą.
„Vėluojantys projektai neleidžia rangovui laiku prisiimti naujų įsipareigojimų bei išbalansuoja darbuotojų ir technikos poreikio planavimą, o tai generuoja netiesioginius, tačiau itin reikšmingus nuostolius“, – aiškina jis.
Asociacijos vertinimu, tokioje sistemoje dažnai lieka nepakankamai apsaugoti gyventojų interesai. Nors formaliai kiekvienas projektas turi būti įgyvendintas laiku ir kokybiškai, dėl užsitęsusių darbų labiausiai nukenčia tie, kurie tais keliais naudojasi kasdien.
„Asociacija nuolat pabrėžia, kad visos pagrindinės statybų proceso grandys – užsakovas, rangovas ir techninė priežiūra – privalo siekti bendro tikslo: užbaigti projektus laiku, užtikrinant reikiamą kokybę ir sutartą kainą“, – sako Š. Frolenko.
Tačiau, kaip jis pats pripažįsta, pasekmes galiausiai jaučia ne tik statybų sektorius.
„Žinoma, dėl vėluojančių projektų kenčia ir visuomenė – gyventojai patiria ne tik kasdienių nepatogumų, bet ir realių išlaidų dėl transporto gadinimo ar būtinybės naudotis ilgesnėmis apylankomis“, – tikina jis.
Šią žiemą – apie 70 km nebaigtų darbų
Kiek konkrečiai kelių Lietuvoje šią žiemą liko nebaigti dėl technologinės pertraukos, „Via Lietuva“ neslepia. Tai dešimtys kilometrų kelių visoje šalyje – nuo magistralių iki rajoninių kelių.
„Via Lietuva“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas tvirtina, kad šiuo metu technologinė pertrauka taikoma nemažai daliai vykdomų projektų.
„Šiuo metu aktyvesniame rangos etape, kuriems taikoma technologinė pertrauka, yra apie 70 km kelio darbų“, – sako jis.
Didžiausias iš šių projektų – magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcija. Šis kelias vairuotojams gerai žinomas, tačiau, pasak „Via Lietuva“, situacija čia nėra tokia kritinė, kaip kai kuriuose kituose objektuose.
„Didžioji dalis – daugiau nei 30 km – yra magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 28,4 iki 64,3 km rekonstravimo projekte. Tačiau pažymėtina, kad visas šis ruožas jau yra asfaltuotas, eismas žiemos metu vyksta be šviesoforų, saugiam eismui užtikrinti taikomas greičio ribojimas iki 50 km/val.“, – aiškina V. Radžiūnas.
Pasak jo, darbai šiame kelyje nėra išrausti ir palikti staiga ar netikėtai. Jie vykdomi jau beveik visus metus, o pats projektas dėl apimties iš karto buvo suplanuotas keliems sezonams.
„Rangos darbai šiame kelyje vyko visus 2025 metus – buvo pradėti kovo mėnesį iš karto po technologinės pertraukos. Darbų apimtis didelė, kelią pilnai sutvarkyti planuojama iki 2026 metų III ketvirčio“, – sako jis.
Tačiau A14 kelias – tik vienas iš daugelio išraustų ir paliktų ruožų. Technologinė pertrauka šią žiemą taikoma ir daugiau objektų skirtinguose Lietuvos regionuose – nuo pasienio su Lenkija iki rajoninių kelių, kuriais kasdien važinėja vietos gyventojai.
Vienas iš tokių pavyzdžių – 10 kilometrų ilgio rajoninio kelio ruožas Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris, tvarkomas pasienyje su Lenkija. Šiame kelyje darbai pradėti dar vasarą, tačiau iki žiemos pabaigta tik dalis numatytų darbų.
Be šio ruožo, technologinė pertrauka turės įtakos ir kitiems projektams visoje Lietuvoje – Palemono, Šėtos, Buivydiškių, Mažeikių, Elektrėnų, Šakių bei Prienų apylinkėse. Kai kuriuose iš jų rangovams suteikti leidimai dirbti ir žiemos metu, jei leidžia oro sąlygos, tačiau daugelyje atvejų aktyvūs darbai bus tęsiami tik pavasarį.
Via Baltica“ (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)” class=”articlePhoto”> 
Kodėl visko negalima padaryti per vieną sezoną?
„Via Lietuva“ tvirtina, kad projektai nėra planuojami atsitiktinai. Pasak institucijos, skirtingų rūšių kelių remontai reikalauja skirtingo laiko ir ne visi jie gali būti užbaigti per vieną statybų sezoną.
„Projektų eiga skiriasi priklausomai nuo remonto rūšies. Pavyzdžiui, paprastųjų remontų projektai gali būti įgyvendinami per vieną sezoną, tad paprastai statybos darbai užbaigiami iki technologinės pertraukos pabaigos, kai tuo metu rekonstrukcijos darbų apimtis didesnė ir vienas sezonas dažnu atveju nėra pakankamas“, – aiškina V. Radžiūnas.
Jis pabrėžia, kad vėlesnę darbų pradžią dažnai lemia ne rangovų sprendimai, o viešųjų pirkimų procesai. Kuo sudėtingesnis projektas, tuo daugiau laiko reikia pasiruošimui ir procedūroms.
„Darbų pradžiai įtakos turi ir vykdomų viešųjų pirkimų trukmė – procedūros dažnai lemia faktinį darbų startą“, – sako jis.
Pasak „Via Lietuva“, dėl šių priežasčių dalis projektų neišvengiamai prasideda vėliau, tačiau bendras planavimas esą orientuotas į sezoniškumą ir eismo saugumą. Institucija pabrėžia, kad technologinė žiemos pertrauka nėra išgalvota ar formalus reikalavimas. Ji būtina dėl pačių statybos technologijų ir saugumo reikalavimų.
Šaltis ir drėgmė neleidžia tinkamai kloti asfalto ar betono, sutankinti grunto ir užtikrinti dangos ilgaamžiškumo. Be to, žiemą išauga eismo saugumo rizika ir technikos gedimų tikimybė, todėl darbai stabdomi siekiant užtikrinti kokybę ir saugumą.
Be to, V. Radžiūnas akcentuoja, kad technologinė pertrauka nėra absoliuti. Nors sutartyse numatyta pertrauka nuo gruodžio 15 dienos iki kovo 15 dienos, rangovai gali kreiptis į užsakovą dėl leidimo dirbti ir žiemą, jei tam yra tinkamos oro sąlygos ir užtikrinamas visų statybos technologijų bei normatyvinių dokumentų laikymasis.
Taip pat žiemos laikotarpiu dažnai nėra stabdomi tiltų tvarkymo darbai, kuriems oro sąlygos neturi esminės įtakos.
Kas atsako už saugumą ir tvarką per pertrauką?
Net ir sustabdžius aktyvius darbus, rangovų atsakomybė niekur nedingsta. „Via Lietuva“ pabrėžia, kad pareigos galioja visą statybvietės laikotarpį – įskaitant ir technologinę pertrauką.
„Rangovas privalo užtikrinti tinkamą statybos darbų vietos aptvėrimą ir eismo organizavimą visą statybvietės laikotarpį, įskaitant technologinę pertrauką. Statybos darbai turi būti organizuojami taip, kad kelio ruože, kuriame vykdomi statybos darbai, nebūtų nutraukiamas transporto eismas, būtų užtikrintas patekimas į teritorijas, kurios ribojasi su kelio ruožu, kuriame vykdomi statybos darbai, taip pat sudaromos kuo mažesnės kliūtys pagalbos tarnybų transporto eismui“, – sako V. Radžiūnas.
Be to, rangovai privalo nuolat prižiūrėti tiek pačius tvarkomus ruožus, tiek apylankas. Jie privalo vadovautis Kelių priežiūros vadovo reikalavimais ir nuolat prižiūrėti tiek tvarkomus kelio ruožus, tiek apylankas – šalinti naujai atsiradusias duobes, pažaidas ir kitus defektus.
Pabrėžiama, kad apylankos negali būti paliktos be priežiūros. Joms visais atvejais taikomas ne žemesnis nei ketvirtas priežiūros lygis, kuris reiškia, kad kelias turi būti nuolat pravažiuojamas ir nekeliantis akivaizdaus pavojaus eismo dalyviams.
Taip pat vairuotojams, kurių automobiliai nukenčia dėl prastos kelio būklės, teoriškai paliekama galimybė reikalauti kompensacijos. Tačiau tai padaryti nėra paprasta.
„Nuostolių kompensavimui būtina įrodyti neteisėtą veiksmą, tai yra, įrodyti rangovo kaltę dėl statybos darbų metu neįdiegtų pakankamų saugos priemonių ar neteisingai organizuoto eismo – tokiu atveju gyventojai galėtų kreiptis į rangovą dėl nuostolių atlyginimo“, – nurodo V. Radžiūnas.